Socialinių verslų startas Telšių apskrityje – projekto dalyvių fantazija beribė!

Daiva Vaišnoriėnė Vystymo skyriaus vedėja – projektų vadovė |

Jau yra žinomi projekto „Socialinio verslo kūrimo ir plėtros skatinimas Telšių regione” nugalėtojai, kurie pateikė savo idėjas bei sumanymus. Projekto įgyvendinimo metu bus siekiama sukurti 12 socialinių verslų, iš kurių ne mažiau kaip 6 sėkmingai veiks po projekto pabaigos praėjus 12 mėn. Kokie tai verslai ir idėjos?

Susipažinkime, kokios idėjos sužavėjo projekto partnerius ir kokia socialiai atsakinga veikla ar verslas gavo finansavimą bei kokių įdomybių ir naujovių galime tikėtis artimiausiu metu visoje apskrityje.

Primename, kad bendras projekto biudžetas – beveik 260 tūkst. eurų. Iš jų Europos socialinio fondo skiriamos lėšos –  per 221 tūkst. eur.

Vedantysis projekto partneris (paraiškovas) – Plungės technologijų ir verslo mokykla.

Partneriai:
VšĮ Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras,
VšĮ Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centras,
Telšių apskrities verslo inkubatorius.

 

Kultūrinė veikla – visiems

Vienas projekto nugalėtojų Simas Aleksandravičius pareiškė, kad yra steigiama mažoji bendrija „Vakaro bomba“ – garso įrašų studija. Lygiagrečiai bus įkurta ir fotografijos studija.

“Vykdysime komercinę veiklą, tačiau artimiausius trejus metus sieksime atrasti globos namuose augančius talentus. Organizuosime talentų vakarus. Nugalėtojai galės įrašyti savo dainas mūsų studijoje. Pasirūpinsime viskuo, kad tik talentai iškiltų. Bendradarbiausime ir su vokalo pedagogais”, – pasakojo S.Aleksandravičius.

Planuojama metus dirbti su trimis globos namais ir iš visų atrinkti bent po penkis vaikus. Geriausiųjų laukia studija ir puikios vokalo pamokos. O gal šiuos talentus pastebės ir didelės įrašų kompanijos bei konkursų organizatoriai?

Antanas Naujokas, VšĮ Pavirvytės dvaro savininkas, stengsis užpildyti visoje apskrityje esančią spragą – čia niekur nėra kilnojamo kino!

„Kaip jauku ir romantiška – kokiame miesto parke vėlų vakarą įvairaus amžiaus žmonės poilsiauja ant pievelės. Išsiskleidžia pripučiamas ekranas, ant kurio galingas projektorius rodo kiną”, – jau mato netolimą ateitį pašnekovas.

A.Naujokas teigia, kad šiame projekte bus įdarbinamas jaunimas, tačiau, jo manymu, pati idėja jau turi socialinį geną:

„Atnešime daugiau šviesos ir kultūros. Juk kinas – ne vien holivudinė produkcija. Tai ir dokumentika, socialinė tematika, istorija. Beje, projektorius – galingas, gebantis išgauti kokybišką 15 metrų skersmens vaizdą. Galime dalyvauti ir įvairiuose meniniuose sumanymuose ir vaizdą rodyti ant pastatų, medžių. O gal rūke?”

Giedrės Kasparienės įkurtos mažosios bendrijos „Veikos sindromas“ užuomazgos nuo 2020 metų pradžios, kai Telšiuose, o vėliau ir visoje Žemaitijoje pradėti organizuoti Verslių moterų susitikimai, kuriuos moterys pamėgo ir aktyviai dalyvauja bei patiria apčiuopiamą naudą (didina klientų ratą, gerina savo finansinę padėtį, atranda naujų verslo bei bendradarbiavimo galimybių). Gyvos moterų istorijos, galimybė išgirsti jų problemas bei lūkesčius padiktavo ir socialinio verslo idėją. Įkūrus mažąją bendriją, atsiras galimybė plėsti veiklą: ne tik organizuoti susitikimus, bet ir įvairias moterims ypač aktualias paskaitas-seminarus sveikos mitybos bei sveikesnės gyvensenos klausimais. Taip pat bus siekiama įtraukti dalyves į įvairias edukacines veiklas, formuoti sveikos gyvensenos įpročius pasitelkiant specialistus, nuomoti limfodrenažinio masažo aparatus moterims į namus ar įvairioms bendruomenėms. Į veiklą ypatingai bus siekiama įtraukti vyresnio amžiaus bei moteris iš pažeidžiamų socialinių grupių.

