Ugdymo dokumentai

PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo mokyklos
2023 m. rugpjūčio 31 d.
įsakymu Nr. V1-62

 

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA
2023-2024 IR 2024-2025 MOKSLO METŲ MOKYKLOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Plungė 2023 m.

 

TURINYS

  1. Bendrosios nuostatos………………………………………………………………………………………………….. 3
  2. Ugdymo proceso organizavimo trukmė……………………………………………………………………….. 4
  1. Mokinio individualaus ugdymo plano sudarymas………………………………………………………… 10
  2. Mokyklos mokymosi aplinka……………………………………………………………………………………… 11
  3. Ugdymo diferencijavimas…………………………………………………………………………………………. 11
  1. Dalykų mokymosi intensyvinimas……………………………………………………………………………… 13
  2. Ugdymo turinio integravimas……………………………………………………………………………………… 13
  3. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas…………………………………………………………………. 14
  1. Grupių formavimas, grupių dalijimas į pogrupius, laikinųjų grupių sudarymas……………… 17
  1. Švietimo pagalbos teikimas……………………………………………………………………………………… 24
  • Priedai…………………………………………………………………………………………………………………. 25

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA

2023-2024 IR 2024-2025 MOKSLO METŲ MOKYKLOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

I.  BENDROSIOS NUOSTATOS

Plungės technologijų ir verslo mokykloje (toliau – Plungės TVM) vykdomų mokymo programų įgyvendinimo planas reglamentuoja pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programų, pirminio profesinio mokymo programų kartu su vidurinio ugdymo programa, pagrindinio ugdymo II dalies programų vykdymą ir įgvendinimą Plungės TVM 2023–2024 ir 2024–2025 m. m. Vykdomų programų įgyvendinimo planas gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į pakitusias ugdymo proceso sąlygas ir Plungės TVM skiriamas mokymo lėšas.

  1. Vykdomų programų įgyvendinimo planas sudarytas ir ugdymo procesas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu; Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu; 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų bendraisiais profesinio mokymo planais, patvirtintais LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 birželio 29 d. įsakymu Nr. V-913; 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V- 586; Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, patvirtintu švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570; Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-479; Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo pakeitimu, patvirtintu švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-808; Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-1128; Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-2323, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo pakeitimu, patvirtintu švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-982, Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006

„Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“ Lietuvos higienos norma HN 102:2011 ,,Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-326 Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2011

„Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1065 „Dėl Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais profesinį mokymą ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais,kitais norminiais teisės aktais, mokyklos strateginės veiklos programa, atsižvelgdama į mokinių pasirinkimus, mokyklos galimybes, mokyklos bendruomenės poreikius ir mokyklai skirtas mokymo lėšas.

  1. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo plane vartojamos sąvokos ir terminai, privalomųjų dalykų sąrašas
  2. Vadovaudamasi mokytojų susirinkimų nutarimais, mokyklos tarybos sprendimais, atsižvelgusi į mokinių pasirinkimus ir mokyklos galimybes, mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą rengė 2023 m. gegužės 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. V1-42 sudaryta darbo grupė.
  1. 2023-2024 ir 2024-2025 mokslo metų veiklos prioritetas – asmeninė kiekvieno mokinio pažanga.

Vykdomų programų įgyvendinimo plano tikslas – ugdyti atvirą ir atsakingą asmenybę: sudaryti lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir palaipsniui įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir profesinių kompetencijų.

Formuoti ir ugdymo procesą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys:

  • pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų;
  • įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų;
  • gebėtų savarankiškai siekti savo numatytų pasiekimų ir nepatirtų mokymosi praradimų;
  • būtų saugus ir
  1. Uždaviniai:
    • įgyvendinti bendrųjų ugdymo ir profesinio mokymo planų reikalavimus kuriant Plungės TVM ugdymo turinį;
    • kelti ugdymo veiklos kokybės lygį, skatinat mokymosi motyvaciją išnaudojant ir plečiant netradicines ugdymosi aplinkas, integruojant pilietiškumą, gamtosaugą į ugdymo turinį, stiprinant mokinių pilietines, tautines nuostatas, ugdant sveiką gyvenseną ir ekologinę savimonę;
    • tobulinti mokinių pasiekimus, atsižvelgiant į mokinių individualius poreikius, asmeninę mokinių pažangą, naudojant įvairias ugdymo priemones ir aplinkas ugdyti mokinių kūrybiškumą;
    • mažinti patenkinamo lygio ir didinti pagrindinio lygio mokinių pasiekimus;
    • gerinti mokinių pamokų lankomumą;
    • teikti pagalbą mokiniui planuojant karjerą;
    • skatinti mokytojus tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas;
    • tobulinti praktinę, tiriamąją veiklą;
    • vykdyti prevencines integruojamąsias programas, sukurti saugią emocinę aplinką kiekvienam mokiniui;
    • tobulinti skaitmeninius mokymo (si) įrankius;
    • užtikrinti darbo rinkos poreikius atitinkančius praktinius gebėjimus, diegti aktualias, atnaujinant esamas modulines profesinio mokymo programas ir mokymąsi pameistrystės profesinio mokymosi forma.
  2. Plungės TVM vykdomos:
    • pagrindinio ugdymo programa (9-10 klasės);
    • pirminio profesinio mokymo programos asmenims, turintiems ne žemesnį kaip pagrindinis išsilavinimą;
    • pirminio profesinio mokymo programos asmenims, turintiems ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;
    • profesinio mokymo    programos    specialiųjų    ugdymosi    poreikių    turintiems asmenimims;
    • tęstinio profesinio mokymo programos asmenims, turintiems ne žemesnį kaip pagrindinis išsilavinimą;
    • tęstinio profesinio mokymo programos asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą.
  1. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ
  1. Ugdymo organizavimas 2023-2024 m.
    • Pamokų pradžia ir laikas:
  • Pamokos prasideda 8
  • Pamokų laikas: 1 pamoka – 8.00-8.45; 2 pamoka – 55-9.40;
  • 3 pamoka – 9.45-10.30;
  • 4 pamoka – 10.35-11.20;

Pietų pertrauka – 9,10 klasės ir 1 kursas – 11.20-11.40, 2,3 kursas – 11.40 – 12.00

  • 5 pamoka – 12.00-12.45;
  • 6 pamoka -12.50-13.35;
  • 7 pamoka -13.45-14.30;
  • 8 pamoka – 14.35-15.15.
  • 9 pamoka – 15.20-16.05

 

Profesinio mokymo (antrinei kvalifikacijai įgyti) programoms – suvirintojo (Rsuv23T, 22T), socialinio darbuotojo padėjėjo (Rsoc22T, Rsoc22P), finansinių paslaugų teikėjo (Fn23T),), žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo (Ržū22T, Ržū23T), apskaitininko (Rap23T), elektriko (Rel23T), siuvėjo (Sv23T), ikimokyklinio ugdymo mokytojo padėjėjo (Iup23T), individualios priežiūros darbuotojo (Ipd23T), maisto pramonės darbuotojo (Mpd23T) atsižvelgiant į mokinių pageidavimus nustatomas pamokų laikas:

 

  • 1 pamoka- 8.00-8.45;
  • 2 pamoka- 8.55-9.40;
  • 3 pamoka-9.50-10.30;
  • 4 pamoka- 10.40-11.20; Pietų pertrauka
  • 5 pamoka – 11.50-12.35;
  • 6 pamoka – 12.40-13.25;
  • 7 pamoka – 13.30-14.15;
  • 8 pamoka – 14.20-15.05;
  • 9 pamoka – 15.10-15.55;
  • 10 pamoka – 16.00-16.45;
  • 11 pamoka – 16.50-17.35.
  • 12 pamoka – 17.40-18.45.
  • 13 pamoka – 18.50-19.35

 

mokslo metai prasideda rugsėjo 1 mokykla dirba penkias dienas per savaitę;

  1. Ugdymo proceso organizavimas 2023–2024 mokslo metais:
    • mokslo metų pradžia – 2023 rugsėjo 1 d.;
    • ugdymo proceso trukmė I–II gimnazijos klasės mokiniams – 185 ugdymo dienos, III gimnazijos klasės mokiniams – 180 ugdymo dienų, IV gimnazijos klasės mokiniams – 170 ugdymo dienų;
    • profesinio mokymo grupių mokiniams mokslo metų pabaiga nustatoma pagal mokymo planus, bet ne vėliau kaip birželio 28 d.;
    • Ugdymo procesas pagrindinio, vidurinio ugdymo bei profesinio mokymo programose skirstomas į trumpesnės trukmės laiko periodus-pusmečius:

 

Kursas I pusmetis II pusmetis
I 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2024 m.sausio 31 d. 2024 m. vasario 1 d. – 2024 m.birželio 26 d.
II 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2024 m.sausio 31 d. 2024 m. vasario 1 d. – 2024 m.birželio 26 d.
Pamokos gimnazijos skyriuje baigiasi – 2024 m. gegužės 24 d.

