Vykdomų programų įgyvendinimo planas

Vykdomų programų įgyvendinimo planas

,PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo
mokyklos 2025 m. rugpjūčio 29 d.
įsakymu Nr. V1-49

                                                                                     

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA 

2025-2026  IR 2026-2027 MOKSLO METŲ MOKYKLOS VYKDOMŲ
PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Plungė
2025 m.

TURINYS

 

  1. Bendrosios nuostatos …………………………………………………………………………………………………. 3
  2. Ugdymo proceso organizavimo trukmė ………………………………………………………………………. 5
  3. Mokymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ………………………………………………………………………………………………………..  9
  4. Mokyklos ugdymo turinio formavimas ir įgyvendinimas …………………………………………….. 10
  5. Mokinio individualaus ugdymo plano sudarymas ………………………………………………………… 13
  6. Socialinės-pilietinės veiklos organizavimas………………………………………………………………… 14
  7. Mokymosi pagalbos teikimas mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygmens patikrinimuose      14
  8. Mokymosi pasiekimų gerinimo ir mokymosi pagalbos teikimas…………………………………. 15
  9. Mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas ………………………………. 15
  10. Dalykų mokymosi intensyvinimas ……………………………………………………………………………… 16
  11. Mokinio pasirinkto dalyko ar dalyko kurso keitimas……………………………………………………. 16
  12. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ………………………………………………………………. 16
  13. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimas …………………………………………………………………. 18
  14. Neformaliojo mokinių švietimo organizavimas ……………………………………………………….. 18
  15. Ugdymo karjerai organizavimas ……………………………………………………………………………… 19
  16. Grupių formavimas, grupių dalijimas į pogrupius, laikinųjų grupių sudarymas…………….. 19
  17. Mokymo sąlygų sudarymas, ugdymas kitose erdvėse………………………………………………. 15
  18. Ugdymo programų vykdymas………………………………………………………………………………. 22
  19. Profesinio mokymo įgyvendinimas…………………………………………………………………………..25
  20. Profesinio mokymo programų įgyvendinimo organizavimas po žiemos etapo priėmimo ir mokslo metais priimtiems mokiniams ……………………………………………………………………………….27
  21. Profesinio mokymo organizavimas pameistrystės forma…………………………………………….  27
  22. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), ugdymo organizavimas ……………………………………………………………………………………..28
  23. Švietimo pagalbos teikimas ……………………………………………………………………………………30
  24. Mokinių mokymo namuose organizavimas ……………………………………………………………..31
  25. Ugdymo organizavimas grupine mokymosi forma nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ……………………………………………………….32
  26. Priedai ………………………………………………………………………………………………………………   32

 

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA 

2025-2026 IR 2026-2027 MOKSLO METŲ MOKYKLOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ
ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

 

I BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Plungės technologijų ir verslo mokykloje (toliau – Plungės TVM) vykdomų mokymo

programų įgyvendinimo planas reglamentuoja pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programų,

pirminio profesinio mokymo programų kartu su vidurinio ugdymo programa, pagrindinio ugdymo

II dalies programų vykdymą ir įgyvendinimą Plungės TVM 2025–2026 ir 2026–2027 m. m.

Vykdomų programų įgyvendinimo planas gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į pakitusias ugdymo proceso sąlygas ir Plungės TVM skiriamas mokymo lėšas.

  1. Vykdomų programų įgyvendinimo planas sudarytas ir ugdymo procesas organizuojamas

vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu; Lietuvos Respublikos profesinio mokymo

įstatymu; 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendraisiais profesinio mokymo planais,

patvirtintais LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-913;

2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m.

gegužės 21 d. įsakymu Nr. V- 559; Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-479;Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo pakeitimu, patvirtintu švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-808; Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“, Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1065 „Dėl Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos higienos norma HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-326 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo,  Lietuvos higienos norma HN 102:2011 ,,Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą“.

Mokykla vadovaujasi ir kitais profesinį mokymą ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais, kitais norminiais teisės aktais, mokyklos strateginės veiklos programa, atsižvelgdama į mokinių pasirinkimus, mokyklos galimybes, mokyklos bendruomenės poreikius ir mokyklai skirtas mokymo lėšas.

  1. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo plane vartojamos sąvokos ir terminai, privalomųjų dalykų sąrašas nekeistas.
  2. Vadovaudamasi mokytojų susirinkimų nutarimais, mokyklos tarybos sprendimais, atsižvelgusi į mokinių pasirinkimus ir mokyklos galimybes, mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą rengė 2025 m. gegužės 15 d. direktoriaus įsakymu Nr. V1-37 sudaryta darbo grupė.
  3. 2025-2026 ir 2026-2027 mokslo metų veiklos prioritetas – asmeninė kiekvieno mokinio pažanga, mokinio emocinis saugumas

Vykdomų programų įgyvendinimo plano tikslas – Užtikrinti mokyklos vykdomų programų nuoseklų ir kokybišką įgyvendinimą, siekiant sudaryti sąlygas kiekvieno mokinio asmenybės augimui, kompetencijų ugdymui bei pažangai.

Formuoti ir ugdymo procesą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys:

  • pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų;
  • įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų;
  • gebėtų savarankiškai siekti savo numatytų pasiekimų ir nepatirtų mokymosi praradimų;
  • būtų saugus ir sveikas.
  1. Uždaviniai:

5.1. Ugdymo kokybės gerinimas-užtikrinti bendrojo ir profesinio ugdymo turinio įgyvendinimo kokybę, atliepiant mokinių poreikius bei individualius gebėjimus. Įgyvendinti kompetencijomis grįstą ugdymą, stiprinant mokinių pažinimo, socialines, pilietines, kūrybiškumo ir skaitmenines kompetencijas, įgyvendinti atnaujintų bendrųjų ugdymo ir profesinio mokymo planų reikalavimus kuriant Plungės TVM ugdymo turinį;

5.2.Mokinių pažangos ir įtraukties stiprinimas- kelti ugdymo veiklos kokybės lygį, skatinat mokymosi motyvaciją išnaudojant ir plečiant netradicines ugdymosi aplinkas, integruojant pilietiškumą, gamtosaugą į ugdymo turinį, stiprinant mokinių pilietines, tautines nuostatas, ugdant sveiką gyvenseną ir ekologinę savimonę;

5.3. tobulinti mokinių pasiekimus, atsižvelgiant į mokinių individualius poreikius, asmeninę mokinių pažangą, naudojant įvairias ugdymo priemones ir aplinkas ugdyti mokinių kūrybiškumą;

5.4. mažinti patenkinamo lygio ir didinti pagrindinio lygio mokinių pasiekimus;

5.5. gerinti mokinių pamokų lankomumą;

5.6. teikti pagalbą mokiniui planuojant karjerą;

5.7. skatinti mokytojus tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas;

5.8. tobulinti praktinę, tiriamąją veiklą;

5.9. vykdyti prevencines integruojamąsias programas, sukurti saugią emocinę aplinką     kiekvienam mokiniui;

5.10. tobulinti skaitmeninius mokymo (si) įrankius;

5.11.užtikrinti darbo rinkos poreikius atitinkančius praktinius gebėjimus, diegti  aktualias, atnaujinant esamas modulines profesinio mokymo programas ir mokymąsi pameistrystės profesinio mokymosi forma.

  1. Plungės TVM vykdomos:

6.1. pagrindinio ugdymo programa (9-10 klasės);

6.2. pirminio profesinio mokymo programos asmenims, turintiems ne žemesnį kaip pagrindinį išsilavinimą;

6.3. pirminio profesinio mokymo programos asmenims, turintiems ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;

6.4. profesinio mokymo programos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenimims;

6.5. tęstinio profesinio mokymo programos asmenims, turintiems ne žemesnį kaip pagrindinį išsilavinimą;

6.6. tęstinio profesinio mokymo programos asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą;

6.7. pirminio profesinio mokymo programa asmenims, kurie turi aštuntos klasės išsilavinimą (eksperimentinė klasė)

 

II UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

  1. Ugdymo organizavimas 2025-2026 m. m.

7.1. Pamokų pradžia ir laikas:

7.1.2. Pamokos prasideda 8 val.

7.1.3. Pamokų laikas:

1 pamoka- 8.00-8.45;
2 pamoka- 8.50-9.35;
3 pamoka- 9.45-10.30;
4 pamoka- 10.35-11.20;

Pietų pertrauka –9,10 klasės ir 1 kursas- 11.20-11.40 ,  2,3 kursas- 11.40-12.00

5 pamoka – 12.00-12.45;
6 pamoka –12.50-13.35;
7 pamoka –13.40-14.25;
8 pamoka –  14.30-15.15.
9 pamoka – 15.20- 16.05

7.1.4. Profesinio mokymo (antrinei kvalifikacijai įgyti) programoms- suvirintojo (Suv25T/P), finansinių paslaugų teikėjo (Fn23 T/P), agroverslo darbuotojo(Rag25T/P, Ržū24T),apskaitininko (Rap25T/P), elektriko (Rel25T/M), siuvėjo (Sv25P/T) , ikimokyklinio ugdymo mokytojo padėjėjo (Iup25P/T), individualios priežiūros darbuotojo (Rip25T) , apdailininko (Ap25T/P) atsižvelgiant į mokinių pageidavimus nustatomas pamokų laikas:

1 pamoka- 8.00-8.45;
2 pamoka- 8.50-9.35;
3 pamoka-9.45-10.30;
4 pamoka- 10.35-11.20;

Pietų pertrauka

5 pamoka – 11.50-12.35;
6 pamoka – 12.40-13.25;
7 pamoka – 13.30-14.15;
8 pamoka-14.20-15.05;
9 pamoka- 15.10-15.55;
10 pamoka – 16.00-16.45;
11pamoka- 16.50-17.35;
12 pamoka- 17.40-18.25.

7.2. mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d.

7.3. mokykla dirba penkias dienas per savaitę;

  1. Ugdymo proceso organizavimas 2025–2026 mokslo metais:

8.1. mokslo metų pradžia – 2025 m. rugsėjo 1 d.;

8.2. ugdymo proceso trukmė I–II gimnazijos klasės mokiniams – 180 ugdymo dienos (36 sav), III gimnazijos klasės mokiniams – 180 ugdymo dienų (36 sav), IV gimnazijos klasės mokiniams – 170 ugdymo dienų (34 sav); III gimnazijos klasėms vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytas mokymo(si) turinys išdėstomas per 34 ugdymo savaites, 35 ir 36 ugdymo savaitės skiriamos žinioms ir gebėjimams kartoti, įtvirtinti ir patikrinti, konsultacijoms.

8.3. profesinio mokymo grupių mokiniams mokslo metų pabaiga nustatoma pagal mokymo planus, bet ne vėliau kaip birželio 23 d. Profesinio mokymo trukmė – ne ilgesnė  nei 40  savaičių.

8.4. Ugdymo procesas pagrindinio, vidurinio ugdymo bei profesinio mokymo programose skirstomas į trumpesnės trukmės laiko periodus-pusmečius :

 

Kursas I pusmetis II pusmetis
I   2025 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. sausio 23 d.   2026 m. sausio 26 d. – 2026 m. birželio 23 d.
II 2025 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. sausio 23 d. 2026 m. sausio 26 d. – 2026 m. birželio 23 d.Pamokos  gimnazijos skyriuje baigiasi – 2026 m. gegužės 29 d.
III 2025 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. sausio 23 d. 2024 m. sausio 26 d.  – ugdymo proceso pabaiga (pagal profesinio mokymo programas)
Igimnazijos klasė 2025 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. sausio 23 d. 2026 m. sausio 26 d. – 2026 m. birželio 12 d.
IIgimnazijos klasė 2025 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. sausio 23 d. 2026 m. sausio 26 d. – 2026 m. birželio 12 d.

 

8.5. Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

Rudens – 2025 m. lapkričio 3 d. – 2025 m. lapkričio 9 d.
Žiemos (Kalėdų) – 2025 m. gruodžio 24 d. – 2026 m. sausio 4 d.
Žiemos atostogos – 2026 m. vasario 16 d. – 2026 m. vasario 22 d.
Pavasario (Velykų) – 2026 m. balandžio 6 d. – 2026 m. balandžio 12 d.

8.5.1. Baigiamajame kurse, tęstiniam kursui žiemos ir pavasario  atostogos neskiriamos, išskyrus Žiemos (Kalėdų). Atostogos neskiriamos profesinio mokymo programų išleidžiamųjų grupių mokinimas baigiamojo modulio vykdymo metu. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių dienos.

8.5.2. Jeigu 2 kurso (gimnazijos IV) mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama ugdymo dienų skaičių.

8.5.3. Mokiniams, priimtiems per CPIS sistemoje centralizuotai vykdyto pagrindinio priėmimo (žiemos etapo),  ugdymo procesas prasideda 2026 m. vasario 23 d.

  1. Ugdymo proceso organizavimas 2026–2027 mokslo metais:

9.1. mokslo metų pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.;

9.2. ugdymo proceso trukmė I–II gimnazijos klasės mokiniams – 180 ugdymo dienos (36 sav), III gimnazijos klasės mokiniams – 180 ugdymo dienų (36 sav), IV gimnazijos klasės mokiniams – 170 ugdymo dienų (34 sav); III gimnazijos klasėms vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytas mokymo(si) turinys išdėstomas per 34 ugdymo savaites, 35 ir 36 ugdymo savaitės skiriamos žinioms ir gebėjimams kartoti, įtvirtinti ir patikrinti, konsultacijoms

9.3. profesinio mokymo grupių mokiniams mokslo metų pabaiga nustatoma pagal mokymo planus, bet ne vėliau kaip birželio 23 d;

9.4. Ugdymo procesas pagrindinio, vidurinio ugdymo bei profesinio mokymo programose skirstomas į trumpesnės trukmės laiko periodus-pusmečius:

 

Kursas I pusmetis II pusmetis
I 2026-09-01   iki 2027-01-29  2027-02-01iki 2027-06-23
II 2026-09-01   iki 2027-01-29 2027-02-01iki  2027-06-23
Pamokos  gimnazijos skyriuje baigiasi – 2027 m. gegužės 28 d.
III 2026-09-01   iki 2027-01-29 2027-02-01–ugdymo proceso pabaiga (pagal profesinio mokymo programas)
I gimnazijos klasė 2026-09-01   iki 2027-01-29 2027-02-01 iki 2027-06-11
II gimnazijos klasė 2026-09-01   iki 2027-01-29 2027-02-01 iki 2027-06-11

 

9.5. Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

Prasideda Baigiasi
Rudens  2026-11-02 2026-11-08
Žiemos (Kalėdų) 2026 – 12 – 23 2027 – 01 – 03
Žiemos 2027 – 02 – 15 2027 – 02 – 21
Pavasario (Velykų) 2027 – 03 – 29 2027 – 04 – 04
Vasaros 2027 – 06 – 23 2027 – 08 – 31

 

Gali būti neskirtos rudens, žiemos, pavasario (Velykų) atostogos vyresnių nei 18 metų mokinių grupėms. Atostogos neskiriamos profesinio mokymo programų išleidžiamųjų grupių mokinimas baigiamojo modulio vykdymo metu. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių dienos.

9.6. Mokiniams, priimtiems per CPIS sistemoje centralizuotai vykdyto pagrindinio priėmimo (žiemos etapo),  ugdymo procesas prasideda 2026 m. vasario mėn.

  1. Baigiamojo kurso mokiniams, besimokantiems modulį „Įvadas į darbo rinką“ ir/arba atliekantiems praktiką įmonėje, atostogos neskiriamos.
  2. Mokiniams sudaromos sąlygos mokytis Lietuvoje ir užsienio šalyse dalyvaujant projektuose, socialinių partnerių įmonėse, kitose šalies švietimo institucijose.
  3. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą (-us) ar jo dalį, tarpinį patikrinimą, įskaitą atostogų metu, atostogų dienos, per kurias mokinys laiko brandos

egzaminą ar jo dalį, tarpinį patikrinimą, įskaitą, perkeliamos į artimiausias ugdymo dienas. III gimnazijos klasės mokinys, kuris laiko pasirinkto valstybinio brandos egzamino pirmąją dalį, tą dieną pamokose nedalyvauja, taip pat gali nedalyvauti pamokose vieną dieną prieš laikomą valstybinio brandos egzamino pirmąją dalį.

  1. Jeigu gimnazijos II klasės mokinys laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ar tarpinį patikrinimą atostogų metu, Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytu laiku, atostogų

dienos perkeliamos į artimiausias ugdymo dienas.

  1. Valstybinių švenčių dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienas, tačiau mokytojai privalo užtikrinti, kad būtų pasiektos atitinkamoje profesinio mokymo programoje, bendrosiose ugdymo programose apibrėžtos kompetencijos ir nustatyti mokymosi pasiekimų reikalavimai.
  2. Vienų mokslo metų mokymo proceso trukmė – ne ilgesnė kaip 40 savaičių.
  3. Pasibaigus mokslo metams nepažangiems mokiniams, išskyrus išleidžiamųjų grupių mokinius, skiriami papildomi darbai iki einamų metų mokslo metų pabaigos (2026/2027 m. rugpjūčio 31 d.) Jiems organizuojamos konsultacijos, atsiskaitymai.
  4. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos(savivaldos) taryba.

 

III. MOKYMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO,
KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS
DĖL KURIŲ MOKYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO
ORGANIZAVIMO BŪDU

  1. Mokymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant
    aplinkybėms dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso
    organizavimo būdu, koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu
    mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių dėl kurių
    mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu,
    pobūdį ir apimtis:

18.1. oro temperatūrai Plungės TVM ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje esant minus
25°C ar žemesnei/ plius 30 °C ar aukštesnei į užsiėmimus Plungės TVM gali nevykti mokiniai,
kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas ir mokiniai iki 18 metų, kurie mokosi tik pagal
profesinio mokymo programas. Atvykusiems į Plungės TVM mokiniams ugdymo procesas
vykdomas. Neatvykusiems į Plungės TVM mokiniams, mokymuisi reikalinga informacija
skelbiama elektroniniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

18.2. Pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas kartu su profesiniu mokymu, profesinis mokymas, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, organizuojamas vadovaujantis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų centro sprendimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, reglamentuojančiais švietimo įstaigų veiklą. Ypatingomis aplinkybėmis įgyvendinama praktinio mokymo dalis (profesinį mokymą organizuojant sektoriniame praktinio mokymo centre, pameistrystės mokymo forma realioje darbo vietoje), Plungės TVM vadovaujasi atitinkamam ūkio sektoriui nustatytais reikalavimais

18.3. Plungės TVM, atsiradus ypatingoms aplinkybėms, pagal galimybes organizuoja
būtinus veiksmus bendruomenės narių sveikatai ir gyvybei apsaugoti, patalpoms ir mokymo
aplinkai pritaikyti, jei reikalinga pagal situaciją, organizuoja aktualios informacijos, pvz., apie
mokinių elgseną ir mokymo proceso adaptavimą pagal situaciją, pagalbą mokiniams, teikimą ir
paskelbimą interneto svetainėje ir patalpose, kuriose vyksta mokymo procesas.