 

Paslaugos kitaip

Geodezininkas Marius Kasparas įsteigė mažąją bendriją „MGeo“. Specialistas viską darys kaip įpratęs – vykdys geodezinius matavimus. Tačiau darbas tarsi pats padiktavo socialinę šio darbo kryptį.

“Darbuojuosi jau metus. Per šį laiką pastebėjau, kad daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie turi įvairaus nekilnojamojo turto, nėra atlikę tikslių geodezinių matavimų. Kur bėda? Pirmiausia šią problemą gali paveldėti ir dažnai paveldėja jų vaikai, anūkai. Tai reiškia teismus. Antra, jei aplinkiniai sklypai tokius matavimus turi, tuomet gali nukentėti pats sklypas, kuris gali būti apkarpytas arba deformuotas. Tada prasideda teisinės problemosi. Viso šito galima išvengti”, – teigė M.Kasparas.

Kur socialinis aspektas? Geodezininkas primena, kad tikslūs matavimai yra būtini, tačiau nemažai kainuoja. Projektas suteikia galimybę neišgalintiems padaryti 30 procentų nuolaidą.

Unikalus yra ir Birutės Pocienės projektas „Paštas kitaip”. Šiuo metu yra remontuojamas Viešvėnų pašto pastatas, kuriame moteris ir vykdys savo sumanymus.

Taigi čia veiks termomasažinės lovos senjorams ir stuburo problemų turintiems žmonėms. Taip pat bus keli kompiuteriai, kur vietos gyventojai galės susitvarkyti mokesčių reikalus – lyg pašte. Pašte bus atidaryta kirpykla, kur bus sukurta darbo vieta jaunam žmogui. Veiks kūrybinės dirbtuvės, kuriose naudoti drabužiai bus kūrybiškai prikeliami naujam gyvenimui, o iš antrinių žaliavų bus gaminami suvenyrai ir rankdarbiai.

Mažoji bendrija „Švarus ir laimingas“, įkurta Skaistės Svidraitės socialinį poveikį darys biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, gyvūnų globos srityje. Įsteigta gyvūnų kirpykla teiks ne tik gyvūnų kirpimo, maudymo, nukailinimo paslaugas, bet ir spręs beglobių gyvūnų globos, kastracijos/sterilizacijos klausimus.

Mažąją bendriją „Apidomis“  įkūrusio Povilo Karvelio veikla bus orientuota į platų nekilnojamojo turto paslaugų spektrą: tarpininkavimą ir konsultavimą perkant, parduodant, nuomojant nekilnojamąjį turtą; konsultavimą dėl nekilnojamojo turto investicijų; pagalbą sprendžiant įvairias teisines, su nekilnojamuoju turtu susijusias problemas. Tokia socialinio verslo idėja gimė įsiklausius į žmonių problemas bei supratus, kokią didelę visuomenės atskirtį patiria bei su įvairiais sunkumais susiduria senyvo amžiaus, vieniši, neįgalūs ir socialinių įgūdžių stokojantys asmenys. Deja, taip pat pasitaiko ir liūdnų bei skaudžių atvejų, kai socialiai pažeidžiamų asmenų turtas dėl savininkų raštingumo ir teisinių žinių stokos patenka į antstolių rankas ir už skolas būna parduotas aukciono būdu, o asmenys lieka gatvėje ar socialinio būsto laukiančiųjų eilėje. To galima išvengti, išmanant nekilnojamojo turto rinkos ypatumus ir asmenims suteikiant visokeriopą pagalbą įsigyjant pigesnį, mažiau išlaidų išlaikymui reikalaujantį gyvenamąjį būstą, vietoj neefektyvaus, galbūt žmogui per didelio ir į skolų liūną gramzdinančio nekilnojamojo turto. Teikiama pagalba sukurtų teigiamus Telšių regiono žmonių pokyčius.