 

III 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2024 m.sausio 31 d. 2024 m. vasario 1 d. – ugdymo proceso pabaiga (pagalprofesinio mokymo programas)
Igimnazijos klasė 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2024 m.sausio 31 d. 2024 m. vasario 1 d. – 2024 m.birželio 26 d.
IIgimnazijos klasė 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2024 m.sausio 31 d. 2024 m. vasario 1 d. – 2024 m.birželio 26 d.

 

  • Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

 

Prasideda Baigiasi Pamokos prasideda
Rudens 2023 – 10 – 30 2023 – 11 – 03 2023 – 11 – 06
Žiemos (Kalėdų) 2023 – 12 – 27 2024 – 01 – 05 2024 – 01 – 08
Žiemos 2024 – 02 – 19 2024 – 02 – 23 2024 – 02 – 26
Pavasario (Velykų) 2024 – 04 – 02 2024 – 04 – 05 2024 – 04 – 08
Vasaros 2024 – 06 – 26 2024 – 08 – 31 2024 – 09 – 01

 

  • Baigiamajam kurse 23T, Iup.23T, Ipd.23T, Sv.23T, Mpd.23T, Suv.22T, Rsoc22T, Rsoc22P, Ržū22T Rsuv.23T, Rap23T, Rel23T, Ržū23T, grupėms atostogos neskiriamos, išskyrus Žiemos (Kalėdų). Atostogos neskiriamos profesinio mokymo programų išleidžiamųjų grupių mokinimas baigiamojo modulio vykdymo metu. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių dienos.
  • Jeigu 2 kurso (gimnazijos IV) mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama ugdymo dienų skaičių.
  • Mokiniams, priimtiems po Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti centralizuotai vykdyto pagrindinio priėmimo (žiemos etapo) – 2024 vasario 21 d.
  1. Ugdymo proceso organizavimas 2024–2025 mokslo metais:
    • mokslo metų pradžia – 2024 rugsėjo 2 d.;
    • ugdymo proceso trukmė I–II gimnazijos klasės mokiniams – 185 ugdymo dienos, III gimnazijos klasės mokiniams – 180 ugdymo dienų, IV gimnazijos klasės mokiniams – 170 ugdymo dienų;
    • profesinio mokymo grupių mokiniams mokslo metų pabaiga nustatoma pagal mokymo planus, bet ne vėliau kaip birželio 30 d;
    • Ugdymo procesas pagrindinio, vidurinio ugdymo bei profesinio mokymo programose skirstomas į trumpesnės trukmės laiko periodus-pusmečius:
Kursas I pusmetis II pusmetis
I 2024 m. rugsėjo 2d. – 2025m. vasario 5 d. 2025 m. vasario 6 d. – 2025 m.birželio 10/26 d.
II 2024 m. rugsėjo 2d. – 2025m. vasario 5 d. 2025 m. vasario 6 d – 2025 m.birželio 26 d.Pamokos gimnazijos skyriuje baigiasi – 2025 m. gegužės 27 d.

 

III 2024 m. rugsėjo 2d. – 2025m. vasario 5 d. 2025 m. vasario 6 d. – ugdymo proceso pabaiga (pagal profesiniomokymo programas)
I gimnazijos klasė 2024 m. rugsėjo 2d. – 2025m. vasario 5 d. 2025 m. vasario 6 d. – 2025 m.birželio 17 d.
II gimnazijos klasė 2024 m. rugsėjo 2d. – 2025m. vasario 5 d. 2024 m. vasario 6 d. – 2025 m.birželio 17 d.

 

  • Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

 

Prasideda Baigiasi Pamokosprasideda
Rudens 2024 – 10 – 28 2024 – 10 – 31 2025 – 11 – 03
Žiemos (Kalėdų) 2024 – 12 – 27 2025 – 01 – 03 2025 – 01 – 06
Žiemos 2025 – 02 – 17 2025 – 02 – 21 2025 – 02 – 24
Pavasario (Velykų) 2025 – 04 – 22 2025 – 04 – 25 2025 – 04 – 28
Vasaros 2025 – 06 – 26 2025 – 08 – 31 2025 – 09 – 01

* gali būti neskirtos rudens, žiemos, pavasario (Velykų) atostogos vyresnių nei 18 metų mokinių grupėms.

  • Mokiniams, priimtiems po Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti centralizuotai vykdyto pagrindinio priėmimo (žiemos etapo) – 2025 m. vasario 21 d.
  1. Baigiamojo kurso mokiniams, besimokantiems modulį „Įvadas į darbo rinką“ ir/arba atliekantiems praktiką įmonėje, atostogos neskiriamos.
  2. Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.
  3. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą (-us) ar jo dalį, tarpinį patikrinimą, įskaitą atostogų metu, atostogų dienos, per kurias mokinys laiko brandos egzaminą ar jo dalį, tarpinį patikrinimą, įskaitą, perkeliamos į artimiausias ugdymo
  4. Jeigu gimnazijos II klasės mokinys laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ar tarpinį patikrinimą atostogų metu, Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytu laiku, atostogų dienos perkeliamos į artimiausias ugdymo dienas.
  5. Valstybinių švenčių dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienas, tačiau mokytojai privalo užtikrinti, kad būtų pasiektos atitinkamoje profesinio mokymo programoje, bendrosiose ugdymo programose apibrėžtos kompetencijos ir nustatyti mokymosi pasiekimų
  6. Vienų mokslo metų mokymo proceso trukmė – ne ilgesnė kaip 40 savaičių.
  7. Pasibaigus mokslo metams nepažangiems mokiniams, išskyrus išleidžiamųjų grupių mokinius, skiriami papildomi darbai iki einamų metų mokslo metų pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 ) Jiems organizuojamos konsultacijos, atsiskaitymai.
  8. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos (savivaldos) taryba.
  9. Mokymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esantaplinkybėms dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis:
  • oro temperatūrai Plungės TVM ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje esant minus 25°C ar žemesnei/ plius 30 C ar aukštesnei į užsiėmimus Plungės TVM gali nevykti mokiniai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas ir mokiniai iki 18 metų, kurie mokosi tik pagal profesinio mokymo Atvykusiems į Plungės TVM mokiniams ugdymo procesas vykdomas. Neatvykusiems į Plungės TVM mokiniams, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama elektroniniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.
  • Pagrindinis ugdymas, vidurinis udymas kartu su profesiniu mokymu, profesinis mokymas, paskelbus valstybės lygioekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, organizuojamas vadovaujantis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų centro sprendimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, reglamentuojančiais švietimo įstaigų veiklą. Ypatingomis aplinkybėmis įgyvendinama praktinio mokymo dalis (profesinį mokymą organizuojant sektoriniame praktinio mokymo centre, pameistrystės mokymo forma realioje darbo vietoje), Plungės TVM vadovaujasi atitinkamam ūkio sektoriui nustatytais reikalavimais
  • Plungės TVM, atsiradus ypatingoms aplinkybėms, pagal galimybes organizuoja būtinus veiksmus bendruomenės narių sveikatai ir gyvybei apsaugoti, patalpoms ir mokymo aplinkai pritaikyti, jei reikalinga pagal situaciją, organizuoja aktualios informacijos, , apie mokinių elgseną ir mokymo proceso adaptavimą pagal situaciją, pagalbą mokiniams, teikimą ir paskelbimą interneto svetainėje ir patalpose, kuriose vyksta mokymo procesas.
  • Plungės TVM, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl profesinio mokymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar aplinkybėms, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, tsižvelgdamas į susidariusią situaciją ir galimą jos trukmę, priima sprendimus:
    • dėl ugdymo proceso koregavimo iki ypatingų aplinkybių ar aplinkybių, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pabaigos: pritaikyti tvarkaraštį, , numatyti kitokį pamokų pradžios ir pabaigos laiką, kitą pamokų eilės seką, kitą pamokų trukmę; atidėti praktinio mokymo dalies, kuri negali būti įgyvendinama nuotoliu būdu, įgyvendinimą toliau vykdant teorinio mokymo dalį;
    • dėl ugdymo proceso ar jo dalies organizavimo nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Sprendimas mokymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu priimamas Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka;
    • Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos direktoriaus sprendimu ugdymo procesą organizuojant nuotoliniu mokymo būdu mokykla vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“ bei Mokyklos nuotolinio mokymo(si) organizavimo tvarkos aprašu (2021-08-26 įsak.Nr.V1-69).