18.4. Plungės TVM direktorius , nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl profesinio mokymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar aplinkybėms, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu,
atsižvelgdamas į susidariusią situaciją ir galimą jos trukmę, priima sprendimus:

18.4.1. dėl ugdymo proceso koregavimo iki ypatingų aplinkybių ar aplinkybių, dėl kurių
mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu,
pabaigos: pritaikyti tvarkaraštį, pvz., numatyti kitokį pamokų pradžios ir pabaigos laiką, kitą
pamokų eilės seką, kitą pamokų trukmę; atidėti praktinio mokymo dalies, kuri negali būti
įgyvendinama nuotoliu būdu, įgyvendinimą toliau vykdant teorinio mokymo dalį. Ugdymo procesas mokyklos  direktoriaus sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1 – 2 darbo dienas.

18.4.2. dėl ugdymo proceso ar jo dalies organizavimo nuotoliniu mokymo proceso
organizavimo būdu. Sprendimas mokymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu priimamas
Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)
formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo
švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo
tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

18.4.3. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos direktoriaus sprendimu ugdymo procesą organizuojant nuotoliniu mokymo būdu mokykla vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“ bei Mokyklos nuotolinio mokymo(si)organizavimo tvarkos aprašu (2021-08-26 įsak.Nr.V1-69).

 

IV MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

  1. Plungės technologijų ir verslo mokyklos 2025-2026 ir 2026-2027 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo (pirminio ir tęstinio) pirmajai, antrai kvalifikacijai įgyti programų vykdymą ir įgyvendinimą.
  2. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Ugdymo procesas vyksta pagal pamokų tvarkaraščius, kuriuos tvirtina mokyklos direktorius. Ugdymo procesas organizuojamas: kasdienio mokymo proceso grupinio mokymosi forma, nuotolinio mokymo proceso pavienio mokymosi forma, pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma.
  3. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžtais mokinių pasiekimais, Bendraisiais ugdymo planais ir mokykloje patvirtinta ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašu (). Dėl privalomo ir pasirenkamo turinio santykio ugdant pagal 2022 m. Atnaujintas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas 2025–2026 m. m. privalomam pagrindinio ugdymo turiniui skiriama 70 procentų, pasirenkamajam turiniui skiriama 30 procentų nuo dalyko mokymui skirtų valandų.
  4. Planuodami ugdymo turinį, bendrojo ugdymo mokytojai ir profesijos mokytojai turi planuoti ir mokinių pasiekimų vertinimą, vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V1-50.

22.1. dalykų mokytojai ugdymo turinį planuoja mokslo metams, vadovaudamiesi Bendrosiomis programomis ir mokyklos ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2025-08-29 mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V1-50

22.2.mokytojai parengtus mokomųjų dalykų ilgalaikius planus, grupės vadovo veiklos planus aptaria ir aprobuoja metodinėse grupėse iki rugsėjo 15 d. ir aprobuotus suderina su skyrių vedėjais, praktinio mokymo vadovu iki rugsėjo 19 d.;

22.3. programų turinio išdėstymo laikotarpiai, datos koreguojami, jei per mokslo metus atsiranda darbo laiko nuostolių dėl nutraukto ugdymo proceso: epidemijos atveju, dėl žemos ir (ar) aukštos temperatūros lauke ar kitų nenumatytų atvejų;

22.4. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėseną vykdo mokomuosius dalykus kuruojantys vadovai, praktinio mokymo vadovas,  neformaliojo ugdymo – direktoriaus pavaduotojas ugdymui;

  1. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, sportinei, praktinei, pažintinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus skiriama 10 – 15 mokymosi dienų. Karjeros diena mokykloje yra suplanuota kartu su Plungės rajono švietimo skyriumi. Dėl ugdymo proceso organizavimo mokykloje kalendoriaus, t. y. svarbiausių planuojamų organizuoti mokykloje veiklų, renginių per numatytą ugdymo procesui laiką, išdėstymą laiko juostoje, kurio tikslas – informuoti mokyklos bendruomenę apie planuojamas organizuoti mokykloje veiklas, padėti mokytojams ir mokiniams planuoti savo kasdieninę veiklą

Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių ir paskirstomos taip:

Data Grupės Veikla Pastabos
2025-09-01 9-10 kl.I–III kursas Mokslo metų pradžios šventė Pamokų nebus
2025-09 9-10 kl.I–III kursas „M. K. Čiurlioniui – 150“ Integruotos pamokos (lietuvių kalba, istorija, muzika, dorinis ugdymas, dailė).
2025-10-31 I kurso mokiniai I kurso mokinių krikštynos Kai kurių pamokų nebus I kurso  mokiniams.
2025-12 9-10 kl.I–III kursas Advento popietė/Kalėdiniai  renginiai Mokiniams sutrumpintos pamokos
2026-02 9-10 kl.I–II kursas Tėvų susirinkimai-susitikimai su dalykų mokytojais Po pamokų
2026-02-13 9-10 kl.I–III kursas Lietuvos Valstybės šventės: Vasario 16-osios minėjimas Grupių valandėlėsPlanuojamas žygis
2026-02 I ir II kurso mokiniams Šimtadienis II kurso mokiniams pamokų nebus
2026-03-10 9-10 kl.I–III kursas Lietuvos Valstybės šventės: Tautiškumo pamoka, skirta Lietuvos nepriklausomybėsatkūrimo dienai paminėti Grupių valandėlės,   dalyvavimas renginyje, gali būti sutrumpintos pamokos
2026-03 9-10 kl.I–II kursas Atvirų durų diena/ Profesijos diena Pamokos pagal parengtą tvarkaraštį, gali būti sutrumpintos
2026-05-29 II kursas Paskutinis skambutis II kurso mokiniams pamokų nebus.
2026-05-12-14 Ia, Ib klasės Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas (PGĮK) Ia, Ib klasių mokiniams pamokų nebus
2025-2026 m.m. 9-10 kl.I–II kursas Kultūros paso renginiai Pagal atskirą planą, gali būti trumpinamos pamokos
2026-05 9-10 kl.I–II kursas Bendruomenės sveikatingumo ir sporto šventė Pamokų nebus
2026-06 III kurso mokiniams Profesinių diplomų įteikimo šventė Pamokų nebus

 

 

  1. Mokinių kultūrinės, meninės, kūrybinės, sportinės, pažintinės ir kitos veiklos apskaitą planuoja ir vykdo grupių vadovai. Mokykla sudaro galimybes mokiniams lankytis muziejuose, bibliotekų organizuojamuose renginiuose, programose, panaudojant Kultūros pasą.
  2. Mokinių ugdymo poreikiams tenkinti pamokos skiriamos mokinio individualių planų įgyvendinimui, dalykų moduliams, mokinių pasirenkamųjų dalykų, ar besimokančiųjų pagal skirtingas dalyko programas laikinosioms grupėms sudaryti, grupėms dalyti į pogrupius, nedidinant maksimalaus privalomų pamokų skaičiaus, ugdymo diferencijavimui, ugdymo projektų įgyvendinimui.
  3. I kurso mokiniai, pasirinkdami profesinio mokymo programą ir planuodami tolimesnę profesinę karjerą, mokymosi tęstinumą, pildo prašymą, kuriame nurodo pageidaujamus mokytis bendruosius dalykus, modulius. Jo pagrindu rašytine forma sudaromas mokinio individualus planas dvejiems metams. Iki rugsėjo 5 d. mokiniai sudaro savo individualius mokymosi planus aptaria su gimnazijos skyriaus vedėja, jeigu pageidauja juos tikslina. (priedas Nr.2-individualus mokinio planas).

 

27. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS:

27.1. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio, vidurinio ir profesinio ugdymo programas: vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);

27.2. Sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

27.3. Sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, muziejuose, įvairiose įstaigose ir pan.), panaudojant Kultūros pasą;

27.4. Plungės TVM, įgyvendindamas ugdymo turinį vykdo nuoseklią ir ilgalaikę
socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą, apimančią patyčių, smurto,
alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos
skatinimą;

27.4.1.Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Gimnazijoje vadovaujamasi sukurta tvarka „Dėl reagavimo į smurtą ir patyčias mokykloje“. Mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas (nuosekliai ir reguliariai ugdomi mokinių savęs pažinimo, empatijos, problemų ir konfliktų sprendimo, pykčio valdymo, streso įveikos, bendravimo ir bendradarbiavimo ir kiti socialiniai įgūdžiai) vykdomas:

  • integruojant į grupių vadovų veiklą ir pravedant bent vieną grupės valandėlę per pusmetį;
  • paskaitų metu (kviečiami probacijos, policijos atstovai, psichologas);
  • individualių pokalbių su psichologu, socialiniu pedagogu metu;
  • per savanorystę ar socialinę – pilietinę veiklą;

integruojant į dalykų turinį;

27.4.2.  Ugdymo karjerai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“, integruojama į profesinių dalykų ugdymo turinį, grupių valandėlių metu bei kitų, tikslingai Plungės TVM organizuojamų renginių metu;
27.4.3. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ integruoja į bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo dalykus, grupių valandėlių metu, visuomenės sveikatos priežiūros specialistės organizuojamas paskaitas bei kitų, tikslingai Plungės TVM organizuojamų renginių metu minint Pasaulinę dieną be tabako;

27.5. Mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius. Renginiai numatomi mokyklos veiklos plane, mėnesiniuose veiklos planuose.

27.6. Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo teikimo
tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr.
847 „Dėl Profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bei Rekomendacijomis dėl
karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose,
patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 31 d
įsakymu V-1334 4 „Dėl rekomendacijų dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo
paslaugų teikimo švietimo įstaigose patvirtinimo“

  1. Ugdymo turinį planuoti remiantis 2022 m. atnaujintomis Bendrosiomis pagrindinio ir vidurinio ugdymo, socialinių įgūdžių, Brandos egzaminų ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programomis.

Ilgalaikį bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo teminius planus rengti vieneriems mokslo metams (mokymo namuose gali būti ir trumpesnis laikotarpis) elektroninėje versijoje (2025–2026 m. m. ilgalaikių teminių planų sudėtinės dalys ir pateikimo forma). Bendrojo ugdymo dalykų mokytojai gali pritaikyti Nacionalinės švietimo agentūros svetainėje pateiktus planus.

Ilgalaikius teminius planus ir programas mokytojai parengia iki 2025-09-15, juos aptaria metodinėse grupėse ir suderina su kuruojančiais vadovais.

  1. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla koreguoja ugdymo proceso metu mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

 

V MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

30. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą. Juo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti kuo aukštesnių ugdymosi pasiekimų, ugdyti atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus. Individualus planas kartu su mokiniu sudaromas pagal poreikį pasirinktam laikotarpiui( numatomi uždaviniai, gebėjimai, atsiskaitymo būdai, vertinimas).Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant su mokytojais, mokiniais, tėvais(rūpintojais, globėjais)ir švietimo pagalbos specialistais.

31.1 1 kurso mokiniams, pasirinkusiems mokytis profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa iki rugsėjo 5 d. jiems sudaromas mokinio individualus ugdymo planas. Mokinio pageidavimai suderinami su mokyklos galimybėmis. Mokinys savo individualų ugdymo planą sudaro iš privalomų ir iš pasirenkamų dalykų, dalykų modulių. Jeigu pageidaujama, individualus ugdymo planas koreguojamas.

32. Individualus ugdymo(si) planas sudaromas mokiniui, besimokančiam:

32.1. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programą (priedas Nr.2)

32.2. turintiems specialiųjų ugdymo poreikių I/II gimnazijos klasėje (individualizuota dalyko  programa);

32.3. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;

32.4. mokiniui  kuris mokomas namie, pagal gydytojų komisijos išvadas;

 

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

34. Socialinė-pilietinė veikla yra mokymosi turinio dalis, atliekama laisvu nuo pamokų metu. Šis laikas nėra įskaičiuojamas į mokinio mokymosi krūvį. Mokiniui pageidaujant ši veikla gali būti vykdoma ir mokinių atostogų metu. Ji turi būti atlikta iki ugdymo proceso pabaigos. Pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis mokinys socialinę-pilietinę veiklą gali atlikti iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos. Socialinės-pilietinės veiklos vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu „įskaityta“(„įsk.“) arba „neįskaityta“(„neįsk.“), nurodant veikloms įgyvendinti panaudotą valandų skaičių

34.1.mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, privaloma atlikti socialinę-pilietinę veiklą, kurios trukmė:

34.2.I-II gimnazijos klasių mokiniams ne mažiau kaip 20 pamokų (valandų) kiekvienais mokslo metais;

34.3.III-IV gimnazijos klasių mokiniams ne mažesnė nei 70 valandų per dvejus mokslo metus.

34.5. Socialinės-pilietinės veiklos sritis ir vietą renkasi mokinys. Rekomenduojama 30 procentų socialinės-pilietinės veiklos atlikti mokykloje. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317 „Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla;

34.6.už socialinės-pilietinės veiklos organizavimą, koordinavimą ir mokinių socialinės- pilietinės veiklos pasirinkimą bei atliktos veiklos vertinimą atsakingi grupių vadovai;

 

VII. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI NEPASIEKUS PATENKINAMO PASIEKIMŲ LYGMENS PATIKRINIMUOSE

  1. Mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygio dalyvaujant nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (toliau šiame skirsnyje – Pasiekimų patikrinimas), ir nepasiekusiam vertinto dalyko patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba.
  2. Mokymosi pagalba mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio Pasiekimų patikrinimuose, organizuojama vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokymosi pagalbos teikimo mokiniui tvarkos aprašu.

 

VIII . MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMO IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

  1. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami. Apie mokslo metais atsiradusius mokinių mokymosi sunkumus dalyko mokytojai informuoja grupės vadovus. Plungės TVM socialinės pedagoginės pagalba teikiama pagal direktoriaus įsakymu 2015 m. lapkričio 4 d. Nr.V1-91 patvirtintą socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo aprašą. Grupės vadovai informuoja švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Mokymosi pagalbos teikimo klausimus esant būtinumui sprendžia ir sprendimus priima Vaiko gerovės komisija.
  2. Mokymosi pagalbą mokykloje mokiniui suteikia dalyko mokytojas, grupės vadovas, socialinė pedagogė, psichologė ir pačių mokinių pagalba kitiems mokiniams. Pagalba mokiniui gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Jų trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas. Ją galima teikti individualiai ar sudarant mokinių grupes, kuriems reikia tokio pobūdžio pagalbos. Pagalba integruojama į mokymo (si) procesą. Dalyko mokytojai pritaiko tinkamas užduotis, metodikas. Yra skiriamos konsultacijos. 2025-2026 m. m. ugdymo procese bendrojo ugdymo dalykams skiriamos konsultacijos mokiniams pagal pateiktą grafiką, profesinių dalykų konsultacijos įtraukiamos į profesinio mokymo planą.
  3. Pastebėjus, kad sumažėjo mokinio motyvacija ir (ar) mokymosi rezultatai, diagnozavus mokymosi spragas, praleidus pamokas dėl įvairių aplinkybių, nustačius išskirtinius mokinio gebėjimus ar mokiniui pageidaujant, mokykloje teikiama mokymosi pagalba pagal planą.
  4. Mokiniams pagal poreikį teikiamos įvairios trukmės ir dažnumo grupinės ir individualios konsultacijos. Konsultacijas veda ne tik grupę mokantis mokytojas, bet ir kiti atitinkamo dalyko mokytojai. Esant galimybei mokykla organizuoja mokymosi pagalbą namų darbų užduotims atlikti, tokiu atveju gali būti įtraukiami ir vyresnių klasių mokiniai. Tokia veikla gali būti įskaitoma kaip socialinė ir pilietinė veikla.
  5. Dalyko mokytojas nuolat stebi, fiksuoja mokinių pasiekimus ir pažangą jam patogia individualia tvarka (mokytojo užrašai, stebėsenos lapai ir pan.) ir identifikuoja mokymosi sunkumus, prireikus suteikia savalaikę mokymosi pagalbą, kad mokinys galėtų likviduoti mokymosi spragas, jų negilindamas.
  6. Pagalba teikiama kitais pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais (pvz., mokiniams iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, emigrantams, kursą kartojantiems, mokslo metų eigoje naujai atvykstantiems mokiniams).

 

IX MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

  1. Bendradarbiavimo su mokinių tėvais tikslas – siekti kiekvieno mokinio asmeninės pažangos, informuoti tėvus apie vaiko ugdymosi pažangą ir pasiekimus, elgesį, suteikti jiems pedagoginių bei psichologinių žinių apie vaiko augimą, vystymąsi, kintančius poreikius, galimas bendravimo problemas ir jų sprendimo galimybes, įtraukti tėvus į mokyklos savivaldą, ugdymo proceso planavimą bei vertinimą, telkti draugišką bendruomenę. Bendradarbiavimą su tėvais (globėjais) reglamentuoja patvirtintas mokyklos direktoriaus įsakymu 2020 m. rugsėjo 4 d. Nr.V1- „Bendravimo ir bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais) tvarkos aprašas“.
  2. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą elektroniniame dienyne TAMO, mokyklos internetinės svetainės skiltyje „Tėvams“. Tėvai sistemingai gauna informaciją apie vaiko ugdymąsi iš grupės vadovų, dalykų mokytojų, pagalbos specialistų ar mokyklos administracijos dalyvaudami tėvų susirinkimuose ar individualių pokalbių metu. Vykdomi tėvų susirinkimai (2025-11, 2026-03), taip pat grupių vadovai iki gruodžio mėnesio pabaigos praveda trišalius savo grupėje susitikimus (mokinys -tėvas- grupės vadovas).
  3. Grįžtamasis informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) užtikrinamas individualių pokalbių, apsilankymų mokykloje, tėvų susirinkimų bei vykdomų apklausų metu. Organizuojant mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą atkreipiamas dėmesys į kiekvieno mokinio individualią mokymosi pažangą, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą.
  4. Bendradarbiavimo su tėvais formos: klasių tėvų susirinkimai, susitikimai su dalykų mokytojais (2025 m. lapkričio mėn., 2026 m. kovo mėn.), informaciniai susitikimai, individualūs pokalbiai su grupių vadovais ir administracijos atstovais, bendravimas pasinaudojant elektroninio dienyno galimybėmis ir kitomis komunikacijos priemonėmis, bendri tėvų, mokinių, mokytojų renginiai.

 

X DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

  1. Derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius mokykla intensyvina mokymąsi.
  2. Per dieną dalykui yra skiriama po vieną arba po keletą viena po kitos vykstančių pamokų, taip sudarant sąlygas organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose (biologijos, chemijos, fizikos, matematikos), profesinio praktinio mokymo pamokose.
  3. Valstybės nustatytos švenčių dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Esant būtinybei (dėl mokytojo ligos, kvalifikacijos kėlimo kursų ir kt.) profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo dalykų mokymas gali būti intensyvinimas iki 10 % ugdymo turinio.