 

Kūrybinga ir ekologiška gamyba

Giedrė Mažonienė atskleidė, kad mažoji bendrija „Skonių kraitelė su šiuo projektu atveria naują uogų auginimo etapą. Iki šiol bendrija prekiavo tik nuskintomis uogomis.

„Dabar pereisime prie gamybos – šiek tiek vasaros skonio uždarysime indeliuose. Pereiname į visai kitą lygį – gaminsime uogienes. Žinoma, sveikas ir ekologiškas. Galima sakyti, kad mūsų sezoniškas verslas šiek tiek pailgės”, – pasakojo pašnekovė.

Pagrindinė tokių pokyčių idėja – žmonių sveikatinimas. Be jokių kenksmingų medžiagų užaugintos uogos bus sveikiausiu būdu užkonservuotos. Ši įstaiga yra labai atvira visiems svečiams – čia užsukus galima grįžti ne tik su uogomis ar uogienėmis, bet ir naudingomis žiniomis apie ekologiją.

Eglė Seiliūtė-Žukauskienė šiame projekte taip pat išplečia savo mažosios bendrijos „Žvakių šviesa” galimybes: „Turime patirties šiame versle. Mums visada taip nutinka, kad žvakių liejimo verslas pritraukia socialiai jautrias žmonių grupes. Liejame tik bičių vaško žvakes, todėl esame saugūs ne tik vartotojui, bet ir mūsų darbuotojui.”

Būtent dėl tokios savo natūralios specifikos bendrija nusprendė kurtis kaip socialinė įmonė. Iš projekto pirks modernią žvakių liejimo įrangą: „Pokyčiai mums atvers galimybę sparčiau augti ir įdarbinti daugiau socialiai pažeidžiamų grupių žmonių. Saugūs žmonės, ekologiškos perdirbamos pakuotės, visiškai nekenksmingi procesai – tikimės taip prisidėti prie bendro tvarumo. Iš tiesų jeigu žmonės pradeda daugiau galvoti apie tai, ką valgo, kuo vilki, gal atėjo metas pasirūpinti ir žvakėmis? Turime didžiulių ambicijų – gaminsime saugias ir visapusiškai ekologiškas bičių vaško žvakes visoms progoms.”

Mažoji bendrija „GO DIGI“, atstovaujama Viliaus Viršilo sieks socialinio poveikio visuomenės sveikatinimo srityje. Vykdant komercinę veiklą skatins ekologiško maisto produktų vartojimą, įvedant naujus (natūralius ir pailginto vartojamumo) produktus į rinką. Tai liofilizuotų vaisių, uogų, daržovių kąsneliai ir (ar) milteliai.

Palmiros Mikalauskienės įsteigta mažoji bendrija „Spalvota mintis“  socialinį poveikį numato efektyvaus gamtos išteklių naudojimo ir atliekų tvarkymo, klimato kaitos srityje. Planuoja sukurti ir į prekybą pateikti įvairius gaminius, pagamintus iš perdirbtos tekstilės. Pasaulyje didėjant gaminamos tekstilės kiekiams, didėja atliekų, kurios gali siekti iki 30 kg ir daugiau vienam gyventojui. Panaudota tekstilė yra labai vertinga žaliava iš kurios galima sukurti aukštos kokybės gaminius. Mažosios bendrijos steigėja turi 30 metų siuvimo, mezgimo, rūbų atnaujinimo ir pardvaimo patirties.

VšĮ „Dirbinyčia“, atstovaujama direktorės Almantės Karpienės, vykdoma ekonominė veikla siekia socialinio poveikio efektyvaus gamtos išteklių naudojimo ir atliekų tvarkymo srityje. Planuoja per metus perdirbti 12 tonų tekstilės atliekų.