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

  1. Plungės technologijų ir verslo mokyklos 2023-2024 m. vykdomų programų įgyvendinimo planas reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo (pirminio ir tęstinio) pirmajai, antrąjai kvalifikacijai įgyti programų vykdymą ir įgyvendinimą.
  2. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Ugdymo procesas vyksta pagal pamokų tvarkaraščius, kuriuos tvirtina mokyklos direktorius. Mokyklos organizuojamo mokymosi forma grupinė, mokymo proceso organizavimo būdas –
  3. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžtais mokinių pasiekimais, Bendraisiais ugdymo planais ir mokykloje patvirtinta ugdymo turinio planavimo tvarka (2012 m. rugsėjo 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. VI-164).
  4. Planuodami ugdymo turinį, bendrojo ugdymo mokytojai ir profesijos mokytojai turi planuoti ir mokinių pasiekimų vertinimą, vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 13 įsakymu Nr. V1-76.
  5. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, sportinei, praktinei, pažintinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus skiriama 10 – 15 mokymosi dienų. Karjeros diena mokykloje yra suplanuota kartu su Plungės rajono švietimo

Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių ir paskirstomos taip:

 

Veikla Data
Mokslo ir žinių diena 2023/2024 m. rugsėjis
Advento popietė/Kalėdiniai renginiai 2023/2024 m. gruodis
Lietuvos Valstybės šventės 2024/2025 m. vasaris, kovas
Bendruomenės diena 2024/2025 m. vasaris
Pirmūnų šventė 2024/2025 m. kovas
Atvirų durų diena/Profesijos diena 2024/2025 m. balandis, gegužė
Kultūros paso renginiai 2023-2025 m. rugsėjis – gegužė
Bendruomenės sveikatingumo ir sporto šventė 2024/2025 m. gegužė – birželis
Profesinių diplomų įteikimo šventė 2024/2025 m. birželis

 

  1. Mokinių kultūrinės, meninės, kūrybinės, sportinės, pažintinės ir kitos veiklos apskaitą planuoja ir vykdo grupių Mokykla sudaro galimybes mokiniams lankytis muziejuose, bibliotekų organizuojamuose renginiuose, programose panaudojant Kultūros pasą.
  2. Mokinių ugdymo poreikiams tenkinti pamokos skiriamos mokinio individualių planų įgyvendinimui, dalykų moduliams, mokinių pasirenkamųjų dalykų, ar besimokančiųjų pagal skirtingas dalyko programas laikinosioms grupėms sudaryti, grupėms dalyti į pogrupius, nedidinant maksimalaus privalomų pamokų skaičiaus, ugdymo diferencijavimui, ugdymo projektų įgyvendinimui.
  3. I kurso mokiniai, pasirinkdami profesinio mokymo programą ir planuodami tolimesnę profesinę karjerą, mokymosi tęstinumą, pildo prašymą, kuriame nurodo pageidaujamus mokytis dalykus, modulius. Jo pagrindu rašytine forma sudaromas mokinio individualus planas dvejiems Užtikrinant vidurinio ir profesinio mokymo dermę, kiekvienai profesinio mokymo programai rengiamas siūlomų dalykų modulių sąrašas. Iki rugsėjo 5 d. mokiniai sudaro savo individualius mokymosi planus aptaria su gimnazijos skyriaus vedėja, jeigu pageidauja juos tikslina. (priedas Nr.1-individualus mokinio planas).
  4. Sveikata ir gerovė mokykloje:
    • Mokykla, įgyvendindama pagrindinio, vidurinio ir profesinio ugdymo programas: vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);
    • Sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;
  • Sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, muziejuose, įvairiose įstaigose ir pan.), panaudojant Kultūros pasą;
  • Plungės TVM, įgyvendindamas ugdymo turinį vykdo nuoseklią ir ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą, apimančią patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą;
    • Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“ integruojamos į dalykų ugdymo turinį;
    • Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V- 941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ integruoja į biologijos,chemijos, fizinio ugdymo dalykų ugdymo `turinį, grupių valandėlių metu, visuomenės sveikatos priežiūros specialistės organizuojamas paskaitas bei kitų, tikslingai Mokyklos organizuojamų renginių metu;
    • Ugdymo karjerai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir moksloministro 2014 sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“, integruojama į profesinių dalykų ugdymo turinį, grupių valandėlių metu bei kitų, tikslingai Plungės TVM organizuojamų renginių metu;
    • Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ integruoja į bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo dalykus, grupių valandėlių metu, visuomenės sveikatos priežiūros specialistės organizuojamas paskaitas bei kitų, tikslingai Plungės TVM organizuojamų renginių metu.
  • Mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo Renginiai numatomi mokyklos veiklos plane, mėnesiniuose veiklos planuose.
  • Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 847 „Dėl Profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bei Rekomendacijomis dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 31 d įsakymu V-1334 4 „Dėl rekomendacijų dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose patvirtinimo“
  1. Mokykla ugdymo (si) aplinką kuria, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų aprašu.
  2. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla koreguoja ugdymo proceso metu mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

 

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

  1. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą. Juo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti kuo aukštesnių ugdymosi pasiekimų, ugdyti atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi,

gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus. Individualus planas kartu su mokiniu sudaromas pagal poreikį pasirinktam laikotarpiui (numatomi uždaviniai, gebėjimai, atsiskaitymo būdai, vertinimas). Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant su mokytojais, mokiniais, tėvais (rūpintojais, globėjais) ir švietimo pagalbos specialistais.

  1. 1 kurso mokiniams, pasirinkusiems mokytis profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa iki rugsėjo 5 d. jiems sudaromas mokinio individualus ugdymo planas. Mokinio pageidavimai suderinami su mokyklos galimybėmis. Mokinys savo individualų ugdymo planą sudaro iš privalomų ir iš pasirenkamų dalykų, dalykų modulių. Jeigu pageidaujama, individualus ugdymo planas koreguojamas.
  2. Individualus ugdymo(si) planas sudaromas mokiniui, besimokančiam:
    • pagal vidurinio ugdymo programą (priedas Nr.1)
    • turintiems specialiųjų ugdymo poreikių I/II gimnazijos klasėje (individualizuota dalyko programa);
    • asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;
    • mokiniui kuris mokomas namie, pagal gydytojų komisijos išvadas;
    • po ilgos ligos;
    • pagal Virėjo programos modulį (modulis ,,Maisto produktų ir žaliavų parinkimas, pirminis jų apdorojimas“);
    • pameistrystės
  3. Mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos įgyvendinimo programų planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių/val. bendrųjų ir profesinių mokymo dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

 

MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

 

  1. Mokyklos mokymosi aplinka – tai mokyklos aplinka ir aplinka už jos ribų, kurioje įgyvendinamas pagrindinio, vidurinio ugdymo ir vykdomų profesinio mokymo programų turinys. Mokykloje sudarytos sąlygos ir mokytojai skatinami mokyklos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose edukacinėse aplinkose: muziejuose, bibliotekose, įvairiose Plungės rajono įmonėse ir organizacijose ir Mokymosi aplinka kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir vertybes. Kultūrinė aplinka apima mokyklos puoselėjamas ir kuriamas tradicijas. Mokykla organizuoja kultūrinius renginius ir valstybių švenčių minėjimus pagal neformaliojo švietimo programą. Pirmo kurso grupių vadovai rugsėjo mėnesį supažindina pirmo kurso mokinius su mokyklos biblioteka, visa mokyklos materialine baze ir kita mokymosi aplinka.
  2. Fizinė mokymosi aplinka sudaro sąlygas aktyviam mokinių ugdymui (si), mokymui (si) individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei ir teorinei veiklai. Mokytojams sudarytos galimybės dirbti naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: internetą, kompiuterius, modernią laboratorijų įrangą, interaktyvias lentas. Mokykloje įrengta išmanioji klasė (210), tiksliųjų mokslų kabinetas (213), naujos IT klasės (208, 308).
    • mokykloje pagrindinis, vidurinis ir profesinis mokymas vyksta kabinetuose ir specializuotose technologijų laboratorijose, sektoriniame praktinio mokymo
    • pagrindinio, vidurinio ugdymo ir specialybės mokymo dalykų kabinetai aprūpinti kompiuteriais su internetiniu ryšiu ir projektoriais bei kitomis IT
  3. Mokinių ugdymo (si) reikmėms tenkinti mokykloje yra sporto ir aktų salės, treniruoklių salė, naujai įrengti persirengimo kambariai, informacinis centras su kompiuterizuota
  4. Psichologinę ir socialinę aplinką formuoja mokinių tarpusavio, mokyklos vadovų, mokytojų ir mokinių, tėvų, socialinių partnerių bendravimo ir bendradarbiavimo nuostatos, numatytos Mokyklos įstatuose, darbo tvarkos taisyklėse, mokinių elgesio taisyklėse, mokyklos etikos
  5. Mokykloje veikia Vaiko gerovės
  6. Socialinę, prevencinę ir kitą ugdymosi pagalbą teikia socialinis pedagogas, grupių vadovai, bendrabučio auklėtoja, skyrių vedėjai. Esant būtinybei mokykla bendradarbiauja su rajono pedagogine- psichologine