 

XI MOKINIO PASIRINKTO DALYKO AR DALYKO KURSO KEITIMAS

  1. I gimnazijos klasėje pasirinktą dorinio ugdymo dalyką, mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programą laikotarpiu, galima keisti tik išimties atveju, pateikus motyvuotą prašymą mokyklos direktoriui.
  2. III ir IV gimnazijos klasės mokinys pasirinktą dalyką ar dalyko kursą gali keisti pagal nustatytą mokyklos tvarką.
  3. Mokinys gali keisti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos dalykų programos kursą ir (ar) pasirinktus dalykus, iš kurių organizuojami VBE I dalys, I kurse iki einamųjų mokslo metų sausio 30 d. ir II kurse iki einamųjų mokslo metų lapkričio 14 d. Pakeitęs dalyko programos kursą, dalyką mokinys privalo per mokyklos nurodytą laiką atsiskaityti už atitinkamo dalyko bendrosios programos skirtumus ir dalyvauti dalyko tarpiniame patikrinime einamaisiais mokslo metais.
  4. Dalyko, dalyko programos kurso keitimas I kurse po sausio 30 d. galimas mokyklos nustatyta tvarka. Pakeitus dalyką, kursą tarpiniame patikrinime dalyvaujama II kurse.
  5. Pasirenkamuosius dalykus, iš kurių VBE I dalys nėra organizuojamos, dalykų modulius galimi keisti mokyklos nustatyta tvarka.

XII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  1. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Profesinio rengimo standartais, Plungės technologijų ir verslo mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka“, patvirtinta mokyklos direktoriaus įsakymu 2025-08-29 Nr.V1-50. Naujai priimtiems mokiniams į profesinio mokymo programas skiriamas dviejų savaičių adaptacinis laikotarpis, I gimnazijos klasėms, IIg.25C-gimnazijos klasėje mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis. Taikomas formuojamasis, kaupiamasis vertinimas. Mokiniams adaptaciniu laikotarpiu neigiami pažymiai nerašomi.
  2. Mokykla užtikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gautų mokytis padedantį įvertinimą žodžiu ir raštu.
  3. Ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.
  4. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir kaip numatyta mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos apraše: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.
  5. Mokykla siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:

63.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje grupėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;

63.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą asmeninę pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą;

63.3. apie mokinių mokymosi pasiekimus mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami TAMO dienyne arba asmeniškai. Mokykloje užtikrinta galimybė bendrauti su tėvais elektroniniais laiškais, mobiliu telefonu;

63.4. su vertinimo kriterijais kiekvienas mokytojas supažindina mokinius per pirmąsias dalyko pamokas, o grupės vadovas supažindina tėvus apie mokykloje taikomą vertinimo ir atsiskaitymų tvarką per pirmąjį tėvų susirinkimą;

63.5. apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai ar globėjai informuojami per elektroninį dienyną arba mėnesio pažymių suvestines, grupių tėvų susirinkimuose, per individualius susitikimus su mokytojais. Grupių vadovas išsiaiškina, kiek tėvų grupėje neturi galimybės naudotis elektroniniu dienynu ir kas mėnesį ruošia pažymių suvestines, jiems paprašius;

63.7. darbuotojų saugos ir sveikatos, (I- III kursuose),  žmogaus saugos, civilinės saugos dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta‘ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją;

63.8. pasirenkamųjų dalykų ir modulių žinios ir gebėjimai vertinami įrašu „ įskaityta“ arba „neįskaityta“. Modulių vertinimai įskaitomi į atitinkamo dalyko pasiekimų įvertinimą;

63.9. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai fizinio ugdymo pamokose vertinami įrašu “įskaityta“ arba „neįskaityta“;

63.10. Du kartus per metus (gruodžio ir gegužės mėn.) vedami signaliniai pusmečiai;

63.11. I ir II gimnazijos klasėse visi mokomieji dalykai vertinami pažymiu, išskyrus dorinį ugdymą, gyvenimo įgūdžių programą, kurie vertinami „įskaita“, „neįskaityta“.

  1. Mokinių, dalyvavusių tarptautinio mobilumo (judumo) mainų programose, mokymosi pasiekimai įskaitomi neorganizuojant atsiskaitymų.
  2. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokiniams profesinio mokymo programos modulis vertinamas pusmečiais ir metiniu pažymiu. Metinis pažymys laikomas baigiamuoju modulio įvertinimu. Mokiniams, baigusiems profesinio mokymo programos modulį ir turintiems ne mažesnį kaip patenkinamą baigiamąjį įvertinimą, išduodamas įgytą kompetenciją  liudijantis pažymėjimas.  Jei tokio mokinio galutinis  įvertinimas nepatenkinamas, tokio pažymėjimo jis negauna. Mokinio pageidavimu jam gali būti išduodama Tamo pažyma apie modulio įvertinimą.

 

XIII. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIŲ REGULIAVIMAS

  1. Mokinių mokymosi krūvių bei mokiniams skiriamų namų ir kontrolinių darbų stebėseną ir kontrolę vykdo gimnazijos ir profesinio mokymo skyrių vedėjai, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Mokykla užtikrina, kad per mokslo metus ugdymo procese būtų organizuojamas Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas pamokų skaičius. Esant būtinybei per savaitę pamokų skaičius gali būti didinamas arba mažinamas, išlaikant numatytą metinį pamokų skaičių.
  2. Mokinių bendras privalomas mokymosi krūvis pagal bendruosius dalykus – I g kl. – 34 pamoka per savaitę, IIg. kl. – 33/34 pamokos per savaitę, 1 kurso (III g kl.) – 25 pamokos per savaitę, 2 kurso (IV g kl.) – 25 pamokos per savaitę ( su profesiniu neviršyti 36 pamokų), 3 kurso-pagal modulius, jų kreditų skaičių, neviršijant 38 pamokas per savaitę.
  3. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus pamokų skaičius per savaitę ne daugiau nei 10 procentų didesnis už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių.
  4. Kontrolinių darbų planavimo, skyrimo, derinimo, fiksavimo, rezultatų analizės tvarką reglamentuoja Mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai neskiriami vieną pamoką prieš mokinių atostogas, po atostogų ar šventinių dienų, po ligos.
  5. Pamokų tvarkaraštyje mokiniui nėra daugiau kaip dviejų „langų“ (laisvas laikas tarp pamokų, neskaitant pietų pertraukai skirto laiko) per savaitę.
  6. Mokiniai, lankantys arba baigę sporto mokyklą, pateikę prašymą, direktoriaus įsakymu gali būti atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų. Vertinimas numatytas mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo apraše.
  7. Mokiniai, atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų, pagal tvarkaraštį turintys to dalyko pirmą ar paskutinę pamoką, pamokoje gali nedalyvauti. Laikinai atleisti mokiniai dalyvauja fizinio ugdymo pamokose atlieka mokytojo skirtas užduotis, kurios nepaaštrina susirgimo ar ligos.
  8. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, siekia optimizuoti mokinių mokymosi krūvį, todėl gali priimti sprendimus integruoti dalykus ir pan.
  9. Rekomenduojama, kad vidutinis laikas visų dalykų namų darbams atlikti I – IV grupių mokiniams 120 min. per dieną. Atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius namų darbams skirtas laikas gali didėti, bet ne daugiau nei 20 procentų nurodyto laiko.
  10. Esant poreikiui (pageidauja mokinys, numato mokytojas, rekomenduoja Vaiko gerovės komisija), mokymosi pagalbai gali būti skiriamos trumpalaikės ir/arba ilgalaikės konsultacijos. Trumpalaikės konsultacijos, trunkančios trumpiau nei pamoką arba trumpesnį laikotarpį (pvz., kelias dienas, mėnesį ar pusmetį) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Ilgalaikės konsultacijos, t. y. kurių trukmė lygi pamokos trukmei ir kurios teikiamos visus mokslo metus, įskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) per Tamo dienyną ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti, teikiamą mokymosi pagalbą, jos formą ir apie mokinio daromą pažangą.

XIV. NEFORMALIOJO MOKINIŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

  1. Neformalusis vaikų švietimo mokykloje įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 , LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V – 554 redakcija bei LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2013m. spalio 18 d. Nr. V- 972 redakcija.
  2. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.
  3. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji įgyvendinama realizuojant per neformaliojo ugdymo programas.
  4. Neformaliojo švietimo valandos skirstomos atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokyklos galimybes.
  5. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje ne mažesnis kaip 12 mokinių.
  6. Mokyklos (savivaldos) tarybai pritarus (2025-08-29 Nr.V18-2), neformaliojo švietimo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms – sportinių, gynybinių-pilietinių, socialinių, verslumo, profesiniams gebėjimams ir bendrosioms kompetencijoms ugdyti – fizinio ugdymo ir kt. būreliuose.
  7. Neformaliojo ugdymo programas Direktorius tvirtina įsakymu. Jos įrašomos į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, kuris sudaromas iki rugsėjo 15 d.
  8. Apskaita vykdoma elektroniniame dienyne.
  9. Neformaliojo ugdymo grupės sudaromos iš tos pačios grupės, paralelių, gretimų kursų ir grupių mokinių. Mokinių grupės sudėtis per mokslo metus gali kisti.
  10. 2025-2026 m. m. veiklą organizuoja 3 būreliai, plane numatytos 410 pedagoginės valandos (priedas Nr.6-būrelių sąrašas).

 

XVUGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS 

  1. Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo teikimo
    tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr.
    847 „Dėl Profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bei Rekomendacijomis dėl
    karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose,
    patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 31 d
    įsakymu V-1334 4 „Dėl rekomendacijų dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo
    paslaugų teikimo švietimo įstaigose patvirtinimo“. Vertinimo karjerai tikslas – padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės veiklos) galimybes ir reikalavimus.
  2. Profesinio orientavimo veiklos organizuojamos ir vykdomas dalyvaujant grupių vadovams, įvairių dalykų mokytojams, socialiniam pedagogui, neformaliojo švietimo organizatoriui ir kitiems švietimo pagalbą teikiantiems specialistams, turintiems kompetencijų vykdyti mokinių ugdymą karjerai. Šios veiklos organizavimą koordinuoja ir organizuoja karjeros ugdymui specialistas.
  3. Bendradarbiaujama su universitetais, kolegijomis, supažindinant su profesijomis, specialybėmis, tęstinėmis studijų programomis.
  4. Bendradarbiaujama su darbdaviais, teikiant profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas, susipažįstant su profesijomis, darbo rinka.
  5. Mokiniams organizuojami susitikimai su verslo įmonių atstovais, socialiniais partneriais rengiamos profesinės karjeros dienos, specialybių konkursai, tarptautinių projektų – stažuočių užsienyje pristatymas, išvykos į studijų muges, atvirų durų dienas, mokyklos internetinėje svetainėje talpinama aktuali informacija ir naudingos nuorodos.
  6. Ugdymas karjerai organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai, integruojamas į neformalųjį švietimą, ekonomikos ir verslo pagrindų, profesinio mokymo dalykus. I ir II gimnazijos klasėms integruojamas į grupių vadovų veiklos planus ir mokinių socialinę – pilietinę veiklą.

 

XVI. GRUPIŲ FORMAVIMAS, GRUPIŲ DALIJIMAS Į POGRUPIUS, LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS

  1. 2025-2026 metais formuojamos 37 grupės, iš jų 5 modulių grupės, skirtos mokytis profesinio mokymo modulio, 5 grupės tik bendrojo ugdymo (I ir II gimnazijos klasės (priedas 1). Mokykla įgyvendindama pagrindinio, vidurinio ir profesinio mokymo programas individualizuoja ir diferencijuoja ugdymo turinį sudarydama laikinąsias grupes, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais. Pagal šiuos planus, taip pat atsižvelgiant į mokymui skirtas lėšas, sudaromi vidurinio ugdymo programos branduoliai ir laikinosios grupės.
  2. Mokykla įgyvendindama vidurinio ugdymo programą kartu su profesiniu mokymu, nustato laikinosios grupės dydį pagal skirtas lėšas.
  3. Laikinosios grupės dydis – 12 mokinių. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei 30 mokinių (priedas Nr. 4 – laikinos grupės).
  4. Profesinio mokymo metu grupės dalijamos į pogrupius:

92.1. praktinio mokymo užsiėmimuose, kai grupėje mokslo metų pradžioje mokosi daugiau kaip 20 mokinių;

92.2. informacinių technologijų pamokose, kurių metu mokosi daugiau kaip 19 mokinių;

92.3. trečiame kurse praktiniai mokymai į pogrupius nedalijami. .

92.4. Į pogrupius 2025-2026 m. m praktiniam mokymui dalijamos grupės:Tpr25, Tpr24, Ap24 grupės. I ir II gimnazijos klasės į pogrupius dalijama per technologijų pamokas.

92.5 Sujungtos grupės ir dalykai pateikiami priede (priedas Nr.5)

 

XVII. MOKYMO SĄLYGŲ SUDARYMAS, UGDYMAS KITOSE ERDVĖSE

93.I gimnazijos klasių mokiniams privalomai organizuojamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas (toliau – PGĮK), kurį veda Lietuvos šaulių sąjunga.

93.1. pertvarkomas pamokų tvarkaraštis. Per dieną organizuojamų veiklų trukmė ne ilgesnė nei ugdymo proceso, numatyto Higienos normoje.

93.2. mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami su PGĮK tikslais, veiklomis, organizavimo ypatumais iš anksto;

93.3. mokinys gali būti atleidžiamas mokyklos vadovo sprendimu nuo dalyvavimo PGĮK:

93.3.1 jeigu yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymas dėl atleidimo dėl objektyvių priežasčių (liga, trauma, nelaimė ir kt.). Atleistam mokiniui sudaroma galimybė dalyvauti PGĮK kitais mokslo metais;

93.3.2. jeigu yra gauta asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacija atleisti nuo PGĮK.

  1. PGĮK dalyvaujančių mokinių grupei mokyklos vadovas skiria lydintį asmenį..

 

PILIETIŠKUMO IR GYNYBOS ĮGŪDŽIŲ KURSO (PGĮK) TURINYS

Veikla vykdoma 2026 m. gegužės 12-14 dienomis.

Eil. Nr. Mokymo dalykas Iš viso valandų Užsiėmimai
Teoriniai Praktiniai
1. Pilietiškumas 1,5 1,5
2. Išgyvenimo pagrindai 6,5 0,5 6
3. Šaudyba ir ginkluotė 4 1 3
4. Bendroji sauga 1,5 1 0,5
5. Pirmoji medicinos pagalba 2,5 0,5 2
6. Žygis 5 0,5 4,5

 

PGĮK išskleistas turinys

Eil. Nr. Mokymo dalykas Iš viso valandų Užsiėmimai
Teoriniai Praktiniai
1. Pilietiškumas 1,5 1,5
1.1. Susitikimas su visuomenei žinomužmogumi 0,5
1.2. Piliečių vaidmuo valstybės gynyboje 1
2. Išgyvenimo pagrindai 6,5 0,5 6
2.1. Higiena lauko sąlygomis 0,5
2.2. Maitinimasis lauko sąlygomis. Sausodavinio sudėtis ir paruošimas 0,5
2.3. Palapinių statymo būdai ir jųpasistatymas 1,5
2.4. Laužavietėms keliami saugumoreikalavimai. Laužo įkūrimas su ugnies skeltuvu 1,5
2.5. Mazgų tipai ir paskirtis. Pagrindiniaimazgai 1,5
2.6. Išgyvenimo paketas, jo sudėtis irnaudojimas 1
3. Šaudyba ir ginkluotė 4 1 3
3.1. Saugaus elgesio taisyklės.Supažindinimas su ginklu. Pneumatinio šautuvo saugumo patikrinimas 1
3.2. Taiklaus šaudymo principai 1
3.3. Šaudymo padėtis „gulint“ 0,5
3.4. Šaudymas pneumatiniu ginklu 1,5
4. Bendroji sauga 1,5 1 0,5
4.1. Ekstremalių situacijų ABC 1 0,5
5. Pirmoji medicinos pagalba 2,5 0,5 2
5.1. Situacijos įvertinimas ir pirmosios med.pagalbos suteikimas 0,5 2
6. Įgūdžių įtvirtinimas žygio metu 5 0,5 4,5
6.1. Pasiruošimo žygiui ypatumai 0,5
6.2. Žygis 5 km (10 km), užduotys žygiostotelėse 4,5

 

  1. Mokinys nuo 14 iki 18 metų, norėdamas būti atleistas nuo dalykų mokymosi ir turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą, mokyklos vadovui pateikia:

95.1. prašymą atleisti nuo dalyko (dalykų) dalies pamokų;

95.2. neformaliojo vaikų švietimo programą ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą arba nuorodą į jas, kai mokinys mokosi arba yra baigęs neformaliojo vaikų švietimo programą ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą;

95.3. sporto pratybų organizatoriaus išduotą pažymą, kurioje nurodomas mokinio sporto pratybų dažnumas per savaitę, informacija apie Bendrųjų ugdymo planų 37.2 papunktyje nurodytą mokinio sportinio meistriškumo lygį ir dalyvavimą varžybose, kai mokinys lanko aukšto sportinio meistriškumo pratybas;

95.4. įrodymą, kad yra nacionalinių ar tarptautinių dalykinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinių vietų laimėtojas, kai atleidimą nuo dalyko (dalykų) dalies pamokų grindžia šia aplinkybe.

  1. Dalyko, nuo kurio pamokų prašoma atleisti, mokytojui patvirtinus, kad neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos turinys atitinka dalyko bendrosios programos turinį, ar sporto pratybos atitinka fizinio ugdymo pamokose ugdomas kompetencijas ir mokinys yra sporto šakos rinktinės narys ar Lietuvos, Europos, pasaulio čempionatų, olimpinių, parolimpinių žaidynių ar kitų aukšto sportinio meistriškumo sporto varžybų dalyvis, ar mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių dalykinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinių vietų laimėtojas, mokyklos vadovo įsakymu mokinys atleidžiamas nuo dalyko dalies pamokų lankymo, numatant mokinio atsiskaitymus ir pasiekimų vertinimo būdus.
  2. Mokiniui pageidaujant, jeigu jis yra einamųjų metų nacionalinių ar tarptautinių dalykinių olimpiadų, konkursų prizininkas, jis gali būti atleistas nuo dalyko dalies ar visų pamokų lankymo.

Mokiniui pateikus prašymą mokyklos vadovui, mokyklos vadovo įsakymu mokinys yra atleidžiamas nuo dalyko dalies ar visų pamokų lankymo, numatant mokinio atsiskaitymą. Nerekomenduojama mokinio atleisti nuo visų ar dalies pamokų lankymo to dalyko, kurio mokinys laikys nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ar brandos egzaminą.