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

  1. Siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis, ugdymas mokykloje diferencijuojamas, tai yra pritaikomas mokinių skirtybėms. Atsižvelgiant į skirtingus mokymosi poreikius pritaikomi mokiniui mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo (si) priemonės, tempas, užduotims atlikti skiriamas laikas.
  2. Diferencijavimas taikomas:
    • mokiniui individualiai (turinčiam mokymosi sunkumų, gabiam, mokomam pagal individualiai pritaikytas programas) pamokų metu ir teikiant individualias konsultacijas;
    • mokinių grupei:
    • mokant laikinosiose grupėse pagal skirtingus programų kursus, gebėjimus, poreikius;
  • gabumams plėtoti mokant skirtingu kursu;
  • moduliams skirtingų mokymosi poreikių mokiniams;
  • ugdymo projektų, stažuočių metu tam tikroms profesinio mokymo veikloms atlikti, kompetencijoms tobulinti sudarant tikslines grupes;
  • tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, brandos darbai, darbo grupės), sudarant mišrias mokinių grupes. Jos gali būti trumpo laikotarpio.

VII . MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

  1. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir Apie mokslo metais atsiradusius mokinių mokymosi sunkumus dalyko mokytojai informuoja grupės vadovus. Plungės TVM socialinės pedagoginės pagalba teikiama pagal direktoriaus įsakymu 2015 m. lapkričio 4 d. Nr.V1-91 patvirtintą socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo aprašą. Grupės vadovai informuoja švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Mokymosi pagalbos teikimo klausimus esant būtinumui sprendžia ir sprendimus priima Vaiko gerovės komisija.
  2. Mokymosi pagalbą mokykloje mokiniui suteikia dalyko mokytojas, grupės vadovas, socialinė pedagogė, psichologė ir pačių mokinių pagalba kitiems mokiniams. Pagalba mokiniui gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Jų trukmę rekomenduoja mokantis Ją galima teikti individualiai ar sudarant mokinių grupes, kuriems reikia tokio pobūdžio pagalbos. Pagalba integruojama į mokymo (si) procesą. Dalyko mokytojai pritaiko tinkamas užduotis, metodikas. Yra skiriamos konsultacijos. 2023-2024 m. m. ugdymo procese bendrojo ugdymo dalykams skiriamos konsultacijos mokiniams pagal pateiktą grafiką, profesinių dalykų konsultacijos įtraukiamos į profesinio mokymo planą.
  3. Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypatingai šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų, kai kontrolinis darbas įvertintas nepatenkinamai, kai gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus.
  4. Mokymosi pagalbai teikti gali būti naudojamos pamokos, skiriamos ugdymo poreikiams tenkinti, mokymo pasiekimams gerinti. Konsultacijos skiriamos mokyklos nuožiūra. Ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų analizuojamas metodinėse grupėse, mokytojų taryba priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

 

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

  1. Mokykloje taikomos įvairios bendradarbiavimo su tėvais (globėjais, rūpintojais) Organizuojami tėvų susirinkimai, tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į darbo grupes planuojant ir organizuojant mokyklos veiklą, jie dalyvauja Mokyklos tarybos veikloje. Organizuojami bendri renginiai, tėvai kviečiami dalyvauti mokslo metų pradžios šventėje, Adventinėje – Kalėdinėje popietėje, bendruomenės sveikatingumo ir sporto šventėje, absolventų išleistuvėse, atvirų durų dienose ir kt. renginiuose. Šiais metais planuojami 2 dalykiniai tėvų susirinkimai pasirinkta mokyklos organizuojama susirinkimo forma. Planuojama organizuoti paskaitas tėvams socialinio-emocinio ugdymo temomis. Bendradarbiavimą su tėvais (globėjais) reglamentuoja patvirtintas mokyklos direktoriaus įsakymu 2020 m. rugsėjo 4 d. Nr.V1-

„Bendravimo ir bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais) tvarkos aprašas“.

  1. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą elektroniniame dienyne TAMO, mokyklos internetinės svetainės skiltyje „Tėvams“. Tėvai sistemingai gauna informaciją apie vaiko ugdymąsi iš grupės vadovų, dalykų mokytojų, pagalbos specialistų ar mokyklos administracijos dalyvaudami tėvų susirinkimuose ar individualių pokalbių
  2. Grįžtamasis informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) užtikrinamas individualių pokalbių, apsilankymų mokykloje, tėvų susirinkimų bei vykdomų apklausų Organizuojant mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą atkreipiamas dėmesys į kiekvieno mokinio individualią mokymosi pažangą, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą.

 

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

  1. Derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius mokykla intensyvina mokymąsi.
  2. Per dieną dalykui yra skiriama po vieną arba po keletą viena po kitos vykstančių pamokų, taip sudarant sąlygas organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose (biologijos, chemijos, fizikos, matematikos), profesinio praktinio mokymo pamokose.
  1. Valstybės nustatytos švenčių dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Esant būtinybei (dėl mokytojo ligos, kvalifikacijos kėlimo kursų ir ) profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo dalykų mokymas gali būti intensyvinimas iki 10 % ugdymo turinio.

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

  1. Siekiant mažinti mokinių mokymosi krūvius, mokykloje siūloma integruoti į ugdymo turinį kelių mokomųjų dalykų temas ar problemas į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Aplinkosauginis ugdymas integruojamas į profesinį mokymą, ugdymas karjerai-integruojamas į profesijos mokymo dalykus, grupės Integruotoje pamokoje turi būti siekiama dalykų programose numatytų rezultatų. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) būtina integruojamų dalykų pamokų turinį įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose elektroninio dienyno puslapiuose.
  2. Metodinėje taryboje analizuojama, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priimami sprendimai dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo. Metodinės grupėse tariamasi dėl ugdymo turinio derinimo, integravimo. Mokytojai derina mokymo priemones, laiką, informacinių technologijų kabinetų panaudojimą, išmaniosios klasės panaudojimą. Metodinių grupių veiklos planuose planuojamos integruotos pamokos ir jų aptarimas.
  3. Prevencinių programų integravimo į ugdymo turinį principai: diferencijavimas, integralumas, konstruktyvumas, veiksmingumas.
  4. Į Bendrojo ugdymo dalykus, grupių vadovų veiklos planus integruojamos šios programos:

 

  • sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai bendroji programa: I ir II gimnazijos

klasėse bei I ir II kursams integruojama į šiuos dalykus-biologija, chemija, fizinis ugdymas ir į grupių vadovų veiklos planus. Ši programa taip pat vykdoma bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos specialiste pagal jos pateiktą planą.

  • alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencinė programa integruojama į visus bendrojo ugdymo ir profesijos mokymo dalykus bei grupių vadovų veiklos
  • etninės kultūros programa integruojama I ir II g. klasėms, I, II kursams į šiuos bendrojo ugdymo dalykus (lietuvių kalba, užsienio kalba, geografija istorija, dailė, muzika, etika, tikyba);
  • ugdymo karjerai programa integruojama į ekonomikos ir verslo pagrindų dalyką, profesinius mokymo dalykus, grupių vadovų veiklų planus bei bendrojo ugdymo dalykus (informacinės technologijos, užsienio kalbos, etikos, tikybos);
  • laisvės kovų istorija integruojama į istorijos, pilietiškumo pagrindų pamokas;
  • Gyvenimo įgūdžių programa vykdoma 9 klasėse.
  1. Mokytojai 56 punkte minėtas prevencines programas įtraukia į savo dalykų ilgalaikius Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti integruojamų dalykų pamokų turinys fiksuojamas elektroniniame dienyne.