  1. Mokiniui, kuris atstovauja mokyklai varžybose, konkursuose, dalykinėse olimpiadose per atostogas, savaitgalio ar švenčių dienomis, arba dienos pasiruošti dalyvauti ir dalyvaujant šalies ir tarptautinėse dalykinėse olimpiadose, varžybose, įskaitomos į mokinio ugdymosi dienų skaičių. Mokinio prašymu jo poilsio dienos nukeliamos į artimiausią darbo dieną.
  2. Mokinys, atleistas nuo dalyko dalies pamokų lankymo, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla ar mokytis savarankiškai arba pagal individualų ugdymo planą dalyvauti kitose pamokose / veiklose. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokinys į mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai grupės vadovas informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) pranešimu Tamo dienyne.

;

XVIII. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

  1. Plungės TVM, vykdydamas pagrindinio ugdymo programą ir formuodamas
    ugdymo turinį, užtikrina Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų
    skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrojo ugdymo planuose. II gimnazijos klasėje
    ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius pateiktas mokymo plane, (priedas 3), o I
    gimnazijos klasėje ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius pateiktas mokymo
    plane, (priedas 3).

93.1. Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir naujai atvykusiems į mokyklą mokiniams skiriamas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai neigiamais pažymiais nevertinami.

93.2. Pagal pagrindinio ugdymo programą I ir II gimnazijos klasės mokiniams privalomai
socialinei- pilietinei veiklai skiriama ne mažiau 20 val. per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis.

93.2.1.Socialinė-pilietinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis.

93.2.2. Socialinės-pilietinės veiklos apskaita vykdoma individualiuose lapuose, žymima TAMO dienyne. Už jos apskaitą atsakingas grupės vadovas.

93.3. Grupės vadovas mokslo metų pabaigoje elektroniniame dienyne pažymi duomenis apie kiekvieno mokinio atliktą socialinę-pilietinę veiklą.

93.4 I g klasės mokiniams sudaromos sąlygos konsultuotis su visų dalykų mokytojais pagal poreikį:

93.4.1. mokinio pasiekimai mokantis profesinio modulio programos įskaitomi į mokomojo dalyko įvertinimą. Pasiekimai pusmečio pabaigoje įvertinami pažymiu.

93.5. Dalykų mokytojai programoms skiriamų valandų skaičių gali organizuoti ne pamokų forma, o kitose edukacinėse erdvėse (planuojamą veiklą nurodo ilgalaikiame plane).

  1. Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas:

94.1. Dorinis ugdymas. Nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etika arba tikyba pasirenkama dvejiems metams. I klasėje pasirinktą dorinio ugdymo dalyką, mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programą laikotarpiu, galima keisti tik išimties atveju, pateikus motyvuotą prašymą mokyklos direktoriui. Ig, IIg klasėse renkasi tikybą ir etiką. Sudaromos laikinosios grupės etikos ir tikybos mokymui.

94.3.Lietuvių kalba ir literatūra:

94.3.1.Į lietuvių kalbą ir literatūrą integruojama etninės kultūros programa.

94.4. Užsienio kalbos.

94.4.1. pagal pradinio ugdymo programą pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą (anglų) mokinys tęsia pagrindinio ugdymo programoje kaip pirmąją užsienio kalbą iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

94.4.2. pagal pagrindinio ugdymo programą pradėtą mokytis antrąją užsienio kalbą (rusų, vokiečių, prancūzų) mokinys tęsia pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje kaip antrąją užsienio kalbą iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;

94.5. Informacinės technologijos.

94.5.1. I B ir II B gimnazijos klasių mokiniai skiriami į pogrupius. Kitos grupės neskiriamos.

94.6. Socialinis ugdymas:

94.6.1. pilietiškumo pagrindams skiriama po vieną savaitinę pamoką Ig ir IIg klasėse;

94.6.2. ekonomiką ir verslumą mokosi IIg klasės mokiniai;

94.7. Meninis ugdymas:

94.7.1. Mokiniai mokosi privalomuosius dailės, muzikos dalykus.

94.8. Technologijos:

94.8.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, mokosi technologijų kursą (1 valandas per savaitę): I g. kl.- statybos, apdailos darbų ir maisto ruošimo programos modulius, II g kl. – lankytojų aptarnavimas ir mechanizacijos programų modulius, IIg C klasė –lankytojų aptarnavimo programos modulius.

                   94.9. Fizinis ugdymas:

94.9.1. Fiziniam ugdymui I gimnazijos klasėse skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo neformalaus ugdymo būrelius mokykloje ( fizinio ugdymo, gynybinio-pilietinio).

94.9.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą. Pagal gydytojų rekomendacijas arba tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

94.9.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

94.9.4.mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai nedalyvaujantiems pamokoje dėl ligos, fizinio ugdymo mokytojai siūlo kitą veiklą (pavyzdžiui,   smiginį, šaškes, šachmatus, tikslingą veiklą fizinio ugdymo kabinete, užsiėmimus bibliotekoje, socialinę veiklą,  ir pan.).

94.9.5. mokiniai, laikinai atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų dėl ligos, stebi pamoką salėje ir esant geroms sąlygoms lauke.

94.10. Gyvenimo įgūdžių formavimo programa: paskirtis- sudaryti sąlygas ir galimybes ugdytis įgūdžius, gebėjimus, asmenines savybes, vystyti talentus, įgyti žinių, kurie jaunam žmogui taps įrankiais, padedančiais savarankiškai nuspręsti dėl savo ateities, priimti su karjera ir asmeniniu gyvenimu sietinus sprendimus, kelti tikslus ir jų siekti. Skiriama viena valanda per savaitę.

94.11. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą I gimnazijos klasėje, įgyvendinama integruoto turinio pilietiškumo ir gynybos įgūdžių formavimo veikla. Integruotą ugdymo veiklą vykdo Lietuvos šaulių sąjunga. Veiklai įgyvendinti skiriamos 3 ugdymo dienos per mokslo metus ( gegužio mėn.).

94.12. Mokinių kultūrinė, pažintinė, kūrybinė ir meninė veikla integruojama į ugdymo
procesą, neformaliojo švietimo būrelių veiklas, tam skiriamos netradicinės pamokos, klasių/grupių
valandėlės, išvykos, organizuojami kultūriniai renginiai, mokinių pasirodymai, konkursai, parodos,
dalyvavimas akcijose, meniniuose projektuose, kultūros paso renginiuose. Mokinių pažintinė
kultūrinė veikla organizuojama per mokslo metus. Ši veikla organizuojama įvairiose mokymosi
aplinkose, muziejuose.

 

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA VYKDYMAS

  1. Plungės TVM įgyvendina Vidurinio ugdymo programą kartu su formaliojo
    profesinio mokymo programa 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendraisiais profesinio mokymo planais, patvirtintais LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-913, 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, jų priedais.
  2. Plungės TVM paskirsto vidurinio ugdymo programos ir profesinio mokymo
    programos įgyvendinimo laiką ir mokinių mokymosi krūvį, atsižvelgdamas į vidurinio ugdymo
    programai įgyvendinti numatytą savaičių skaičių, minimalų pamokų skaičių, Profesinio mokymo
    planuose numatytą profesinio mokymo programos apimtį mokymosi kreditais ir įtvirtintą nuostatą,
    kad vienų mokslo metų profesinio mokymo proceso trukmė – ne ilgesnė kaip 40 savaičių skaičiui
  3. Ugdymo turinys grupėms planuojamas 2-3 mokslo metams, o vidurinio ugdymo programa baigiama per dvejus metus (priedas Nr.7).

 

UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

  1. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyką ar jo kursą, pasirenkamojo dalyko arba modulio programą, išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybių sudaryti atskiros grupės dėl mažo mokinių skaičiaus. Minimalus laikinosios grupės mokinių skaičius – 12, maksimalus – 31.
  2. Mokinių individualių ugdymo planų pagrindu formuojamos laikinosios grupės; 2025-2026 m. m. suformuotos šios grupės: I ir II klasėms 10 grupių, III g kl. – 11 grupių, IV g kl. – 14 grupių (priedas Nr.4).
  3. Keisti dalyką, dalyko programos kursą mokinys gali vadovaujantis mokyklos „Mokinių pasirinktų mokymo programų, dalykų, dalykų kursų ir mokymosi tęstinumo tvarka“, patvirtinta direktoriaus 2025 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. VI-35.
  4. Dalykai:

101.1. Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal profesinio
mokymo programą, privalo mokytis ne mažiau kaip 5 dalykus: lietuvių kalbos ir literatūros,
matematikos, fizinio ugdymo; privalo pasirinkti ne mažiau kaip du dalykus iš ne mažiau kaip dviejų
dalykų grupių: kalbinio ugdymo, matematinio, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo,
visuomeninio ugdymo (priedas Nr.7)

101.2. Dorinio ugdymo, meninio ugdymo dalykus, pasirenkamus dalykus ar dalykų
modulius mokinys renkasi pagal savo ugdymosi poreikius.

101.3. Socialinė ir pilietinė veikla privaloma, ne mažiau kaip 70 valandų, tačiau į mokinio
mokymosi krūvį neįskaičiuojama.

101.4. III–IV gimnazijos klasėse (I–II kursuose) fizinio ugdymo pamokoms skiriamos šio priedo 8 punkte numatytos valandos fiziniam ugdymui. III kurse fiziniam aktyvumui reguliuoti, kai profesinio mokymo programa yra 90 ar 110 mokymosi kreditų apimties, skiriamos ne mažiau kaip 44 valandos (2 mokymosi kreditai), likusios valandos gali būti naudojamos mokyklos nuožiūra bendrosioms kompetencijoms ir (ar) profesinėms kompetencijoms ugdyti.

101.4.1. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose kartu su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų rekomendacijas.

  1. Žmogaus saugos dalykas integruojamas į dalykų ugdymo turinį.
  2. Brandos egzaminai organizuojami Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto
    ministerijos nustatyta tvarka.

 

XIX. PROFESINIO MOKYMO ĮGYVENDINIMAS

  1. Plungės TVM detalizuoja ar pritaiko darbo rinkos ir mokinių poreikiams
    planuojamose įgyvendinti profesinio mokymo programose numatytas rekomenduojamas temas ir
    potemes, nustato, pasirenkamuosius modulius.
  2. 2025-2026 m. m. vykdomos 18 modulinių profesinio mokymo programų.
  3. 106. Profesinio mokymo planai atskiroms mokomosioms grupėms patvirtinti direktoriaus įsakymu 2025 m. rugpjūčio 29 Nr. VI-49 (priedas Nr.8)

106.1. Atsižvelgiant į profesinio mokymo programą, siūloma pirmos kvalifikacijos
siekiančiam mokiniui pasirinkti iš ne mažiau kaip du pasirenkamųjų modulių.

106.2.Profesinio mokymo programos 1 mokymosi kredito (toliau – kreditas) 27
akademinės valandos paskirstomos taip:
106.2.1. įgyvendinant pirminio profesinio mokymo programą 22 akademinės valandos
skiriamos kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti, o 5
akademinės valandos – mokinio savarankiškam mokymuisi, kuriam nevadovauja mokytojas;

106.2.2. mokinio savarankiškam mokymuisi skirtos valandos mokytojams nėra
tarifikuojamos ir bendruosiuose profesinio mokymo planuose ar bendruosiuose pagrindinio ir
vidurinio ugdymo planuose nėra įskaičiuotos.

106.3. 2025-2026 m. m. vykdomos 9 tik pirminio profesinio mokymo programos ir 11 – pirmai ir antrinei kvalifikacijai įgyti skirtos profesinio mokymo programos (priedas Nr.12).

106.4. Modulių, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, valandų paskirstymas: kai profesinis mokymas organizuojamas mokykline forma, praktiniam mokymui įgyvendinti skiriama ne mažiau kaip 70 procentų, o likęs laikas, bet ne mažiau 20 procentų nuo bendro programai įgyvendinti skirto valandų skaičiaus, skiriamas teoriniam mokymui;

106.5. Vykdant pirminį profesinį mokymą, bendrasis modulis „Darbuotojų sauga ir
sveikata“ įgyvendinamas lygiagrečiai su kvalifikaciją sudarančius kompetencijoms įgyti skirtais
moduliais. Vykdant tęstinį profesinį mokymą, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas
integruojamas į kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirtus modulius.

106.6. Įgyvendinant baigiamąjį modulį mokiniams, turintiems modulių, kurių mokėsi, patenkinamus mokymosi pasiekimų įvertinimus, skiriamas praktinis profesinis mokymas realioje darbo vietoje. Jei dėl objektyvių priežasčių praktinio profesinio mokymo negalima įgyvendinti realioje darbo vietoje, jį galima įgyvendinti mokyklos sektoriniame praktinio mokymo centre.

106.7. Profesijos praktiniam mokymui, mokomoji grupė dalijama į pogrupius, kai grupėje yra 20 ir daugiau mokinių.

106.8. Mokomojo dalyko praktinio užsiėmimo trukmė per dieną – 2-4 akademinės valandos.

106.9. Moduliuose integruojamos bendrųjų kompetencijų ugdymas. Joms skiriama ne mažiau kaip 10 procentų bendro modulinei programai skirto laiko. Profesijos mokytojai ilgalaikiuose planuose pažymi kokias bendrąsias kompetencijas ugdys (priedas Nr. 9).

  1. Baigiamojo modulio įgyvendinimo priežiūrai skiriamas profesijos mokytojas, kuriam nustatoma 15 kontaktinio darbo valandų per savaitę.
  2. Civilinės saugos mokymui skiriamas atskiras modulis.
  3. Ugdymas karjerai, daugiakalbystė, mokymas mokytis, informacinės technologijos
    (pasirengimas nuotoliniam mokymui), verslumo ugdymo pagrindai ir kt. integruojami į modulius.

110.Įgyvendinant modulinės programos baigiamąjį modulį, mokiniai, turintys patenkinamus visų modulių mokymosi pasiekimų įvertinimus, siunčiami į įmonę, įstaigą, organizaciją, ūkininko ūkį mokytis darbo vietoje.

111.Mokinių, kurie mokosi pagal modulines programas, mokymosi pasiekimai apibendrinami baigus kiekvieną modulį. Į pusmečio mokymosi pasiekimų suvestinę įrašomi baigtų modulių įvertinimai.

112.Tos pačios kvalifikacijos ir to paties Lietuvos kvalifikacijų lygio programų praktinio mokymo daliai įgyvendinti grupės yra jungiamos tais atvejais, kai bent vienoje iš grupių mokinių skaičius yra mažesnis, nei nustatytas bazinis mokinių grupės skaičius Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 934.(sujungtos grupės priedas Nr.5)

113.Tęstinio profesinio mokymo modulinių programų įgyvendinimas:

113.1.Tęstinio profesinio mokymo modulinės programos 1 kredito įgyvendinimui skiriamos 27 valandos.

113.2. Tęstinio profesinio mokymo modulinėse programose kiekvieno modulio 1 kredito 18 valandų paskirta kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimų vertinimui, o 9 valandos skirtos mokinio savarankiškam darbui.

113.3.Tęstinio profesinio mokymo modulinėse programose darbuotojų sauga integruojama į privalomuosius modulius.

  1. Baigiamojo modulio (praktikos) organizavimas:

114.1. Baigiamasis modulis įgyvendinamas baigus profesinio mokymo programos modulius ir mokiniui turint šių modulių teigiamus pasiekimų vertinimus. Išleidimas į baigiamąjį modulį aptariamas mokyklos metodinėje taryboje. Baigiamojo kurso grupių baigiamųjų modulių grafikas pateikimas priede (priedas Nr. 10).

114.2.Mokomosios grupės baigiamojo modulio priežiūrai, analizei. aptarimui ir konsultacinei  pagalbai, skiriamas atsakingas darbuotojas (praktikos vadovas).

114.3.Skiriamos kontaktinio darbo valandos mokinių praktinio mokymo realioje
darbo vietoje priežiūrai, analizei, aptarimui ir konsultacinei pagalbai.

114.4.Mokiniui išduodamas modulinės profesinio mokymo programos baigiamojo modulio dienynas.

114.5.Atsakingas darbuotojas parengia baigiamojo modulio programą, pagal kurią mokiniui nustatomos praktikos užduotys.

114.6. Mokinio praktikos rezultatus vertina praktikos koordinatorius pagal praktikos vadovo pateiktas rekomendacijas, atitinkančias profesinio mokymo programą.

114.7. Baigiamajam moduliui pasibaigus, vadovas patikrina mokinio pateiktą dienyną ir perduoda jį praktinio mokymo vadovui.

114.8. Mokiniams, atlikusiems modulinės profesinio mokymo programos baigiamąjį modulį, prieš Asmens įgytų kompetencijų vertinimą skiriamos 2 dienų konsultacijos kursui kartoti.

  1. Individualus profesinio mokymo planas yra rengiamas mokiniui, kuris mokosi
    pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma.
  2. Mokinių mokymosi pasiekimai įvertinami ir apibendrinami baigus kiekvieną modulį
    pagal modulį vedusių profesijos mokytojų parengtas diagnostines, įgytų žinių ir praktinių įgūdžių
    įsivertinimui skirtas, užduotis.
  3. Moduliuose integruotam bendrųjų kompetencijų ugdymui skiriama ne mažiau kaip
    10 procentų bendro modulinei programai skirto laiko. Plungės TVM direktoriaus įsakymu
    patvirtintuose bendrųjų kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programos modulius
    ilgalaikiuose planuose pagal bendrųjų profesinio mokymo planų priede nustatytą Bendrųjų
    kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programų modulius formą nustatoma, kuriuose
    moduliuose, kokios bendrosios kompetencijos bus ugdomos, ir valandos, skiriamos kiekvienai
    bendrajai kompetencijai ugdyti.
  4. Civilinės saugos mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1497 „Dėl Civilinės saugos mokymo programos profesinio mokymo įstaigoms patvirtinimo“.
  5. Aplinkosauginis ugdymas integruojamas į profesinį mokymą.

 

XX PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS PO ŽIEMOS ETAPO PRIĖMIMO IR MOKSLO METAIS PRIIMTIEMS MOKINIAMS

  1. Mokymo organizavimas sudaromoms naujoms grupėms po žiemos etapo
    priėmimo:
    120.1. mokymosi apimtis kreditais ir trukmė išlieka tokia pati, kokia nustatyta profesinio
    mokymo programoje, mokymas organizuojamas vadovaujantis bendrųjų profesinio mokymo planų
    nuostatomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Profesinio mokymo
    organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašu, jei profesinis mokymas organizuojamas
    pameistrystės forma;
    120.2. iki vasaros atostogų įgyvendinama pirminio ar tęstinio profesinio mokymo
    programos 30 kreditų, o likusieji keliami į kitus mokslo metus;
    120.3. Atsižvelgiant į mokinių skaičių grupėse ir įvertinus galimybę užtikrinti kokybišką
    mokymą, mokinių grupės gali būti jungiamos (neatsižvelgdamas į tai, ar jos sudarytos po žiemos
    priėmimo), mokant juos pagal tą pačią kompetenciją (-as) suteikiantį (-čius) modulį (-ius).
  2. Vykdant pirminį profesinį mokymą, bendrasis modulis „Darbuotojų sauga ir
    sveikata“ įgyvendinamas lygiagrečiai su kvalifikaciją sudarančius kompetencijoms įgyti skirtais
    moduliais. Vykdant tęstinį profesinį mokymą, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas
    integruojamas į kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirtus modulius.