 

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  1. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Profesinio rengimo standartais, Plungės technologijų ir verslo mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. V1-76.
  2. Naujai priimtiems mokiniams į profesinio mokymo programas skiriamas dviejų savaičių adaptacinis laikotarpis, I gimnazijos klasėms, C- gimnazijos klasėje mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis. Taikomas formuojamasis, kaupiamasis vertinimas. Mokiniams adaptaciniu laikotarpiu neigiami pažymiai nerašomi.
  3. Mokykla užtikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gautų mokytis padedantį įvertinimą žodžiu ir raštu.
  4. Ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.
  5. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir kaip numatyta mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos apraše: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir ). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.
  6. Mokykla siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:
    • užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje grupėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;
    • kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą asmeninę pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą;
  • apie mokinių mokymosi pasiekimus mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami TAMO dienyne arba asmeniškai. Mokykloje užtikrinta galimybė bendrauti su tėvais elektroniniais laiškais, ryšiams su tėvais yra skirtas mobilus telefonas;
  • su vertinimo kriterijais kiekvienas mokytojas supažindina mokinius per pirmąsias dalyko pamokas, o grupės vadovas supažindina tėvus apie mokykloje taikomą vertinimo ir atsiskaitymų tvarką per pirmąjį tėvų susirinkimą;
  • apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai ar globėjai informuojami per elektroninį dienyną arba mėnesio pažymių suvestines, grupių tėvų susirinkimuose, per individualius susitikimus su mokytojais. Grupių vadovas išsiaiškina, kiek tėvų grupėje neturi galimybės naudotis elektroniniu dienynu ir kas mėnesį ruošia pažymių suvestines, jiems paprašius;
  • mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose ir profesinio mokymo programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų sistemą;
  • Darbuotojų saugos ir sveikatos, fizinio ugdymo (I- III kursuose), žmogaus saugos, civilinės saugos dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta‘ arba „neįskaityta“. Įrašas

„atleista“ įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją;

  • pasirenkamųjų dalykų ir modulių žinios ir gebėjimai vertinami įrašu „ įskaityta“ arba „neįskaityta“. Modulių vertinimai įskaitomi į atitinkamo dalyko pasiekimų įvertinimą;
  • specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai fizinio ugdymo pamokose vertinami įrašu “įskaityta“ arba „neįskaityta“;
  • Du kartus per metus (gruodžio ir gegužės mėn.) vedami signaliniai pusmečiai;
  • I ir II gimnazijos klasėse visi mokomieji dalykai vertinami pažymiu, išskyrus dorinį ugdymą, kuris vertinamas „įskaita“, „neįskaityta“.
  1. Mokinių, dalyvavusių tarptautinio mobilumo (judumo) mainų programose, mokymosi pasiekimai įskaitomi neorganizuojant atsiskaitymų. Profesinio mokymo programų moduliai , įrašomi į brandos atestatą:
    • Kp22 ( kirpėjo) – Plaukų kirpimas
    • Ap22 (apdailininko) – Bendrosios veiklos statybos objekte vykdymas
    • Tpr22 (technikos priemonių remontininko) – Transporto priemonių transmisijos techinė priežiūra ir remontas
    • Jsa22 (jaunesniojo sistemos administratoriaus) – Informacinės sitemos priežiūra ir administravimas
    • V22 (virėjo) – Saldžiųjų patiekalų gaminimas, apipavidalinimas ir kokybės vertinimas

 

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIŲ REGULIAVIMAS

 

  1. Mokinių mokymosi krūvių bei mokiniams skiriamų namų ir kontrolinių darbų stebėseną ir kontrolę vykdo gimnazijos ir profesinio mokymo skyrių vedėjai, direktoriaus pavaduotoja
  2. Mokinių minimalus mokymosi krūvis – I g kl. – 32 pamoka per savaitę, II kl. – 32 pamokos per savaitę, 1 kurso (III g kl.) – 34/36 pamokos per savaitę, 2 kurso (IV g kl.) – 34/36 pamokos per savaitę, 3 kurso-36 pamokos per savaitę. Mokslų metų trukmė ne ilgesnė nei 40 savaičių, o I ir II gimnazijos klasėms – 37 savaitės.
  3. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus pamokų skaičius per savaitę ne daugiau nei 10 procentų didesnis už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių.
  4. Kontrolinių darbų planavimo, skyrimo, derinimo, fiksavimo, rezultatų analizės tvarką reglamentuoja Mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai neskiriami vieną pamoką prieš mokinių atostogas, po atostogų ar šventinių dienų, po ligos.
  5. Pamokų tvarkaraštyje mokiniui nėra daugiau kaip dviejų „langų“ (laisvas laikas tarp pamokų, neskaitant pietų pertraukai skirto laiko) per savaitę.
  6. Mokiniai, lankantys arba baigę sporto mokyklą, pateikę prašymą, direktoriaus įsakymu gali būti atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų. Vertinimas numatytas mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo apraše.
  7. Mokiniai, atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų, pagal tvarkaraštį turintys to dalyko pirmą ar paskutinę pamoką, pamokoje gali nedalyvauti. Laikinai atleisti mokiniai dalyvauja fizinio ugdymo pamokose atlieka mokytojo skirtas užduotis, kurios nepaaštrina susirgimo ar
  8. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, siekia optimizuoti mokinių mokymosi krūvį, todėl gali priimti sprendimus integruoti dalykus ir pan.

 

NEFORMALIOJO MOKINIŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

  1. Neformalusis vaikų švietimo mokykloje įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 , LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V – 554 redakcija bei LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2013m. spalio 18 d. Nr. V- 972 redakcija.
  2. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms
  3. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji įgyvendinama realizuojant per neformaliojo ugdymo
  4. Neformaliojo švietimo valandos skirstomos atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokyklos
  5. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje ne mažesnis kaip 12 mokinių.
  6. Mokyklos (savivaldos) tarybai pritarus (2023-08-31 V18-2), neformaliojo švietimo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms – meninių, kalbinių, sportinių, socialinių, verslumo, profesiniams gebėjimams ir bendrosioms kompetencijoms ugdyti – šokio, jaunųjų istorikų, sporto ir kt. būreliuose.
  7. Neformaliojo ugdymo programas Direktorius tvirtina įsakymu. Jos įrašomos į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, kuris sudaromas iki rugsėjo 15
  8. Apskaita vykdoma elektroniniame
  9. Neformaliojo ugdymo grupės sudaromos iš tos pačios grupės, paralelių, gretimų kursų ir grupių mokinių. Mokinių grupės sudėtis per mokslo metus gali kisti.
  10. 2023-2024 m. m. veiklą organizuoja 8 būreliai, plane numatytos 780 pedagoginės valandos (priedas Nr.2-būrelių sąrašas).

UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS

  1. Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 847 „Dėl Profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bei Rekomendacijomis dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 31 d įsakymu V-1334 4 „Dėl rekomendacijų, dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose patvirtinimo“. Vertinimo karjerai tikslas – padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės veiklos) galimybes ir reikalavimus.
  2. Profesinio orientavimo veiklos organizuojamos ir vykdomas dalyvaujant grupių vadovams, įvairių dalykų mokytojams, socialiniam pedagogui, neformaliojo švietimo organizatoriui ir kitiems švietimo pagalbą teikiantiems specialistams, turintiems kompetencijų vykdyti mokinių ugdymą Šios veiklos organizavimą koordinuoja ir organizuoja karjeros ugdymui specialistas.
  3. Bendradarbiaujama su universitetais, kolegijomis, profesinėmis mokyklomis, supažindinant su profesijomis, specialybėmis, studijų programomis.
  4. Bendradarbiaujama su darbdaviais, teikiant profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas, susipažįstant su profesijomis, darbo
  5. Mokiniams organizuojami susitikimai su verslo įmonių atstovais, socialiniais partneriais rengiamos profesinės karjeros dienos, specialybių konkursai, tarptautinių projektų – stažuočių užsienyje pristatymas, išvykos į studijų muges, atvirų durų dienas, mokyklos internetinėje svetainėje talpinama aktuali informacija ir naudingos nuorodos.
  6. Ugdymas karjerai organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai, integruojamas į neformalųjį švietimą, ekonomikos ir verslo pagrindų, profesinio mokymo dalykus. I ir II gimnazijos klasėms integruojamas į grupių vadovų veiklos planus ir mokinių socialinę veiklą.