XXI. PROFESINIO MOKYMO ORGANIZAVIMAS PAMEISTRYSTĖS FORMA

  1. Profesinis mokymas Plungės TVM organizuojamas pameistrystės forma, vadovaujantis:
    122.1. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu (suvestine redakcija), įteisinančiu pameistrystės sąvoką;
    122.2. Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašu, patvirtintu
    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1065;
  2. Profesinis mokymas pameistrystės forma gali būti taikomas ne mažiau kaip 1
    formaliojo arba neformaliojo profesinio mokymo programos moduliui arba 2 mėnesiams, ar
    ilgesniam laikui. Profesinio mokymo organizavimo forma iš mokyklinės į pameistrystės ir atvirkščiai gali būti keičiama profesinio mokymo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
  3. Organizuojant profesinį mokymą pameistrystės forma pagal formaliojo profesinio
    mokymo programą ar jos modulį:
    124.1. Plungės TVM vykdo ne daugiau kaip 30 proc. formaliojo profesinio mokymo
    programos ar jos modulio mokymo laiko, o darbdavys vykdo likusią mokymo laiko dalį.
    124.2. Plungės TVM prisiima organizacines funkcijas, pildo dokumentaciją, koordinuoja
    mokymo procesą, yra atsakingas už viso mokymo kokybę, organizuoja pameistrio žinių vertinimą ir
    išduoda jam kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą;
    124.3. įmonė organizuoja mokymą darbo vietoje, skiria meistrą, kartu su mokymo įstaiga
    derina pameistrio mokymo planą.
    125. Visos pameistrystės sąlygos ir atsakomybės fiksuojamos trišalėje profesinio
    mokymo pameistrystės forma sutartyje, sudaromoje tarp įmonės, pameistrio ir profesinio mokymo
    įstaigos.
    126. Mokymo procese dalyvauja įmonė ir Plungės TVM: asmens praktinis mokymas
    organizuojamas jo darbo vietoje, o teorinis mokymas vykdomas Plungės TVM.
    127. Mokymas vyksta pagal individualų iš anksto su įmone suderintą mokymo planą.
  4. Plungės TVM direktoriaus įsakymu skiriamas profesijos mokytojas pameistrio
    praktiniam mokymui, vykdomam darbo vietoje, priežiūrai. Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas
    skiria atsakingą(-us) darbuotoją(-us) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo
    organizavimą ir profesijos meistrą – atsakingą darbuotoją už darbinės veiklos ir praktinio mokymo
    koordinavimą. Asmenys, vadovaujantys, organizuojantys ir koordinuojantys pameistrio praktinį
    mokymą, užtikrina sklandų bendradarbiavimą.
    129. Pameistriui baigus formaliojo profesinio mokymo programą kompetencijų
    vertinimą organizuoja Plungės TVM.

 

XXII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

  1. Plungės TVM ugdymo procese vadovaujamasi Mokinių, turinčių specialiųjų
    ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
    švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių,
    turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
  2. Plungės TVM formuodamas specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo
    turinį ir organizuodamas bei įgyvendindamas ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis
    programomis ir atsižvelgia į:
    136.1. mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;
    136.2. formaliojo švietimo programą;
    136.3. švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar
    švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas.
  3. Plungės TVM pagrindinio ugdymo individualizuotos programos bei socialinių
    įgūdžių ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V- 559, 3 priedu ir 8
    priedu.
  4. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programai 9-10 klasėse įgyvendinti skirtų pamokų skaičiumi (2 priedas ir 3 priedas), kuris gali būti koreguojamas iki 25 procentų. pritaikant ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, socialinio pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.
  5. Plungės TVM sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių,
    gauti kokybišką ir jų poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną švietimo pagalbą, kuri teikiama
    ugdymo proceso metu. Organizuojant specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymą pamokoje,
    esant poreikiui, tuo pačiu metu dalyvauja švietimo pagalbos specialistai.
  6. Plungės TVM mokiniui užtikrina švietimo pagalbą. Mokinio individualiame
    pagalbos plane numatyti mokiniui švietimo pagalba teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas.
    Švietimo pagalbos teikimo formos (konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.) parenkamos mokiniui individualiai.
  7. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bendradarbiaudami su mokytojais, padeda
    įveikti mokiniui kylančius mokymosi sunkumus, šalina jų priežastis, stebi ugdymo procese
    mokinius, teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), padėti
    mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę.
  8. Švietimo pagalba mokiniui teikiama atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane
    keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes.

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU
FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

143.Socialinių įgūdžių ugdymo programai ir formaliojo profesinio mokymo programoms įgyvendinti skiriamas bendras skaičius per trejus mokslo metus (priedas Nr.11).

  1. Socialinių įgūdžių programa kartu su formaliojo profesinio mokymo programa įgyvendinama, siekiant sudaryti sąlygas įgyti atitinkamą išsilavinimą ir/ar kvalifikaciją.
  2. Profesinio mokymo programos, pritaikytos specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems mokiniams, kiekvieno modulio 1 kreditui įgyvendinti skiriamos 27 akademinės valandos.
  3. Socialinių įgūdžių programos dalykai vertinami pažymiais ir įrašais „įskaityta“, „neįskaityta“. Profesinio mokymo moduliai vertinami vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Plungės TVM direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V1-76.
  4. Profesijos praktiniam mokymui specialiųjų ugdymosi turinčių mokinių grupė į pogrupius nedalijama.

XXIII.  ŠVIETIMO PAGALBOS TEIKIMAS

  1. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai: psichologas, socialinis pedagogas, mokytojo padėjėjas.
    149. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bendradarbiaudami su mokytojais, padeda
    įveikti mokiniams kylančius mokymosi sunkumus, šalina jų priežastis, stebi ugdymo procese
    mokinius, teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) padėti
    mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę.
  2. Psichologo konsultaciją gali gauti visi Plungės TVM mokiniai, susidūrę su psichologine problema, kurios negali išspręsti patys.
    151. Psichologinė pagalba teikiama kai kreipiasi: mokinys (savarankiškai), mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), mokytojai.
  3. Socialinis pedagogas padeda įgyvendinti mokinio teisę į mokslą, užtikrinti jo saugumą bei sudaryti prielaidas pozityviai mokinio socializacijai, vykdyti prevencinę ir šviečiamąją veiklas.
    153. Informacija apie pagalbos gavėjus, jų problemos turinį ir teiktą pagalbą laikoma
    konfidencialia. Esant būtinybei, ji teikiama tik švietimo pagalbos specialistams ar kitiems
    asmenims, kurie yra susiję su mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų sprendimu.
    154. Švietimo pagalbos specialistai netinkamai besielgiantiems mokiniams taiko poveikio
    priemones, numatytas mokinių elgesio tvarkos taisyklėse.

 

XXIV. MOKINIŲ MOKYMO NAMUOSE ORGANIZAVIMAS

  1. Mokinių mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

156.Mokiniui, kuris mokosi namie pagal pagrindinio ar pagal vidurinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio ar grupinio mokymosi forma:

156.1.I–II gimnazijos klasėse skiriamos 540 pamokų per mokslo metus (15 pamokų per savaitę);

156.2.I kurse skiriamos 504 bendrojo ugdymo pamokos (14 pamokų per savaitę);

156.3.II kurse skiriamos 476 bendrojo ugdymo pamokos per mokslo metus (14 pamokų per savaitę).

  1. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) mokyklos direktoriaus įsakymu mokinys gali nesimokyti meninio ugdymo dalykų, technologijų, fizinio ugdymo ir gali neatlikti socialinės-pilietinės veiklos bei nedalyvauti PGĮK. Tamo dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Pamokos, gydytojo leidimu lankomos mokykloje, įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.
  2. Sudarant mokinio individualų ugdymo planą jis derinamas su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais). Pamokos, skirtos mokymui namuose, paskirstomos dalykams, kuriuos mokinys mokysis, atsižvelgiant į jo sveikatą ir išlaikant savaitei skirtų pamokų skaičių. Savaitės pamokų skaičius neturi būti keičiamas, bet dalykams skiriamų pamokų skaičius gali kisti, jeigu pamokų tvarkaraštis sudaromas ne vienai savaitei, o mėnesiui, bet išlaikant dalykui numatytų skirti pamokų savaitinį vidurkį.

 

XXV. UGDYMO ORGANIZAVIMAS GRUPINE MOKYMOSI FORMA NUOTOLINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU IR KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

  1. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, esant aplinkybėms, gali jį derinti su nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, kadangi mokyklos įstatuose įteisintas nuotolinio mokymo proceso organizavimas.

160.Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu I ir II gimnazijos klasių, I ir II kurso  mokiniai gali mokytis iki 30 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus.

  1. Mokinio ir jo tėvų (globėjų/rūpintojų) prašymu susirgus ar laikinai išvykus (su pateisinama priežastimi) sudaroma galimybė nuotoliniu būdu prisijungti prie pamokų ar konsultacijų.
  2. Mokykla, ugdymo procesą organizuodama nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujasi Mokymo nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.

163.Dalis konsultacijų, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, mokytojo su mokiniais suderintu laiku, gali būti organizuojamos nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu sinchroniškai. Nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė – iki 90 min.

  1. Organizuodami ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokytojai įvertina mokinių mokymosi sąlygas namuose, aprūpinimą mokymosi priemonėmis, reikalingomis dalyvauti nuotolinio mokymosi procese. Mokykloje pagal nustatytą tvarką sprendžiamos ir šalinamos priežastys, dėl kurių mokiniai negali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Pastebėjus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokytis mokykloje.
  2. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, pagal galimybes užtikrina visų mokymo procesui būtinų mokymosi išteklių organizavimą, struktūrą.
  3. Kai ugdymo procesas organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir vedamos sinchroniniu būdu pamokos, dirbama pagal įprastą pamokų tvarkaraštį.
  4. Kasdienį mokymo proceso organizavimo būdą keičiant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokinys neturi patirti mokymosi praradimų.

 

Suderinta:

2025 rugpjūčio   31  d. mokyklos tarybos posėdžio protokolo Nr. V18-2 nutarimu.
2025 rugpjūčio 31d. mokytojų susirinkimo protokolo Nr. V 12-5.

1 kursas      Galioja: nuo 2025.09.15 
Grupės PIRMADIENIS ANTRADIENIS TREČIADIENIS  KETVIRTADIENIS  PENKTADIENIS
Tpr 25 ½- Ivadas į prof.(D25) ½- Varik./Trans.(D29/12) ½- Biologija (210) ½- Varik./Trans.(D29/12) ½ Matematika (309)
3/4- Transmisija(313) 3/4- Varik./Trans.(D29/12) 3/4-Darb. sauga(D30) 3/4- Varik./Trans.(D29/12) ¾ Fizinis ugdymas
5/6- Anglų k. (206/306) 5/6- Lietuvių k. (215) 5/6- Matematika (309) 5/6- Lietuvių k. (215) 5/6- Varikliai (D29)
7/8- 7/8- Fizika (212) 7/8- Anglų k. (206/306) 7/8-Geogr./Istor.(311/204) 7/8-
Ap25 ½- Bendr. darbai(207) ½- Geogr./Istor.(311/204) ½- Biologija (207) ½- Geogr./Istor.(311/204) ½- Lietuvių k. (215)
3/4- Matematika (213) 3/4- Anglų k. (206) 3/4- Fizinis ugdymas 3/4- Matematika (213) 3/4- Darb. Sauga(D30)
5 -Įvadas į profesiją (207) 5/6- Statinių glais.(310) 5/6- Statinių glais.(D19) 5/6- Bendr. Darbai(207) 5/6- Biologija (210)
7/8- Lietuvių k. (215) 7/8- Fizika (212) 7/8- Statinių glais.(D19) 7/8- Bendr. Darbai(207) 7/8-
Kp25 ½- Plaukų kirpimas(K) ½- Geogr./Istor.(311/204) ½- Biologija (210) ½- Geogr./Istor.(311/204) ½- Darb. Sauga(D30)
3/4- Plaukų kirpimas(K) 3/4- Matematika (309) 3/4- Matematika (309) 3/4- Įvadas į prof. (107) 3/4- Lietuvių k. (215)
5/6- Plaukų kirpimas(K) 5/6- Plaukų kirpimas(111) 5/6- Fizinis ugdymas 5/6- Plaukų kirpimas(K) 5/6- Biologija (210)
7/8- Anglų k. (306) 7/8- Anglų k. (306) 7/8- Lietuvių k. (215) 7/8- Plaukų kirpimas(K) 7/8-
Asm25 ½- Anglų k. (306) ½- Darb. Sauga (D30) ½- Biologija (210) ½-Elektr. Įreng.(D13) ½-Elektr. Įreng.(D13)
3/4- Lieuvių k. (215) 3/4- Anglų k. (306) 3/4- Pav. rem.(D25) 3/4- Elektr. Įreng.(D13) 3/4- Elektr. Įreng.(D13)
5/6- Matematika (213) 5/6- Įvadas į profesiją(D30) 5/6- Lietuvių k. (215) 5/6- Matematika (213) 5/6- Biologija (210)
7/8- Pavaru rem. (D25) 7/8- Fizika (212) 7/8- Fizinis ugdymas 7/8-Geogr./Istor.(311/204) 7/8-
Ba25 ½- ½- Geografija (311) ½- Fizinis ugdymas ½- Geografija (311) ½- Dok.Valdymas(208)
3/4-Lank. Aptarn.(102) 3/4- Matematika (213) 3/4- Lankyt.priėmim.(102) ¾ Darb. Sauga (312) 3/4- Anglų k. (308)
5/6- Lietuvių k. 313 5/6- Anglų k. (306) 5/6- Lankyt.priėmim.(102) 5/6- Lietuvių k. (313) 5/6-
7/8- Matematika (213) 7/8- Lietuvių k.(313) 7/8- 7/8- Istorija (204) 7/8-

Gimnazijos skyriaus vedėja Danutė Sausdravienė
Skyriaus vedėjas Arūnas Bitaris

 

   2 kursas    
 Galioja: 2025.09.15
Grupės PIRMADIENIS ANTRADIENIS TREČIADIENIS KETVIRTADIENIS PENKTADIENIS
Tpr24 ½- Istorija (204) ½- Matematika (213) ½- Istorija (204) ½- ½- Varik./Trans.(D29/12)
3/4- Fizika (212) 3/4- Lietuvių k. (215) 3/4- Anglų k. (206) 3/4- Varikliai (D25) 3/4-Varik./Trans.(D29/12)
5/6Varik./Trans.(D29/12) 5/6- Fizika (212) 5/6- Varikliai (D25) 5/6- Fizinis ugdymas 5/6- Matematika (213)
7/8 Varik./Trans.(D29/12) 7/8- Geografija (311) 7/8- Transmisija (313) 7/8- Lietuvių k. 7/8-
Asm24 ½- Fiz. /Istorija(212/204) ½- El. įreng. montv.(D15a) ½- Istorija (204) ½- Matematika (213) ½-El. įreng. montv.(D15a)
3/4- Fizinis ugdymas 3/4-El. įreng.montv.(D15a) 3/4-El.įreng. montv.(D15a) 3/4- Lietuvių k. (313) 3/4-Lietuvių k. (313)
5/6- Ekstr. Sit. Val.(D30) 5/6- Matematika (213) 5/6-El.įreng. montv.(D15a) 5/6- Anglų k.(206) 5/6-Verslumo ugd.(107)
7/8- Anglų k. (206) 7/8- Geografija (311) 7/8- 7/8- Fizinis ugdymas 7/8-
Kp24 ½- Istorija (204) ½- Plaukų dažymas (111) ½- Plaukų dažymas (K) ½- Matematika (213) ½- Biologija (210)
3/4- Fizinis ugdymas 3/4- Plaukų dažymas (111) 3/4- Plaukų dažymas (K) 3/4- Lietuvių k. (313) 3/4- Lietuvių k. (313)
5/6- Ekstr. Sit. Val.(D30) 5/6- Matematika (213) 5/6- Plaukų dažymas (K) 5/6- Anglų k. (206) 5/6- Verslumo ugd.(107)
7/8- Anglų k.(206) 7/8- Geografija (311) 7/8- Plaukų dažymas (K) 7/8- Fizinis ugdymas 7/8-
Ap24 ½- Fizika (212) ½- Tink./Plyt.klij.(D22/14) ½- Anglų k. (206/306) ½- Lietuvių k. (215) ½- Biologija (210)
3/4- Plyt. Klijavim.(207) 3/4Tink./Plyt.klij.(D22/14) 3/4- Lietuvių k. (215) 3/4- Anglų k. (206/306) 3/4- Verslumo ugd.(102)
5/6- Fizinis ugdymas 5/6- Tinkavimas (310) 5/6- Matematika (213) 5/6-Tink./Plyt.klij.(D22/14) 5/6- Istorija (204)
7/8- 7/8- Geografija (311) 7/8- Istorija (204) 7/8- Tink./Plyt.klij.(D22/14) 7/8-
Ba24 ½- ½- Lietuvių k. (215) ½- Anglų k.( 306) ½- ½- Biologija (210)
3/4- Ekonomika (308) 3/4- Pagalba vadov.(210) 3/4- Pagalba vadov.(304) 3/4- Anglų k. (306) 3/4- Dokumentų val.(208)
5/6- Lietuvių k. (215) 5/6- Matematika (309) 5/6- Pagalba vadov.(304) 5/6- Fizinis ugdymas 5/6- Istorija (204)
7/8- Dokumentų val.(304) 7/8- Dok.val. įst. (208) 7/8- Istorija (204) 7/8- Matematika (309) 7/8-
V24s 1/2Verslumo ugd. (102) ½-Pusg.gamyba(B) ½ Meninis ugdymas(308) ½-Pusg.gamyba(B) ½ Patiekalų gam. (312)
¾ Savitvarka (102) ¾ -Kalbinis ugdymas(313) ¾Patiekalų gam.(312) 3/4-Pusg.gamyba(B) 3/4 Patiekalų gam. (312)
5/6-Dorinis ugd.(315) 5/6 Fizinis ugdymas (s) 5/6 Inform. Techn. (208) 5/6 Savitvarka (102) 5/6
7/8Inform. Techn.(208) 7/8 7/8 Dorinis ugdym.(315) 7/8 7/8

Gimnazijos skyriaus vedėja Danutė Sausdravienė
Skyriaus vedėjas Arūnas Bitaris

 