 

GRUPIŲ FORMAVIMAS, GRUPIŲ DALIJIMAS Į POGRUPIUS, LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS

  1. 2023-2024 metais formuojamos 33 grupės (iš jų 5 I ir II gimnazijos klasės) (priedas 4). Mokykla įgyvendindama pagrindinio, vidurinio ir profesinio mokymo programas individualizuoja ir diferencijuoja ugdymo turinį sudarydama laikinąsias grupes, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais. Pagal šiuos planus, taip pat atsižvelgiant į mokymui skirtas lėšas, sudaromi vidurinio ugdymo programos branduoliai ir laikinosios grupės.
  2. Mokykla įgyvendindama vidurinio ugdymo programą kartu su profesiniu mokymu, nustato laikinosios grupės dydį pagal skirtas lėšas.
  3. Laikinosios grupės dydis – 12 mokinių. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei 30 mokinių (priedas Nr. 3 – laikinos grupės).
  4. Profesinio mokymo metu grupės dalijamos į pogrupius:
    • praktinio mokymo užsiėmimuose, kai grupėje mokslo metų pradžioje mokosi daugiau kaip 20 mokinių;
    • informacinių technologijų pamokose, kurių metu mokosi daugiau kaip 19 mokinių;
  • trečiame kurse praktiniai mokymai į pogrupius
  • Į pogrupius 2023-2024 m mokinių grupės dalijamos per anglų k. pamokas III gimnazijos kl. (Kp23, Ap23 gr.) IA ir IB gimnazijos klasėse į pogrupius dalijama per technologijų, etikos/tikybos, anglų kalbos, informatikos pamokas. II gimnazijos klasėse (A, B, C) dalijama į pogrupius per technologijų, etikos/tikybos pamokas.
  • Sujungtos grupės ir dalykai pateikiami priede (priedas 4)

UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

  1. Plungės TVM, vykdydamas pagrindinio ugdymo programą ir formuodamas ugdymo turinį, užtikrina Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrojo ugdymo planuose. II gimnazijos klasėje ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius pateiktas mokymo plane (priedas 2), o I gimnazijos klasėje ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius pateiktas mokymo plane, (priedas 3).
    • Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir naujai atvykusiems į mokyklą mokiniams skiriamas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai neigiamais pažymiais
    • Pagal pagrindinio ugdymo programą II gimnazijos klasės mokiniams privalomai socialinei – pilietinei veiklai skiriama 10 val. per mokslo metus, o I gimnazijos klasės mokiniams skiriamas – 20 val. Socialinė-pilietinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso
  • Socialinė-pilietinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos
  • Socialinės-pilietinės veiklos apskaita vykdoma individualiuose lapuose, žymima TAMO Už jos apskaitą atsakingas grupės vadovas.
  • Grupės vadovas mokslo metų pabaigoje elektroniniame dienyne pažymi duomenis apie kiekvieno mokinio atliktą socialinę-pilietinę veiklą.
  • I g klasės mokiniams sudaromos sąlygos konsultuotis su visų dalykų mokytojais pagal poreikį:
    • mokinio pasiekimai mokantis modulio programos įskaitomi į mokomojo dalyko įvertinimą. Pasiekimai pusmečio pabaigoje įvertinami įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“.

93.5. Dalykų mokytojai programoms skiriamų valandų skaičių gali organizuoti ne pamokų forma, o kitose edukacinėse erdvėse (planuojamą veiklą nurodo ilgalaikiame plane).

  1. Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas(priedas 5)
    • Mokytojams rekomenduojama rūpintis raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymu per visų dalykų pamokas:
      • mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;
      • skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;
    • Dorinis Nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etika arba tikyba pasirenkama dvejiems metams. Ig, IIg klasėse rinkosi tikybą ir etiką. Sudaromos laikinosios grupės etikos ir tikybos mokymui.
    • Lietuvių kalba ir literatūra:
      • Į lietuvių kalbą ir literatūrą integruojama etninės kultūros
    • Užsienio
      • Antroji užsienio kalba – rusų kalba, (2 Ig klasės mokiniams – prancūzų 1 mokinys mokosi vokiečių k.).
    • Informacinės
      • I gimnazijos mokiniai skiriami į pogrupius, o II gimnazijos klasių mokiniai neskiriami į pogrupius.
    • Socialinis ugdymas:
      • pilietiškumo pagrindams skiriama po vieną savaitinę pamoką Ig ir IIg klasėse;
      • ekonomiką ir verslumą mokosi IIg klasės mokiniai;
      • laisvės kovų istorijai mokyti skiriamos 2 pamokos, integruojamos į pilietiškumo pagrindus.
  • Meninis ugdymas:
    • Mokiniai mokosi privalomuosius dailės, muzikos
  • Technologijos:
    • Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, mokosi pagilintą technologijų kursą (2 valandas per savaitę): I g. kl.- staliaus ir aptarnavimo programos modulius, II g kl. – virimo ir mechanizacijos programų modulius, IIgC klasė – staliaus ir aptarnavimo programos modulius.
  • Fizinis ugdymas:
    • Fiziniam ugdymui I gimnazijos klasėse skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo neformalaus ugdymo būrelius mokykloje (šokio, fizinio ugdymo).
    • Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą. Pagal gydytojų rekomendacijas arba tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;
  • Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;
  • Mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos, mokytojai siūlo kitą veiklą;
  • Mokiniai, laikinai atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų dėl ligos, stebi pamoką salėje ir esant geroms sąlygoms lauke.
  • Gyvenimo įgūdžių programai I g klasėje skiriama 0,5 per metus. Į šią programą integruota ir žmogaus sauga.
  • Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą I gimnazijos klasėje, įgyvendinama integruoto turinio pilietiškumo ir gynybos įgūdžių formavimo Integruotą ugdymo veiklą vykdo Lietuvos šaulių sąjunga. Veiklai įgyvendinti skiriamos 3 ugdymo dienos per mokslo metus.
  • Mokinių kultūrinė, pažintinė, kūrybinė ir meninė veikla integruojama į ugdymo procesą, neformaliojo švietimo būrelių veiklas, tam skiriamos netradicinės pamokos, klasių/grupių valandėlės, išvykos, organizuojami kultūriniai renginiai, mokinių pasirodymai, konkursai, parodos, dalyvavimas akcijose, meniniuose projektuose, kultūros paso Mokinių pažintinė kultūrinė veikla organizuojama per mokslo metus. Ši veikla organizuojama įvairiose mokymosi aplinkose, muziejuose.

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA VYKDYMAS

  1. Plungės TVM įgyvendina Vidurinio ugdymo programą kartu su formaliojo profesinio mokymo programa vadovaujasi 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu V-586, 3 priedu.
  2. Plungės TVM paskirsto vidurinio ugdymo programos ir profesinio mokymo programos įgyvendinimo laiką ir mokinių mokymosi krūvį, atsižvelgdamas į vidurinio ugdymo programai įgyvendinti numatytą savaičių skaičių, minimalų pamokų skaičių, Profesinio mokymo planuose numatytą profesinio mokymo programos apimtį mokymosi kreditais ir įtvirtintą nuostatą, kad vienų mokslo metų profesinio mokymo proceso trukmė – ne ilgesnė kaip 40 savaičių skaičiui
  3. Ugdymo turinys grupėms planuojamas 2-3 mokslo metams, o vidurinio ugdymo programa baigiama per dvejus metus (priedas 6).

UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

  1. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyką ar jo kursą, pasirenkamojo dalyko arba modulio programą, išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybių sudaryti atskiros grupės dėl mažo mokinių skaičiaus. Minimalus laikinosios grupės mokinių skaičius – 12, maksimalus –
  2. Mokinių individualių ugdymo planų pagrindu formuojamos laikinosios grupės; 2023-2024 m. suformuotos šios grupės: III g kl. – 25 grupės, IV g kl. – 35 grupės (priedas Nr.4).
  3. Keisti dalyką, dalyko programos kursą mokinys gali vadovaujantis mokyklos

„Mokinių pasirinktų mokymo programų, dalykų, dalykų kursų ir mokymosi tęstinumo tvarka“, patvirtinta direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. VI-4A.