    3 kursas      
Galioja: 2025.09.15
Grupės PIRMADIENIS ANTRADIENIS TREČIADIENIS  KETVIRTADIENIS  PENKTADIENIS
Kp23 ½- Netr.plauk.kirpi.(111) ½- Šuk. Mod. (K) ½- Šuk. Mod. (111) ½- Fizinis ugdymas ½- Šuk. Mod. (K)
3/4-Netr.plauk.kirpi.(111) 3/4- Šuk. Mod. (K) 3/4- Šuk. Mod. (111) 3/4- Šuk. Mod. (K) 3/4- Šuk. Mod. (K)
5/6-Netr.plauk.kirpi.(111) 5/6- Netr.plauk.kirpi.(K) 5/6- Šuk. Mod. (111) 5/6- Netr.plauk.kirpi.(K) 5/6- Šuk. Mod. (K)
7/8- Šuk. Mod. (K) 7/8- Netr.plauk.kirpi.(K) 7/8- Šuk. Mod. (K) 7/8- Netr.plauk.kirpi.(K) 7/8-
Tpr23 ½- Važ. Rem. (D10) ½- Važ. Rem. (D1) ½- Elektr. Irengimai(D1) ½- Važ. Remontas (D1) ½- Tr.pr.diagnostika(D1)
3/4- Važ. Rem. (D10) 3/4- Fizinis ugdymas (S) 3/4- Elektr. Irengimai(D1) 3/4- Važ. Remontas (D1) 3/4-Tr.pr.diagnostika(D1)
5/6- Važ. Rem. (D10) 5/6- Važ. Rem. (D10) 5/6- Elektr. Irengimai(D1) 5/6- Elektros įreng.(D1) 5/6-Tr.pr.diagnostika(D1)
7/8- 7/8- Važ. Rem. (D10) 7/8- Tr.pr.diagnostika(D1) 7/8- Elektros įreng.(D1) 7/8-
Ap23 ½- Fizinis ugdymas ½- Glaist.m.būdu(D19) ½- Glaist.m.būdu(310) ½- Plyt. Klijav. (D14) ½- Glaist.m.būdu(D19)
3/4-Gips.plok.mont.(D18) 3/4- Glaist.m.būdu(D19) 3/4-Stat. pav. dekor.(207) 3/4- Stat. pav. dekor.(207) 3/4- Glaist.m.būdu(D19)
5/6-Gips.plok.mont.(D18) 5/6- Plyt. Klijav. (D14) 5/6- Stat. pav. dekor.(207) 5/6- Glaist.m.būdu(D19) 5/6- Glaist.m.būdu(D19)
7/8-Gips.plok.mont.(D18) 7/8- Plyt. Klijav. (D14) 7/8- Stat. pav. dekor.(207) 7/8- Glaist.m.būdu(D19) 7/8-
Asm23 ½- Pneumatika(D15a) ½- Programavimas(D13) ½- Aut. Sis.duom.(208) ½- Pneumatika(D15a) ½-
3/4- Pneumatika(D15a) 3/4- Fizinis ugdymas (S) 3/4- Aut.sis.duom.(208) 3/4- Pneumatika(D15a) 3/4 Pneumatika(D15a)
5/6- Pneumatika(D15a) 5/6- Programavimas(D13) 5/6- Programavimas(D13) 5/6-Programavimas(D13) 5/6 Programavimas(D13)
7/8- Pneumatika(D15a) 7/8- Programavimas(D13) 7/8- Aut.sis.duom.(208) 7/8-Programavimas(D13) 7/8-
Pkp23 ½-Verslumo ugd. (102) ½- Plyt. Klijav.(207) ½- Meninis ugd. 308) ½- Dažymo darbai (D19) ½- Plyt. Klijav.(D14)
3/4- Savitvarka (102) 3/4-Kalbinis ugdymas(313) 3/4- Dažymo darbai (D19) 3/4 Dažymo darbai (D19) 3/4- Plyt. Klijav.(D14)
5/6-Dorinis ugdym.(315) 5/6- Fizinis ugdymas (s) 5/6- Inform. Techn. (208) 5/6- Savitvarka (102) 5/6- Plyt. Klijav.(D14)
7/8- Inf. Tech.(208) 7/8- Dažymo darbai (D19) 7/8- Dorinis ugdym.(315) 7/8- 7/8-

Skyriaus vedėjas Arūnas Bitaris

 

        Galioja: 2024.09.15 
Grupės PIRMADIENIS ANTRADIENIS TREČIADIENIS  KETVIRTADIENIS  PENKTADIENIS
Iup25v 13.35-18.30 val. Vaikų priežiūra patalpose ir lauke / Pagalba ugdymo pedagogui vykdant ugdomąją veiklą (210) 12.00-18.30 val. Vaikų priežiūra patalpose ir lauke / Pagalba ugdymo pedagogui vykdant ugdomąją veiklą (210) 13.35-18.30 val. Vaikų priežiūra patalpose ir lauke / Pagalba ugdymo pedagogui vykdant ugdomąją veiklą (210) 12.00-18.30 val. Vaikų priežiūra patalpose ir lauke / Pagalba ugdymo pedagogui vykdant ugdomąją veiklą (Darbo vietoje) 08.00-15.20 val. Vaikų priežiūra patalpose ir lauke / Pagalba ugdymo pedagogui vykdant ugdomąją veiklą (210)
Sv 25 08.00-15.20 val. Petinių drabužių su pamušalu siuvimas/Drab.siuvimas pagal užsakymus (kas antrą savaitę)D11 12.00-18.30 val. Petinių drabužių su pamušalu siuvimas/Drab. siuvimas pagal užsakymus (kas antrą savaitę)D11 13.45-18.30 val. Petinių drabužių su pamušalu siuvimas/Drab. siuvimas pagal užsakymus (kas antrą savaitę)D11 9.45-11.20 Fizinis ugdymas13.45-18.30 val. Petinių drabužių su pamušalu siuvimas/Drab. siuvimas pagal užsakymus (kas antrą savaitę)D11 08.00-11.20 val. Petinių drabužių su pamušalu siuvimas.12.00/15.20/Drab. siuvimas pagal užsakymus (kas antrą savaitę)D11
V25 modulis 5/8 Maisto produktų ir žaliavų parinkimas, pirminis jų apdorojimas(L /B R. Galvanauskienė)
MODULIS
Saldieji patiekalai 		8-10 pamoka L/B, mok. Rasa Galvanauskienė
MODULIS
TR 1		 6 pamoka D25, mok. Antanas Gedgaudas 8-9 pamoka D25, mok. Antanas Gedgaudas
MODULIS Internetinio pusl. kūrimas 7/8 pamoka, 208 kab.Mok. I.Sungailienė 9 pamoka, 208 kab. Mok. I.Sungailienė
MODULIS
Automatinės sistemos		 8-10 pamoka, D15a, Mok. J.Milašius

 

 

Galioja: 2024.09.15

Grupės PIRMADIENIS ANTRADIENIS TREČIADIENIS  KETVIRTADIENIS  PENKTADIENIS
Fn25v ½- ½- Buh.apskaita (308) ½- Lankytojų priem. (102) ½- Darb. Sauga (312) ½-
3/4-Bankinių oper.at.(210) 3/4- Buh.apskaita (308) 3/4- Bankinių oper.at.(210) ½- Fizinis ugdymas 3/4- Buh.apskaita (308)
5/6-Bankinių oper.at.(210) 5/6- Buh.apskaita (308) 5/6- 5/6-Lankytojų pri. (102) 5/6- Buh.apskaita (308)
7/8- 7/8- Buh.apskaita (308) 7/8- 7/8-Lankytojų pri. (102) 7/8- Buh.apskaita (308)
V25t ½- Karšt. Pat. Gam.(B) ½- Pas. Pat. Gamybai(V) ½- Karšt. Pat. Gam.(B) ½- Darb. Sauga (312) ½-
3/4- Karšt. Pat. Gam.(B) 3/4-Pas. Pat. Gamybai(V) 3/4- Karšt. Pat. Gam.(B) 3/4- Fizinis ugdymas 3/4- Karšt. Pat. Gam.(B)
5/6- 5/6- 5/6-Pas. Pat. Gam.(312) 5/6-Pas.Pat. Gamybai(312) 5/6- Karšt. Pat. Gam.(B)
7/8- 7/8- 7/8- Pas. Pat. Gam.(312) 7/8-Pas.Pat. Gamybai(312) 7/8-
Suv25t ½-  Suv.techn.(D1) ½- ½- Suv.techn.(D1) ½- ½- Suv.techn.(D1)
3/4- Suv.techn.(D1) 3/4- 3/4- Suv.techn.(D1) 3/4- Fizinis ugdymas 3/4- Suv.techn.(D1)
5/6- Suv.techn.(D1) 5/6- Pas.Suv.darbams(D25) 5/6- Suv.techn.(D1) 5/6- Darb. Sauga (208) 5/6-
7/8- Suv.techn.(D1) 7/8- Pas.Suv.darbams(D25) 7/8- Suv.techn.(D1) 7/8- Ivadas į prof.(208) 7/8-
Ap25v ½- Tinkavimas(D22) ½- ½- Plyt. Klijav. (D14) ½- Tinkavimas(D22) ½- Tinkavimas(D22)
3/4- Statinių glais.(310) 3/4- Bendr. St. darbai (207) 3/4- Plyt. Klijav. (D14) 3/4- Fizinis ugdymas 3/4- Tinkavimas(D22)
5/6- Statinių glais.(D19) 5/6- Bendr. St. darbai (207) 5/6- Plyt. Klijav. (D14) 5/6- Darb. Sauga (208) 5/6- Tinkavimas(D22)
7/8- Statinių glais.(D19) 7/8- Bendr. St. darbai (207) 7/8- 7/8- Ivadas į prof.(208) 7/8-
  ½- ½- ½- ½- ½-
3/4- 3/4- 3/4- 3/4- 3/4-
5/6- 5/6- 5/6- 5/6- 5/6-
7/8- 7/8- 7/8- 7/8- 7/8-

Skyriaus vedėjas Arūnas Bitaris

Mokinio elgesio taisyklės

Mokinio elgesio taisyklės

PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo mokyklos
Direktoriaus 2025 m. rugsėjo 1 d.
įsakymu Nr. V1-79

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
IR
RIETAVO FILIALO MOKINIO ELGESIO TAISYKLĖS

 

I BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Mokykla, gerbdama mokinių teises, nusakytas Lietuvos Respublikos Švietimo ir Profesinio mokymo įstatyme, privalo padėti mokiniams išsiugdyti ir išlaikyti pagarbą sau ir kitiems, užtikrinti mokymą(si) pagal Bendrąsias ugdymo ir Profesinio mokymo programas, apsaugoti individualią ir mokyklos nuosavybę bei įpareigoja mokinius laikytis šios būtinos tvarkos.
  2. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 48 straipsnio 1 dalis: „Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatų bei gerbti kitų žmonių teises.“
  3. Visų mokymo įstaigos bendruomenės narių elgesys padeda kurti geranorišką ir saugią mokymo įstaigos aplinką mokiniams ir jų šeimos nariams, mokytojams, grupių vadovams bei kitiems darbuotojams. Kad įsigalėtų gera tvarka ir drausmė, būtina, jog atidumas, nuoširdus bendravimas taptų įpročiu ir kiekvienas būtų atsakingas už save ir kitus.
  4. Mokinio elgesio taisyklės nustato Plungės technologijų ir verslo mokyklos (toliau – mokyklos) mokinių elgesio normas pamokų ir mokykloje bei jos teritorijoje vykstančių renginių ir mokyklos organizuojamų renginių, kurie vyksta už mokyklos ribų, metu.
  5. Mokiniai turi laikytis Mokinio elgesio taisyklių, moralės ir etikos principais grįsti savo gyvenimą.

 

II MOKINIŲ TEISĖS

  1. Kiekvienas mokinys turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos konstitucijoje ir įstatymuose, Jungtinių tautų organizacijos, Vaiko teisių apsaugos konvencijoje numatytomis teisėmis ir laisvėmis.
  2. Kiekvienas mokinys turi teisę:

7.1. mokytis pagal pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo programas. Programą baigus gauti valstybinį standartą atitinkantį išsilavinimą;

7.2. į nešališką mokymosi pasiekimų vertinimą;

7.3. kiekvienas mokinys turi teisę pasirinkti neformaliojo ugdymo užsiėmimus ar kitą veiklos sritį, dalyvauti organizuojant užklasinius renginius;

7.4.  turi teisę gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas elgesys;

7.5. nemokamai naudotis mokyklos biblioteka, skaitykla, vadovėliais ir kita literatūra, kabinetuose esančiu inventoriumi, informacinių technologijų įranga (tik mokymosi tikslams);

7.6. esant būtinybei, nustatyta tvarka būti mokomas namuose;

7.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

7.8. teikti siūlymus dėl ugdymo proceso ir neformaliojo švietimo veiklos tobulinimo;

7.9. gauti psichologinę, socialinę, visuomenės sveikatos priežiūros specialisto pagalbą;

7.10. gauti mokykloje nemokamą maitinimą įstatymų nustatyta tvarka (I-II gimnazijos klasės);

7.11. gauti stipendiją pagal mokyklos stipendijų skyrimo nuostatus;

7.12. puoselėti lietuvių  kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

7.13. gyventi mokyklos bendrabutyje;

7.14. mokyklos tarybai (savivaldos organui) ir direktoriui pateikti prašymus raštu ir gauti atsakymą per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos;

7.15. mokytis pagal higienos reikalavimus tinkamoje, sveikoje  ir saugioje aplinkoje; dėl sveikatos būklės arba dėl kitų labai svarbių priežasčių gauti akademines atostogas pagal reglamentuojančius dokumentus.

 

III MOKINIŲ PAREIGOS

  1. Mokinys privalo:

8.1. Laikytis visų mokymo sutarties sąlygų, šių taisyklių ir kitų mokyklos (o atliekant praktinį mokymą įmonėje ir įmonės) vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų. Deramai mokyklą atstovauti viešame gyvenime;

8.2. gerbti save, kitus mokinius, pedagogus, vadovus ir visą mokyklos personalą, kitus bendruomenės narius, paisyti jų nuomonės, gerbti savo mokyklą, jos simbolius ir nežeminti jų nei žodžiu, nei elgesiu;

8.3. gerbti lietuvių kalbą ir kultūrą, būti tolerantiškas kitų šalių kalboms ir kultūroms;

8.4. lankyti pamokas ir nepraleisti jų be pateisinamos priežasties (pamokų praleidimo priežastis patvirtinantys dokumentai (gydytojo pažymos, tėvų/globėjų ar įstatyminių atstovų raštai ir kt.) grupės vadovui turi būti pateikti vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių pamokų ir mokyklos lankomumo apskaitos tvarkos aprašu;

8.5. atsiskaityti dalyko mokytojui už praleistus kontrolinius darbus, atsiskaitymus;

8.6. laiku ateiti į pamokas ir kitus užsiėmimus, stropiai mokytis, turėti visas mokymuisi būtinas priemones (knygas, sąsiuvinius, rašymo priemones, pratybų sąsiuvinius, atlasus, sportinę  aprangą bei apavą ir kt.);

8.7. pamokų metu laikytis mokytojo nustatytos darbo pamokoje tvarkos: atlikti visas mokytojo skirtas klasėje užduotis, namų darbus,  netrukdyti dirbti kitiems mokiniams, neužsiimti pašaline, nesusijusia su mokymo procesu veikla (nekalbėti su draugais, nekalbėti ir nerašyti SMS žinučių mobiliuoju telefonu ir kt.) ,nepažeidinėti saugaus daro reikalavimų; 3.

8.8. laikytis asmens higienos reikalavimų, saugoti savo ir kitų sveikatą, į mokyklą ateiti švaria, tvarkinga apranga  ir apavu;

8.9. palaikyti švarą ir tvarką kabinetuose, laboratorijose, mokykloje ir jos teritorijoje;

8.10. viršutinius rūbus (paltus, striukes, kailinius, puspalčius, lietpalčius ir kt.) pamokų metu laikyti rūbinėje (nepalikti kišenėse vertingų daiktų);

8.11. tausoti ir saugoti asmeninį, kitų mokinių bei mokyklos darbuotojų turtą ir mokyklos inventorių, patalpas, baldus, vadovėlius ir kitas mokymo priemones (už padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti mokinys ir jo tėvai/globėjai);

8.12. iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. pasitikrinti sveikatą ir pateikti grupės vadovui medicininę pažymą bei kitus reikalingus dokumentus;

8.13. išvykstant iš mokyklos grąžinti mokyklai mokinio pažymėjimą, mokymo priemones, iš mokyklos bibliotekos paimtas knygas ir kt.;

8.14. nedelsiant informuoti mokyklos darbuotojus apie mokykloje ar jos teritorijoje vykstančias muštynes, patyčias, kitas pavojingas, neleistinas veikas;

8.15. mokykloje ir renginių už mokyklos ribų metu laikytis saugaus ir kultūringo elgesio reikalavimų;

8.16. dalyvauti VGK (Vaiko gerovės komisijos) posėdžiuose, jeigu yra pakviestas atvykti;

8.17. dalyvauti mokyklos rengiamose talkose, akcijose, socialinėje veikloje ir kituose

8.18.valgykloje elgtis kultūringai, pagarbiai elgtis su maistu, nepalikti nenuneštų indų;

8.19. žinoti ir laikytis priešgaisrinės saugos, saugaus eismo, darbo saugos pamokų, pertraukų, renginių ir išvykų metu taisyklių. Laikytis saugos taisyklių fizikos, chemijos, technologijų kabinetuose, laboratorijose, sporto salėje ir aikštynuose;

8.20. griežtai laikytis Mokyklos smurto, patyčių prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašo nuostatų;

8.21. laikytis Mokyklos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejų bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą tvarkos aprašo nuostatų

 

IV MOKINIAMS DRAUDŽIAMA

  1. Mokiniams draudžiama:

9.1. įsinešti į mokyklą ir platinti šaunamuosius ginklus, peilius, dujų balionėlius, petardas, lazerius, cigaretes, gėrimus, kurių sudėtyje yra alkoholio, narkotines ir psichotropines medžiagas ar kitus kenksmingus ir sveikatai pavojingus daiktus ar medžiagas;

9.2. įtarus, kad mokinys turi, naudoja  arba platina mokyklos teritorijoje draudžiamas medžiagas arba daiktus, mokyklos direktoriaus įgaliotas asmuo turį teisę mokinį apieškoti, paimti draudžiamus daiktus ir surašyti daiktų paėmimo protokolą;

9.3. mokykloje ir jos teritorijoje turėti ir vartoti energetinių gėrimų, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako, elektroninių ir kt. cigarečių, žaisti azartinius žaidimus, ateiti į mokyklą ir mokyklos teritoriją apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių bei kt. medžiagų;

9.4. pamokų metu naudotis mobiliuoju telefonu, ausinukais, planšetiniais  kompiuteriais ir kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su mokymo procesu ir trukdančiomis darbui pamokoje. (Jei mokinys nesilaiko šio reikalavimo, mokytojas privalo paimti išjungtą telefoną ar kitą mokinio pamokos metu naudojamą ir trukdančią darbui pamokoje priemonę ir grąžinti ją po pamokos. Jeigu mokinys piktybiškai pažeidžia šią taisyklę, mokytojas paima telefoną ar kitą mokinio pamokos metu naudojamą ir trukdančią darbui pamokoje priemonę ir ją perduoda direktoriaus pavaduotojui ugdymui ar mokyklos direktoriui (priemonė saugoma seife ir grąžinama tik mokinio tėvams);

9.5. pamokų metu kramtyti kramtomą gumą, valgyti;

9.6. atsinešti į mokyklą ar jos teritoriją garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie skatina patyčias ar propaguoja žiaurų elgesį, smurtą, pornografiją ir kt.

9.6. filmuoti, fotografuoti, įrašinėti, viešinti kitų asmenų (mokinių, mokytojų, darbuotojų) veiklą ir pokalbius, asmens atvaizdus be jų sutikimo;

9.7. pamokos metu išeiti iš kabineto, vaikščioti po mokyklą ir trukdyti mokytojams vesti pamokas;

9.8. bėgioti koridoriais, šūkauti, garsiai klausytis muzikos ir kt. įrašų, stumdytis, muštis, šiukšlinti, žaisti kamuoliu ar kt. tam neskirtose vietose, būriuotis ir sėdėti laiptinėse, spjaudytis, keiktis, įžeidinėti, užgaulioti, prasivardžiuoti ir kt. trikdyti rimtį ir tvarką;

9.9. reikalauti pinigų, versti meluoti kitus mokinius, imti ir gadinti svetimus daiktus;

9.10. niokoti mokyklos turtą (laužyti suolus, durų spynas, tualetus, spardyti šiukšliadėžes, mėtyti gėles, daužyti langus, braižyti, spardyti sienas, palanges, radiatorius ir kt.);

9.11. mokyklos patalpose būti su kepure ar gobtuvu;

9.12. vaikščioti į tualetą pamokų metu (nebent mokytojui leidus);

9.13. elgtis taip, kad jo veiksmai/veikos (žodinės ar fizinės) pakenktų ar būtų suprastos kaip mokinių/suaugusiųjų patyčios bet kuria forma.

 

V DRAUSMĖS BEI AUKLĖJAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS

  1. Mokiniui, pažeidusiam Mokinio elgesio taisyklių reikalavimus, gali būti taikomos šios prevencinės drausminamojo ir auklėjamojo poveikio priemonės:

10.1. įspėjimas žodžiu ar pastaba el.  dienyne – skiria dalyko mokytojas ar grupės vadovas  – taikomas mokiniui, pirmą kartą padariusiam nežymius šių taisyklių pažeidimus (grupės vadovas gali informuoti tėvus/globėjus/rūpintojus);

10.1.1 dalyko mokytojas gali pakeisti mokinio ugdymosi vietą;

10.1.2. dalyko mokytojas gali iškviesti socialinį pedagogą ar mokyklos administraciją.

10.2. susitarimas raštu su mokiniu, kurią pasirašo mokinys ir socialinis pedagogas, gavęs grupės vadovo  ir/ar dalyko mokytojo informaciją/pranešimą raštu apie pasikartojančius šių taisyklių pažeidimus ir taikytas poveikio priemones. Susitarime  raštu aptariami mokinio įsipareigojimai dėl tolesnio šių taisyklių laikymosi;

10.3. pokalbis su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) – inicijuoja socialinis pedagogas, kuris informuoja direktoriaus pavaduotoją ugdymui – taikomas mokiniui, neįvykdžiusiam sutartyje su mokiniu nustatytų įsipareigojimų;

10.4. įspėjimas raštu, pastaba, papeikimas siūlomas Vaiko gerovės komisijos nutarimu posėdyje ir skiriamas mokyklos direktoriaus įsakymu – taikomas mokiniui už besikartojančius Mokinio elgesio taisyklių pažeidimus.

10.5. mokiniui įžūliai elgiantis su mokyklos bendruomenės nariais, fiksuojant chuliganizmo atvejus, kurie kelia sveikatos sutrikdymą, arba fiksuojant sistemingus ir sąmoningus trukdymus ugdymo procesui, panaudojant emocinį smurtą, necenzūrinių žodžių vartojimą, mokinys gali būti laikinai nušalintas nuo tiesioginio (kontaktinio) ugdymo proceso, suteikiant mokiniui informaciją apie pamokų temas, užduotis, atsiskaitomuosius darbus savarankiškam mokymuisi.

  1. Už nuolatinius mokinio elgesio taisyklių pažeidimus direktoriaus pavaduotojas ugdymui, grupės vadovai, pedagoginės pagalbos mokiniui specialistai kviečia mokinį su tėvais (globėjais) ir grupės vadovu kviečia į VGK (Vaiko gerovės komisijos) posėdį. Jei mokinys yra kviečiamas į VGK (Vaiko gerovės komisijos) posėdį ir neatvyksta be pateisinamos priežasties, jam iš karto taikoma griežtesnė poveikio priemonė.
  1. Direktorius, vadovaudamasis Mokytojų susirinkimo rekomendacija, Vaiko gerovės komisijos nutarimais, siūlo šalinti mokinį iš mokyklos arba mokiniui mokymąsi tęsti kitoje mokykloje tada, kai yra išnaudotos visos poveikio priemonės ir mokinio elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui.

 

VI MOKINIO SKATINIMO PRIEMONĖS

  1. Mokiniai skatinami už puikų ir/ar labai gerą mokymąsi, lankomumą, dalyvavimą olimpiadose ir konkursuose, varžybose, konferencijose, projektuose ir kt. bei aktyvų dalyvavimą mokyklos, grupės savivaldoje.
  2. Grupės vadovo arba dalyko mokytojo paskatinimas – viešas pagyrimas ir/ar padėka klasėje, ,,Tamo“ dienyne.
  3. Grupės vadovo, dalykų mokytojų, pavaduotojo ugdymui ar kitų darbuotojų teikimu arba savo iniciatyva pasibaigus mokslo metams direktorius:

15.1. įsakymu pareiškia padėką;

15.2. įteikia mokyklos padėkos raštą mokinio tėvams;

15.3. skiria asmeninę dovaną, visiškai ar iš dalies apmokamą ekskursiją.

  1. Mokinių pasiekimai viešinami mokyklos internetinėje svetainėje, spaudoje.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  1. Mokiniai pasirašytinai supažindinami su šiomis taisyklėmis kiekvienų mokslo metų rugsėjo mėnesio pirmąją savaitę.
  2. Tėvai su mokinių elgesio taisyklėmis supažindinami žinute per elektroninį dienyną su nuoroda į mokyklos internetinę svetainę. Taisyklės primenamos tėvų susirinkimų metu.
  3. Taisyklės skelbiamos mokyklos internetinėje svetainėje, mokyklos stenduose.

Psichoaktyvių medžiagų prevencijos tvarka

Psichoaktyvių medžiagų prevencijos tvarka

                                                                                                                           PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo mokyklos
direktoriaus įsakymu
2025-08-29 Nr.V1-50

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS  REAGAVIMO Į MOKINIŲ PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO,
PLATINIMO IR DISPONAVIMO PSICHOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS ATVEJUS BEI PAGALBOS TEIKIMO MOKINIAMS,
JŲ TĖVAMS AR KITIEMS ATSTOVAMS PAGAL ĮSTATYMĄ TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

  • Plungės technologijų ir verslo mokyklos (toliau-Mokykla) reagavimo į mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą pavyzdinis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato:

1.1. reagavimo į mokinių, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus mokyklose, vykdančiose pradinio, pagrindinio, vidurinio ir pirminio profesinio mokymo programas (toliau – mokykla), tvarką;

1.2. pagalbos teikimo mokiniams ir jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, nustačius psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus mokykloje, tvarką.

  • Apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

2.1. Psichoaktyviosios medžiagos – alkoholiniai gėrimai, tabakas, tabako gaminiai ir su tabako gaminiais susiję gaminiai (elektroninės cigaretės ir jų pildyklės, rūkomieji žoliniai gaminiai), narkotinės, psichotropinės medžiagos, kuriuos vartojant (naudojant) keičiasi asmens emocinė būsena, mąstymas ir (arba) elgesys.

2.2. Mokinio disponavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis – atvejis, kai mokinys turi su savimi psichoaktyviųjų medžiagų arba laiko jas mokyklos patalpose ar teritorijoje.

2.3. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme.

 

II SKYRIUS

MOKYKLOS REAGAVIMAS Į MOKINIŲ PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO, PLATINIMO IR DISPONAVIMO PSICHOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS ATVEJUS

  • Visais mokinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejais mokyklos vadovaujasi nešališkumo, konfidencialumo, profesionalumo, nediskriminavimo ir pagarbos žmogaus teisėms principais, užtikrindamos asmens duomenų saugumą siekdamos tinkamai reaguoti į šiuos atvejus.
  • Mokinio tėvai/ globėjai pasirašo pagal įstatymą rašytinį sutikimą dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo, suteikiantį teisę mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui patikrinti mokinio turimus daiktus, kai kyla įtarimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų disponavimo.
  • Visais mokinio vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejais mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas apie šiuos atvejus informuoja mokinio tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą ir kviečia juos atvykti į mokinio buvimo vietą – sveikatos priežiūros įstaigą arba mokyklą.
  • Kiekvienas mokykloje dirbantis mokytojas bei administracijos darbuotojas (toliau bendrai – mokyklos darbuotojas), įtaręs, pastebėjęs ar gavęs informaciją, kad mokyklos patalpose ar teritorijoje mokinys disponuoja psichoaktyviosiomis medžiagomis ir (ar) jas vartoja, ir yra apsvaigęs arba apsinuodijęs, atlieka šiuos veiksmus nurodytu eiliškumu:

6.1. stebi mokinio sveikatos būklę ir įvertina būtinosios medicinos pagalbos reikalingumą;

6.2. jeigu mokiniui reikalinga būtinoji medicinos pagalba:

6.2.1. nedelsdamas kviečia greitosios medicinos pagalbos brigadą skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;

6.2.2. organizuoja pirmosios pagalbos teikimą mokiniui, vadovaudamasis mokyklos pirmosios pagalbos organizavimo tvarka;

6.2.3. informuoja mokyklos vadovą arba jo įgaliotą asmenį apie situaciją, taip pat visuomenės sveikatos specialistą, vykdantį visuomenės sveikatos priežiūrą mokykloje;

6.4. jeigu mokiniui būtinoji medicinos pagalba yra nereikalinga, palydi mokinį pas mokyklos vadovą arba jo įgaliotą asmenį, kuris:

6.4.1. atskiroje patalpoje kalbasi su mokiniu apie atvejo aplinkybes: kada ir kokias psichoaktyviąsias medžiagas vartojo ir (ar) kokiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis disponuoja, iš kur jų gavo, psichoaktyviąsias medžiagas vartojo vienas ar su kitu (-ais) mokiniu (-iais), jeigu su kitu (-iais) mokiniu (-iais), tai su kuriuo (-iais), ar gali būti kuriam (-iems) nors mokiniui (-iams) reikalinga pagalba, prašo mokinio parodyti jo turimus daiktus, esant mokinio tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą rašytiniam sutikimui arba mokymo sutarties nuostatai, suteikiančiai teisę mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui patikrinti mokinio turimus daiktus, kai kyla įtarimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų disponavimo. Daiktų patikrinime pagal galimybes dalyvauja mažiausiai du asmenys – mokyklos darbuotojai, iš kurių vienas yra mokyklos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir atlieka vieną iš šių veiksmų:

6.4.1.1. jei nėra randama psichoaktyviųjų medžiagų, kalbasi kartu su mokiniu ir atvykusiais mokinio tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo galimas pasekmes ir pakartotiniam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui išvengti galimus prevencinius veiksmus;

6.4.1.2. jei legalios psichoaktyvios medžiagos (alkoholiniai gėrimai, tabakas, tabako gaminiai ir su tabako gaminiais susiję gaminiai (elektroninės cigaretės ir jų pildyklės taip pat rūkomieji žoliniai gaminiai), randamos pirmą kartą, jas atiduoda atvykusiems mokinio tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, kalbasi kartu su jais ir mokiniu apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis galimas pasekmes ir pakartotiniam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir disponavimui psichoaktyviosiomis medžiagomis išvengti galimus prevencinius veiksmus, užpildo Daiktų paėmimo protokolą (Aprašo 3 priedas), siekiant užtikrinti šio įvykio fiksavimą, kuris saugomas mokyklos vidaus dokumentuose;

6.4.1.3. jei legalios psichoaktyvios medžiagos (alkoholiniai gėrimai, tabakas, tabako gaminiai ir su tabako gaminiais susiję gaminiai (elektroninės cigaretės ir jų pildyklės taip pat rūkomieji žoliniai gaminiai), randamos ne pirmą kartą, kalbasi kartu su mokiniu ir atvykusiais mokinio tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis galimas pasekmes ir pakartotiniam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir disponavimui psichoaktyviosiomis medžiagomis išvengti galimus prevencinius veiksmus, užpildo Daiktų paėmimo protokolą (Aprašo 3 priedas) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną mokyklos vardu adresu www.ePolicija.lt praneša apie psichoaktyviųjų medžiagų radimo atvejį ir pateikia Daiktų paėmimo protokolą;

6.4.1.4. jei randama, kad mokinys turi nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų, kurios gali būti tablečių, kristalų, suktinių, žolinių mišinių, miltelių, druskų ar kitu pavidalu arba kyla abejonių dėl medžiagos legalumo, nedelsdamas skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 praneša apie galimą teisės pažeidimą, iki policijos pareigūnų atvykimo neliečia, neuosto, neleidžia sunaikinti rastų nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų ir apriboja mokinio galimybę naudotis ryšio priemonėmis.

6.4.2. atskiroje patalpoje kalbasi su mokiniu apie atvejo aplinkybes: kada ir kokias psichoaktyviąsias medžiagas vartojo ir (ar) kokiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis disponuoja, iš kur jų gavo, psichoaktyviąsias medžiagas vartojo vienas ar su kitu (-ais) mokiniu (-iais), jeigu su kitu (-iais) mokiniu (-iais), tai su kuriuo (-iais), ar gali būti kuriam (-iems) nors mokiniui (-iams) reikalinga pagalba. Nesant mokinio tėvų arba kitų atstovų pagal įstatymą rašytinio sutikimo arba mokymo sutarties nuostatos, suteikiančios teisę mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui patikrinti mokinio turimus daiktus, kai kyla įtarimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų disponavimo, ir (arba) mokiniui nesutinkant parodyti turimų daiktų, informuoja mokinį ir atvykusius mokinio tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą, jog policijos pareigūnai gali imtis teisėtų veiksmų, įskaitant daiktų apžiūrą, ir nedelsdamas skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 praneša apie galimą teisės pažeidimą.

  1. Visais galimais mokinio psichoaktyviųjų medžiagų platinimo atvejais mokyklos vadovas ir (ar) jo įgaliotas asmuo:

7.1. pastebėjęs ar gavęs informaciją apie mokyklos patalpose ar teritorijoje pastebėtą šiuo metu vykstantį ir (ar) ką tik įvykusį psichoaktyviųjų medžiagų platinimo atvejį, nedelsiant skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 praneša apie galimą teisės pažeidimą;

7.2. gavęs informaciją apie anksčiau įvykusį arba jau žinomą atvejį, kad mokinys įsigijo psichoaktyviųjų medžiagų mokyklos patalpose ar teritorijoje ar konkretus mokinys galimai platino psichoaktyviąsias medžiagas pateikia gautą informaciją policijos skambučių linijos telefono numeriu +370 700 60 777 arba adresu www.ePolicija.lt.

  1. Jei mokyklos patalpose ar teritorijoje mokyklos darbuotojas randa psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau nežinoma, kam jos priklauso, jas perduoda mokyklos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui, kuris nedelsdamas:

8.1. rastas legalias psichoaktyvias medžiagas (alkoholinius gėrimus, tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius (elektronines cigaretes, jų pildykles taip pat rūkomuosius žolinius gaminius) sunaikina vadovaudamasis mokyklos nustatyta atliekų tvarkymo tvarka;

8.2. rastas nelegalias narkotines, psichotropines medžiagas arba kyla abejonių dėl medžiagos legalumo, skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 informuoja skubiosios pagalbos tarnybą, užtikrina šių medžiagų saugojimą iki perdavimo policijai. Atvykus policijai surašo pranešimą apie rastas medžiagas, kuriame nurodo jų radimo aplinkybes, medžiagų kiekį ir patvirtina perdavimo policijos pareigūnams faktą.

  1. Visais mokinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejais mokyklos darbuotojai informuojami apie juos naudojant nuasmenintus, neleidžiančius nustatyti mokinio ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą tapatybės, duomenis, siekiant pakartotinai priminti mokyklos vidaus tvarkos taisyklių laikymosi svarbą, taikomas prevencijos priemones mokiniams, jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ir (arba) Apraše nustatytą teisinį reguliavimą.

 

III SKYRIUS

PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIAMS IR JŲ TĖVAMS AR KITIEMS ATSTOVAMS PAGAL ĮSTATYMĄ

  1. Visais mokinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejais po Aprašo II skyriuje nurodytų reagavimo veiksmų atlikimo mokykloje organizuojama ir teikiama pagalba:

10.1. kai nustatytas pirmas mokinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejis, mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo organizuoja susitikimą su mokiniu ir jo tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą ir paskiria atsakingą asmenį, koordinuosiantį pagalbos teikimą mokiniui ir (ar) jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą;

10.2. kai nustatytas pakartotinis mokinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejis, informuojama mokyklos Vaiko gerovės komisija ir šaukiamas posėdis.

  1. Mokyklos Vaiko gerovės komisijoje:

11.1. pagalbos teikimo galimybės svarstomos prieš tai jas aptarus su mokiniu ir jo tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą;

11.2. sprendimai dėl pagalbos turinio ir formų priimami vadovaujantis mokinio nuomonės išklausymo ir geriausių jo interesų įgyvendinimo principais, siekiant sumažinti mokinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis rizikas;

11.3. turi būti išklausoma visų asmenų, dalyvaujančių teikiant pagalbą, nuomonė, susitariama dėl konkrečių veiksmų mokykloje, nustatomi veiksmai, už kurių įgyvendinimą yra atsakingas mokyklos atstovas, mokinys ir jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą, numatomas bendras įgyvendintų veiksmų rezultatų aptarimas;

11.4. kreipiamasi į mokyklos vadovą dėl galimybės inicijuoti kreipimąsi į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių dėl koordinuotos pagalbos teikimo šeimai.