  1. Dalykai:
    • Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal profesinio mokymo programą, privalo mokytis ne mažiau kaip 5 dalykus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizinio ugdymo; privalo pasirinkti ne mažiau kaip du dalykus iš ne mažiau kaip dviejų dalykų grupių: kalbinio ugdymo, matematinio, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo, visuomeninio ugdymo.
  • Dorinio ugdymo, meninio ugdymo dalykus, pasirenkamus dalykus ar dalykų modulius mokinys renkasi pagal savo ugdymosi
  • Socialinė ir pilietinė veikla privaloma, ne mažiau kaip 70 valandų, tačiau į mokinio mokymosi krūvį neįskaičiuojama.
  • Nepriklausomai nuo to, kokiu kursu mokinys mokosi matematikos III gimnazijos klasėje, mokiniui privaloma mokytis matematikos modulio „Planimetrija“. Modulio programai įgyvendinti skiriama 1 pamoka per savaitę.
  • III–IV gimnazijos klasėse fizinio ugdymo pamokoms skiriamos 3 savaitinės III kurse fizinio aktyvumo reguliavimui, kai profesinio mokymo programa yra 60 kreditų skiriamos 22 valandos (1 kreditas), 90 ir 110 kreditų apimties, skiriamos 44 valandos (2 kreditai).
    • Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose kartu su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų
  1. Žmogaus saugos dalykas integruojamas į dalykų ugdymo turinį.
  2. Brandos egzaminai organizuojami Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyta tvarka.

PROFESINIO MOKYMO ĮGYVENDINIMAS

  1. Plungės TVM detalizuoja ar pritaiko darbo rinkos ir mokinių poreikiams planuojamose įgyvendinti profesinio mokymo programose numatytas rekomenduojamas temas ir potemes, nustato, pasirenkamuosius modulius.
  2. 2023-2024 m. vykdomos 21 modulinės profesinio mokymo programos.
  3. Profesinio mokymo planai atskiroms mokomosioms grupėms patvirtinti direktoriaus įsakymu 2023 m. rugpjūčio 31d. Nr. VI- 62 (priedas Nr.7)
    • Atsižvelgiant į profesinio mokymo programą, siūloma pirmos kvalifikacijos siekiančiam mokiniui pasirinkti iš ne mažiau kaip du pasirenkamųjų modulių.
    • Profesinio mokymo programos 1 mokymosi kredito (toliau – kreditas) 27 akademinės valandos paskirstomos taip:
      • įgyvendinant pirminio profesinio mokymo programą 22 akademinės valandos skiriamos kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti, o 5 akademinės valandos – mokinio savarankiškam mokymuisi, kuriam nevadovauja mokytojas;
      • mokinio savarankiškam mokymuisi skirtos valandos mokytojams nėra tarifikuojamos ir bendruosiuose profesinio mokymo planuose ar bendruosiuose pagrindinio ir vidurinio ugdymo planuose nėra įskaičiuotos.
    • 2023-2024 m. m. vykdomos 10 pirminio profesinio mokymo programos ir 10 – antrinei kvalifikacijai įgyti skirtos profesinio mokymo programos, taip pat vykdomas vienas Virėjo profesinio mokymo programos (kodas P21101308) modulis (modulis ,,Maisto produktų ir žaliavų parinkimas, pirminis jų apdorojimas“) (priedas Nr.8).
    • Modulių, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, valandų paskirstymas: kai profesinis mokymas organizuojamas mokykline forma, praktiniam mokymui įgyvendinti skiriama ne mažiau kaip 70 procentų, o likęs laikas, bet ne mažiau 20 procentų nuo bendro programai įgyvendinti skirto valandų skaičiaus, skiriamas teoriniam mokymui;
    • Vykdant pirminį profesinį mokymą, bendrasis modulis „Darbuotojų sauga ir sveikata“ įgyvendinamas lygiagrečiai su kvalifikaciją sudarančius kompetencijoms įgyti

skirtais moduliais. Vykdant tęstinį profesinį mokymą, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas integruojamas į kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirtus modulius.

  • Įgyvendinant baigiamąjį modulį mokiniams, turintiems modulių, kurių mokėsi, patenkinamus mokymosi pasiekimų įvertinimus, skiriamas praktinis profesinis mokymas realioje darbo vietoje (siunčiami į įmonę, įstaigą, organizaciją, ūkininko ūkį). Jei dėl objektyvių priežasčių praktinio profesinio mokymo negalima įgyvendinti realioje darbo vietoje, jį galima įgyvendinti mokyklos sektoriniame praktinio mokymo centre.
  • Profesijos praktiniam mokymui, mokomoji grupė dalijama į pogrupius, kai grupėje yra 20 ir daugiau mokinių.
  • Mokomojo dalyko praktinio užsiėmimo trukmė per dieną – 2-4 akademinės valandos.
  • Moduliuose integruojamos bendrųjų kompetencijų Joms skiriama ne mažiau kaip 10 procentų bendro modulinei programai skirto laiko. Profesijos mokytojai ilgalaikiuose planuose pažymi kokias bendrąsias kompetencijas ugdys (priedas Nr. 9).
  1. Baigiamojo modulio įgyvendinimo priežiūrai skiriamas profesijos mokytojas, kuriam nustatoma 15 kontaktinio darbo valandų per savaitę.
  2. Civilinės saugos mokymui skiriamas atskiras
  3. Ugdymas karjerai, daugiakalbystė, mokymas mokytis, informacinės technologijos (pasirengimas nuotoliniam mokymui), verslumo ugdymo pagrindai ir integruojami į modulius.
  4. Įgyvendinant modulinės programos baigiamąjį modulį, mokiniai, turintys patenkinamus visų modulių mokymosi pasiekimų įvertinimus, siunčiami į įmonę, įstaigą, organizaciją, ūkininko ūkį mokytis darbo vietoje.
  5. Mokinių, kurie mokosi pagal modulines programas, mokymosi pasiekimai apibendrinami baigus kiekvieną modulį. Į pusmečio mokymosi pasiekimų suvestinę įrašomi baigtų modulių įvertinimai.
  6. Tos pačios kvalifikacijos ir to paties Lietuvos kvalifikacijų lygio programų praktinio mokymo daliai įgyvendinti grupės yra jungiamos tais atvejais, kai bent vienoje iš grupių mokinių skaičius yra mažesnis, nei nustatytas bazinis mokinių grupės skaičius Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 934.(sujungtos grupės priedas Nr.10)
  • Tęstinio profesinio mokymo modulinių programų įgyvendinimas:
    • Tęstinio profesinio mokymo modulinės programos 1 kredito įgyvendinimui skiriamos 27
    • Tęstinio profesinio mokymo modulinėse programose kiekvieno modulio 1 kredito 18 valandų paskirta kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimų vertinimui, o 9 valandos skirtos mokinio savarankiškam darbui.
    • Tęstinio profesinio mokymo modulinėse programose darbuotojų sauga integruojama į privalomuosius modulius.
  1. Baigiamojo modulio (praktikos) organizavimas:
    • Baigiamasis modulis įgyvendinamas baigus profesinio mokymo programos modulius ir mokiniui turint šių modulių teigiamus pasiekimų vertinimus. Išleidimas į baigiamąjį modulį aptariamas mokyklos metodinėje taryboje. Baigiamojo kurso grupių baigiamųjų modulių grafikas pateikimas priede (priedas 8).
    • Mokomosios grupės baigiamojo modulio priežiūrai, aptarimui ir konsultacinei pagalbai, skiriamas atsakingas darbuotojas (praktikos vadovas).
    • Skiriamos kontaktinio darbo valandos mokinių praktinio mokymo realioje darbo vietoje priežiūrai, analizei, aptarimui ir konsultacinei
    • Mokiniui išduodamas modulinės profesinio mokymo programos baigiamojo modulio
    • Atsakingas darbuotojas parengia baigiamojo modulio programą, pagal kurią mokiniui nustatomos praktikos užduotys.
    • Mokinio praktikos rezultatus vertina praktikos koordinatorius pagal praktikos vadovo pateiktas rekomendacijas, atitinkančias profesinio mokymo programą.
    • Mokiniams, atlikusiems modulinės profesinio mokymo programos baigiamąjį modulį, prieš Asmens įgytų kompetencijų vertinimą skiriamos 2 dienų konsultacijos kursui
  2. Individualus profesinio mokymo planas yra rengiamas mokiniui, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma.
  3. Mokinių mokymosi pasiekimai įvertinami ir apibendrinami baigus kiekvieną modulį pagal modulį vedusių profesijos mokytojų parengtas diagnostines, įgytų žinių ir praktinių įgūdžių įsivertinimui skirtas, užduotis.
  4. Moduliuose integruotam bendrųjų kompetencijų ugdymui skiriama ne mažiau kaip 10 procentų bendro modulinei programai skirto laiko. Plungės TVM direktoriaus įsakymu patvirtintuose bendrųjų kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programos modulius ilgalaikiuose planuose pagal bendrųjų profesinio mokymo planų priede nustatytą Bendrųjų kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programų modulius formą nustatoma, kuriuose moduliuose, kokios bendrosios kompetencijos bus ugdomos, ir valandos, skiriamos kiekvienai bendrajai kompetencijai ugdyti.
  1. Civilinės saugos mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1497 „Dėl Civilinės saugos mokymo programos profesinio mokymo įstaigoms patvirtinimo“.
  2. Aplinkosauginis ugdymas integruojamas į profesinį mokymą.

PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS PO ŽIEMOS ETAPO PRIĖMIMO IR MOKSLO METAIS PRIIMTIEMS MOKINIAMS

  1. Mokymo organizavimas  sudaromoms   naujoms   grupėms   po   žiemos   etapo priėmimo:
  • mokymosi apimtis kreditais ir trukmė išlieka tokia pati, kokia nustatyta

profesinio mokymo programoje, mokymas organizuojamas vadovaujantis bendrųjų profesinio mokymo planų nuostatomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašu, jei profesinis mokymas organizuojamas pameistrystės forma;

  • iki vasaros atostogų įgyvendinama pirminio ar tęstinio profesinio mokymo programos 30 kreditų, o likusieji keliami į kitus mokslo metus;
  • Atsižvelgiant į mokinių skaičių grupėse ir įvertinus galimybę užtikrinti kokybišką mokymą, mokinių grupės gali būti jungiamos (neatsižvelgdamas į tai, ar jos sudarytos po žiemos priėmimo), mokant juos pagal tą pačią kompetenciją (-as) suteikiantį (-čius) modulį (-ius).
  1. Vykdant pirminį profesinį mokymą, bendrasis modulis „Darbuotojų sauga ir sveikata“ įgyvendinamas lygiagrečiai su kvalifikaciją sudarančius kompetencijoms įgyti skirtais Vykdant tęstinį profesinį mokymą, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas integruojamas į kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirtus modulius.

PROFESINIO MOKYMO ORGANIZAVIMAS PAMEISTRYSTĖS FORMA

  1. Profesinis mokymas    Plungės    TVM    organizuojamas    pameistrystės    forma, vadovaujantis:
    • Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu (suvestine redakcija), įteisinančiu pameistrystės sąvoką;
    • Profesinio mokymo    organizavimo    pameistrystės    forma    tvarkos    aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 spalio 23 d. nutarimu Nr. 1065;
  2. Profesinis mokymas pameistrystės forma gali būti taikomas ne mažiau kaip 1 formaliojo arba neformaliojo profesinio mokymo programos moduliui arba 2 mėnesiams, ar ilgesniam Profesinio mokymo organizavimo forma iš mokyklinės į pameistrystės ir atvirkščiai gali būti keičiama profesinio mokymo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
  3. Organizuojant profesinį mokymą pameistrystės forma pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį:
    • Plungės TVM vykdo ne daugiau kaip 30 proc. formaliojo profesinio mokymo programos ar jos modulio mokymo laiko, o darbdavys vykdo likusią mokymo laiko dalį.
  • Plungės TVM prisiima organizacines funkcijas, pildo dokumentaciją, koordinuoja mokymo procesą, yra atsakingas už viso mokymo kokybę, organizuoja pameistrio žinių vertinimą ir išduoda jam kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą;
  • įmonė organizuoja mokymą darbo vietoje, skiria meistrą, kartu su mokymo įstaiga derina pameistrio mokymo planą.
  1. Visos pameistrystės sąlygos ir atsakomybės fiksuojamos trišalėje profesinio mokymo pameistrystės forma sutartyje, sudaromoje tarp įmonės, pameistrio ir profesinio mokymo įstaigos.
  2. Mokymo procese dalyvauja įmonė ir Plungės TVM: asmens praktinis mokymas organizuojamas jo darbo vietoje, o teorinis mokymas vykdomas Plungės
  3. Mokymas vyksta pagal individualų, iš anksto su įmone suderintą, mokymo planą. 2023-2024 metais trys grupės mokosi pagal pameistrystės mokymo formą: 23T, Iup.23T, Mpd.23T.
  4. Plungės TVM direktoriaus įsakymu skiriamas profesijos mokytojas pameistrio praktiniam mokymui, vykdomam darbo vietoje, priežiūrai. Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas skiria atsakingą(-us) darbuotoją(-us) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir profesijos meistrą – atsakingą darbuotoją už darbinės veiklos ir praktinio mokymo koordinavimą. Asmenys, vadovaujantys, organizuojantys ir koordinuojantys pameistrio praktinį mokymą, užtikrina sklandų bendradarbiavimą.
  5. Pameistriui baigus formaliojo profesinio mokymo programą kompetencijų vertinimą organizuoja Plungės

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

  1. Socialinių įgūdžių ugdymo programai ir formaliojo profesinio mokymo programoms įgyvendinti skiriamas bendras skaičius per trejus mokslo metus (priedas 12).
  2. Socialinių įgūdžių programa kartu su formaliojo profesinio mokymo programa įgyvendinama, siekiant sudaryti sąlygas įgyti atitinkamą išsilavinimą ir/ar kvalifikaciją.
  3. Profesinio mokymo programos, pritaikytos specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems mokiniams, kiekvieno modulio 1 kreditui įgyvendinti skiriamos 27 akademinės
  4. Socialinių įgūdžių programos dalykai vertinami pažymiais ir įrašais „įskaityta“,

„neįskaityta“. Profesinio mokymo moduliai vertinami vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Plungės TVM direktoriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. V1-87.

  1. Profesijos praktiniam mokymui specialiųjų ugdymosi turinčių mokinių grupė į pogrupius

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

  1. Plungės TVM ugdymo procese vadovaujamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
  2. Plungės TVM formuodama specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo turinį ir organizuodama bei įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis ir atsižvelgia į:
    • mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;
    • formaliojo švietimo programą;
    • švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų
  3. Plungės TVM pagrindinio ugdymo individualizuotos programos bei socialinių įgūdžių ugdymo programa įgyvendinimos vadovaujantis 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-586, 3 priedu ir 8 priedu.
  1. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programai 9-10 klasėse įgyvendinti skirtų pamokų skaičiumi (2 priedas ir 3 priedas), kuris gali būti koreguojamas iki 25 procentų. pritaikant ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, socialinio pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių
  2. Plungės TVM sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir jų poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną švietimo pagalbą, kuri teikiama ugdymo proceso metu. Organizuojant specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymą pamokoje, esant poreikiui, tuo pačiu metu dalyvauja švietimo pagalbos
  3. Plungės TVM mokiniui užtikrina švietimo pagalbą. Mokinio individualiame pagalbos plane numatyti mokiniui švietimo pagalba teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas. Švietimo pagalbos teikimo formos (konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir ) parenkamos mokiniui individualiai.
  4. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bendradarbiaudami su mokytojais, padeda įveikti mokiniui kylančius mokymosi sunkumus, šalina jų priežastis, stebi ugdymo procese mokinius, teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), padėti mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę.
  5. Švietimo pagalba mokiniui teikiama atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes.

ŠVIETIMO PAGALBOS TEIKIMAS

  1. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai: psichologas, socialinis pedagogas, mokytojo padėjėjas.
  2. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bendradarbiaudami su mokytojais, padeda įveikti mokiniams kylančius mokymosi sunkumus, šalina jų priežastis, stebi ugdymo procese mokinius, teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) padėti mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę.
  3. Psichologo konsultaciją gali gauti visi Plungės TVM mokiniai, susidūrę su psichologine problema, kurios negali išspręsti patys.
  4. Psichologinė pagalba teikiama kai kreipiasi: mokinys (savarankiškai), mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), mokytojai.
  5. Socialinis pedagogas padeda įgyvendinti vaiko teisę į mokslą, užtikrinti jo saugumą bei sudaryti prielaidas pozityviai mokinio socializacijai, vykdyti prevencinę ir šviečiamąją
  6. Informacija apie pagalbos gavėjus, jų problemos turinį ir teiktą pagalbą laikoma Esant būtinybei, ji teikiama tik švietimo pagalbos specialistams ar kitiems asmenims, kurie yra susiję su mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų sprendimu.
  7. Švietimo pagalbos specialistai netinkamai besielgiantiems mokiniams taiko poveikio priemones, numatytas mokinių elgesio tvarkos taisyklėse.

 

SUDERINTA:

2023 m. rugpjūčio 31 d. mokyklos tarybos posėdžio protokolo Nr. V18-2 nutarimu. 2023 m. rugpjūčio 31 d. mokytojų susirinkimo protokolo Nr. V 12-5.