  1. Pagalba pagal galimybes apima švietimo pagalbos, Visuomenės sveikatos biurų teikiamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, neformaliojo švietimo ar kitų švietimą papildančio ugdymo veiklų organizavimą, kitų veiklų vykdymą savivaldybėje.
  2. Teikiant pagalbą siekiama:

13.1. padėti mokiniui tapti psichologiškai atsparesniam, užimtam, gebančiam palaikyti santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, rūpintis savo fizine ir psichikos sveikata, įtraukiant mokinį į neformaliojo švietimo veiklas, socialiniams emociniams įgūdžiams ugdyti skirtus užsiėmimus, prevencines programas ar kitą mokykloje vykdomą veiklą, arba nukreipiant į neatlygintinas šiems tikslams pasiekti tinkamas veiklas už mokyklos teritorijos ribų, taip pat bendradarbiaujant su savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi padėti spręsti sveikatos, socialines, švietimo ar kitas problemas tikslingai pasirenkant savivaldybėje neatlygintinai teikiamas paslaugas ir pagalbą.

13.2. padėti mokiniui ir jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ugdyti sveikatą, kritinį mąstymą, suteikiant mokykloje informaciją ar pateikiant nuorodas į informacijos šaltinius psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir intervencijos temomis;

13.3. padėti mokinio tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą stiprinti įgūdžius, susijusius su santykių, bendravimo gerinimu, vaiko saugumo užtikrinimu, užimtumo planavimu ir kitais, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos veiksmais, bendradarbiaujant su savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi ir (ar) Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniu skyriumi nukreipti į savivaldybėje prieinamas neatlygintinas mokinio tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą švietimo ir įgūdžių ugdymo veiklas.

  1. Pagalbos priemonių turinys nukreiptas į:

14.1. psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis priežasčių ir galimų pasekmių aptarimą su mokiniu ir jo tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą;

14.2. rekomendacijų mokiniui ir jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą teikimą dėl tarpusavio santykių šeimoje, santykių su bendraamžiais, laisvalaikio leidimo, mokymosi, taisyklių taikymo ir laikymosi mokykloje ir šeimoje bei kitais psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis rizikos mažinimui aktualiais klausimais;

14.3. mokinių ir jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą konsultavimą ar įtraukimą į mokykloje vykdomas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis rizikos mažinimui skirtas veiklas, ankstyvosios intervencijos programą (naudojamas mokyklos parengtas mokykloje vykdomų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) platinimo rizikos mažinimui skirtas veiklų sąrašas, su nuorodomis į trumpą kiekvienos veiklos aprašymą, grafiką, adresais ir kontaktiniais duomenimis);

14.4. mokinių ir jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nukreipimą pagalbos į savivaldybės ir valstybės įstaigose teikiamas neatlygintinas visuomenės ar asmens sveikatos priežiūros, socialines paslaugas, švietimo pagalbą ar kitą pagalbą, bendradarbiaujant su savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi ir (ar) Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniu skyriumi;

14.5. kitus mokyklos veiksmus, tikslingai nukreiptus į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejų pasikartojimo prevenciją.

  1. 15. Teikiama pagalba turi būti aprašyta mokyklos kartu su mokiniu ir jo tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą sudarytame rašytiniame pagalbos teikimo plane, kuris įforminamas laisva forma. Jame numatomi teikiamos pagalbos tikslai, sutarti veiksmai jiems pasiekti, už veiksmų įgyvendinimą atsakingi asmenys (mokyklos atstovas, mokinys, jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą) ir veiksmų įgyvendinimo terminai.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  1. Aprašo nuostatų įgyvendinimui būtini veiksmai numatomi mokyklos vadovo tvirtinamuose vidaus dokumentuose.

17 Pastebėjus, įtarus mokinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo jomis atvejį informuoti mokyklos vadovą ar jo įgaliotą asmenį.

  1. Su Aprašu ir jo pagrindu vykdomais veiksmais visi mokyklos darbuotojai supažindinami pasirašytinai, bei informuojami mokinių tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą.
  2. Tais atvejais, kai mokinio tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą nepriima mokykloje siūlomos pagalbos sau ar savo vaikui, nebendradarbiauja su mokyklos administracija, pedagogais ir švietimo pagalbos mokiniui specialistais, neatsižvelgia į specialistų pateiktas rekomendacijas, nesikreipia dėl pagalbos vaikui ir šeimai į savivaldybės ir valstybės įstaigas, mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo konsultuojasi ir (arba) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

 

 

 

Plungės TVM reagavimo į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo,
platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus
bei pagalbos teikimo mokiniams,
jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą tvarkos aprašo

1 priedas

 

GALIMI PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO ATPAŽINIMO POŽYMIAI

  1. Trumpalaikio vartojimo atpažinimo požymiai:

1.1. Akies vyzdžio dydis ir reakcija į šviesą. Esant apsinuodijimui stimuliatoriais, atmerkus akies voką, krintant tiesioginei šviesai, akies vyzdys lieka išsiplėtęs, esant apsinuodijimui opioidais – akies vyzdys lieka susitraukęs, esant apsinuodijimui hašišu arba marihuana – akies vyzdys pulsuoja didėdamas (atkreiptinas dėmesys, kad akies vyzdys neženkliai pulsuoja, net ir nevartojus psichoaktyviųjų medžiagų).

1.2. Nistagmas – ritmiškas, nevalingas abiejų akių obuolių trūkčiojimas. Jis gali pasireikšti, kai kraujyje yra viena ir daugiau promilių alkoholio, atpažįstamas stebint akių obuolius bent keliolika sekundžių.

1.3. Laiko pajautimas. Pavartojus psichoaktyviųjų medžiagų gali sutrikti laiko suvokimas, suprastėti gebėjimas suprasti paprastas instrukcijas. Tai galima patikrinti, paprašant pastovėti suglaudus kojas, ištiesus į priekį rankas, atlenkus galvą atgal ir užsimerkus ir pranešti, kai praeis 30 sekundžių. Nepavartojus psichoaktyviųjų medžiagų galima apsirikti 10 sekundžių.

1.4. Dūrių žymės. Jeigu psichoaktyviosios medžiagos švirkščiamos, lieka dūrio žymės, kurios laikui bėgant keičiasi: 0–8 val. – raudona dėmė (paraudęs ratas); 8–96 val. – šviesaus sukrešėjusio kraujo pėdsakai; 5–14 dienų – tamsios dėmės.

1.5. Kvapas. Pavartojus alkoholinių gėrimų jaučiamas alkoholio kvapas iš burnos ar nuo drabužių, tabako ar tabako gaminių – tabako kvapas, marihuanos – keistas, neįprastas, cheminių medžiagų kvapas.

1.6. Bendri apsinuodijimo požymiai. Apsinuodijus gali atsirasti mieguistumas, sąmonės praradimas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, pasireikšti perkaitimas ar dehidratavimas, krėsti drebulys, apimti panika ar pasireikšti kiti apsinuodijimo požymiai. Esant tokiems požymiams, reikia kviesti greitosios medicinos pagalbos brigadą, prireikus suteikti mokiniui pirmąją  pagalbą.

1.7. Netipinio elgesio požymiai. Pavartojus psichoaktyviųjų medžiagų gali atsirasti mokiniui nebūdingo elgesio požymių, kurie pasireiškia atskirai arba kartu su šio priedo 1.1-1.7 papunkčiuose nustatytais požymiais. Mokinys gali tapti agresyvus, elgtis impulsyviai – imti rėkti, bėgti, blaškytis, neadekvačiai reaguoti į aplinką. Jam gali prasidėti haliucinacijos, apimti baimė, prasidėti kliedesiai arba sulėtėti kalba.

  1. Ilgalaikio vartojimo atpažinimo požymiai:

2.1. Asmenybės pokyčiai: nuotaikos ar būdo savybių pasikeitimas, brandumo stoka, santykių su tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą, ryšių su draugais pokyčiai, siekių stoka, savęs nuvertinimas, neigimas ir melavimas, vėlavimas, nepaaiškinama baimė, įtarumas arba savisaugos instinkto stoka, priešiškumas kitiems ir sau, agresyvumas.

2.2. Veiklos ir įpročių pokyčiai: be pateisinamos priežasties nebuvimas namuose ar mokykloje, pareigų namuose ar mokykloje neatlikimas, pakitęs bendravimas su bendraamžiais, kitais žmonėmis; slapukavimas, konfliktai namuose ar mokykloje, nuolatinis negebėjimas susikaupti, greitas įniršis uždavus klausimus, susijusius su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, nuolatinis liūdesys, ženklūs finansinės padėties pokyčiai.

2.3. Išvaizdos pokyčiai: higienos stoka, raudonos ar ašarojančios akys, išsiplėtę arba susiaurėję akių vyzdžiai, nuolatinė sloga.

2.4. Sveikatos ir normalaus dienos, nakties ritmo pokyčiai: apetito stoka ar padidėjęs apetitas, dažnas kosulys, keista kalba, miego problemos, išsiblaškymas, energijos stoka.

2.5. Tarp mokinio daiktų pastebimi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įtarimą keliantys daiktai ar medžiagos – nikotino pagalvėlės, kristalai, impregnuoti lapeliai, elektroninių cigarečių pildyklės, žiebtuvėliai, milteliai, kapsulės, tabletės ir pan.

______________________

 

 

Mokyklos reagavimo į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo,
platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus
bei pagalbos teikimo mokiniams,
jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą tvarkos aprašo

2 priedas

 

GALIMI PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ PLATINIMO ATPAŽINIMO POŽYMIAI

  1. Ryškiausias ženklas, kad mokinys platina psichoaktyviąsias medžiagas, yra jo pajamos. Jei mokinys staiga pradeda pirkti daiktus pats, neturėdamas pajamų šaltinio, tai galimai lemia psichoaktyvių medžiagų platinimas kaip paslėptas pajamų šaltinis.
  2. Užrašai. Dažniausiai psichoaktyviąsias medžiagas platinantys mokiniai registruoja savo išlaidas ir pajamas. Daugelis iš jų tai daro, siekiant fiksuoti, kas ir už ką yra skolingas. Kiekvienas užrašų įrašas gali būti užkoduotas skaitine ar raidine seka.
  3. Įranga. Jei platinamos psichoaktyviosios medžiagos, mokinys tikriausiai turi tam reikalingas priemones. Tai apima psichoaktyviosioms medžiagoms vartoti ar supakuoti skirtus daiktus, tokius kaip:

3.1. priemaišos – medžiagos, dedamos į psichoaktyviąsias medžiagas siekiant padidinti pajamas ir pakeisti poveikį. Šios medžiagos atskiedžia psichoaktyvias medžiagas, keičia jų stiprumą, pavyzdžiui, miltai, krakmolas, cukrus ir kofeinas;

  • rūkymo pypkės, bongai;
  • nedidelio dydžio, maistinės svarstyklės;
  • užspaudžiami plastikiniai maišeliai;
  • aliuminio folija.
  1. Vartojimo požymiai. Nors tai nėra tiesioginis psichoaktyviųjų medžiagų platinimo požymis, tačiau daugelis psichoaktyviųjų medžiagų platintojų patys pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.
  2. Kitų mokinių elgesys ir turima informacija. Neretai psichoaktyviųjų medžiagų platintojas dėl vienokių ar kitokių priežasčių išnaudoja kitus mokinius įvairioms užduotims atlikti. Mokinių bendruomenė paprastai turi daug informacijos vieni apie kitus, tad psichoaktyviųjų medžiagų platintojas visuomet yra žinomas.

___________________

 

 

Plungės TVM reagavimo į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo,
platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus
bei pagalbos teikimo mokiniams,
jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą tvarkos aprašo

3 priedas

 

(Daiktų paėmimo protokolo forma)

Plungės technologijų ir verslo mokykla

DAIKTŲ PAĖMIMO PROTOKOLAS

 

Data
Dokumento Nr.
Surašymo vieta

 

Daiktų paėmimą atlieka (vardas, pavardė, pareigos)
Atliekant daiktų paėmimą, dalyvauja (vardas, pavardė, pareigos ar statusas)

 

 

 
Paimti daiktai:
Eil. Nr. Tikslus daikto aprašymas Mato vnt. Kiekis Pastabos

 
Asmuo, iš kurio paimti daiktai:

Daikto savininkas:
Atliekant daiktų paėmimą dalyvavusių asmenų pareiškimai  

 

 

 
Žyma apie protokolo kopijos įteikimą ir daiktus paėmusio asmens vardas, pavardė, parašas

 

Pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas

Pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas

                                                                                                                           PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo mokyklos
direktoriaus įsakymu
2025-08-29 Nr.V1-50

 

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS  APRAŠAS

 

I BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Plungės technologijų ir verslo mokyklos (toliau – Mokykla) mokinių pažangos ir pasiekimų/rezultatų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja mokinių pažangos ir mokymosi pasiekimų/rezultatų vertinimą (toliau – Vertinimas), naudojantis bendrosiose programose įvardytais pasiekimais ir pasiekimų lygių aprašymais.
  2. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese, vertinimo formos, mokymo ir vertinimo individualizavimas, įvertinimo fiksavimas baigus programą ar jos dalį bei informavimas mokinių, tėvų (globėjų) apie vertinimą, pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarką.

Mokinių mokymosi pasiekimai apima mokinio nuolatinį augimą ir judėjimą išsikeltų mokymosi tikslų link, bei ugdymo rezultatus, kurie atspindi mokinių įgytas kompetencijas.

Mokinio įgytų kompetencijų vertinimas yra integrali ugdymo proceso dalis, ir vertinimas suprantamas kaip mokytojo ir mokinio tarpusavio sąveika, kurios metu kaupiama informacija apie mokinio mokymąsi, pažangą ir įvairiais būdais teikiamas grįžtamasis ryšys mokiniui apie jo pasiekimus, pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnio mokymosi.

Vertinimas mokykloje įgyvendinamas asmeniniu (mokinio), tarpasmeniniu (kelių mokinių), bendruomeniniu (klasės ir mokyklos) ir nacionaliniu lygmenimis, kurie dera tarpusavyje ir sudaro bendrą sistemą.

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis, deranti su  keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu.

  1. Aprašas parengtas vadovaujantis šiais dokumentais:

3.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir profesinio mokymo įstatymais.

3.2. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. Vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256;

3.3. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556, 2023 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-982 (su visomis redakcijomis);

3.4. Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 (aktuali redakcija);

3.5. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V- 1269;

3.6 Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2023 m. rugpjūčio 31d. Įsakymu Nr. V-1125;

3.7 Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis .

3.8. Lietuvos respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, patvirtintu 1996 m. birželio 11 d., Nr. I-1374, 2018 m. birželio 30 d. pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1426 (su visomis suvestinės redakcijomis).

3.9 Profesinio mokymo modulių programomis, modulių programų rengimo metodika, mokslo metų bendraisiais profesinio mokymo planais, Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

  1. Apraše vartojamos sąvokos:

Asmeninis lygmuo- apima mokinio konkrečių mokymosi pasiekimų įsivertinimą.

Tarpasmeninis (kelių mokinių) lygmuo apima mokinių tarpusavio įsivertinimą pagal konkrečias kompetencijas.

Bendruomeninis klasės lygmuo apima mokytojo planuojamą ir įgyvendinamą mokinių pasiekimų vertinimą, siekiant visų trijų tikslų – padėti mokytis, pripažinti ir sertifikuoti rezultatus, valdyti mokymo(-si) kokybę.

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

Vertinimas – kriterijais grįstas ugdymosi ir mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatų rinkimas, kaupimas, interpretavimas bei apibendrinimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą pagal nustatytus vidurinio ugdymo bendrųjų programų lygius ir profesinio mokymo standartus.

Įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio mokymosi proceso, mokymosi pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, numatant tolesnius savo mokymosi žingsnius.

 

  • Vertinimo kriterijai (lygiai)– mokinių pasiekimus pagal bendrojo ugdymo programas, profesinio mokymo standartus atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo vertinimo lygiai (slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis).
  • Asmeninės mokinio pažangos vertinimas– vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.
  • Savivaldis mokymasis– mokymasis, per kurį mokinys savo iniciatyva išsiaiškina mokymosi poreikius, keliasi tikslus, planuojasi mokymąsi, sukuria ar pasirenka mokymosi aplinką bei priemones, sau tinkamas mokymosi strategijas, įsivertina pasiekimus ir pažangą.

 

  1. Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes bei poreikius suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas – mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jis teikia duomenis, kurių pagrindu mokytojas mokiniui teikia kokybinį grįžtamąjį ryšį apie tolesnius jo mokymosi žingsnius.

Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas mokymosi pasiekimams įvertinti, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui formaliai apibendrinami ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pavyzdžiui, trimestro, pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus/ rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas.

Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus (toliau – NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (toliau – PUPP), valstybinius brandos egzaminus (toliau – VBE). NMPP, PUPP ir VBE organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Mokinio VBE įvertinimas, siekiantis 40 balų atitinka slenkstinį pasiekimų lygį, 41–49 balus – patenkinamą pasiekimų lygį, 50–85 balus – pagrindinį pasiekimų lygį, 86–100 balų – aukštesnįjį pasiekimų lygį.

Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz. standartai), su kuriais lyginami mokinio asmeniniai pasiekimai.

 

  1. Vertinimo būdai(klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;

Neformalus vertinimas – žodinis, kai mokytojas vertinimus, pastebėjimus išsako žodžiu; raštiškas, kai fiksuojami vertinimai (pagyrimai, pastabos)  el. dienyne, mokinio užrašuose, teikiami pagyrimo raštai.

Kaupiamasis vertinimas (sudėtinis pažymys) – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko mokyklos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu. Kaupiamasis vertinimas skatina mokinius bendradarbiauti, ieškoti sprendimų, drąsiai mąstyti ir nebijoti pažymių. Kaupiamuoju vertinimu siekiama, kad mokiniai dirbtų per visas pamokas, o ne tik stengtųsi gerai parašyti tikrinamuosius bei kontrolinius darbus ar atsiskaitymus. Kiekvienas  mokytojas turi savo dalyko kaupiamojo vertinimo metodiką (taškai, pliusai, minusai, „mažieji“ pažymiai, kreditai ir pan.). Kaupiamasis vertinimas netaikomas vertinant baigiamuosius darbus (mokyklinius brandos egzaminus, baigiamuosius projektus ir kt.) bei vykdant kompetencijų vertinimą, nes šiais atvejais  įvertinamas rezultatas, t. y. daugelio dalykų visuminis išmokimo lygis.

 

II VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

  1. Išskiriami trys pagrindiniai mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo tikslai:

7.1. padėti mokytis. Vertinimas ugdymo procese skirtas informacijai apie mokinių pasiekimus kaupti. Sukaupta informacija padeda suprasti, kaip formuojasi prasminiai ryšiai tarp mokinio turimos ir naujai įgytos patirties, apmąstyti mokymosi eigą, sėkmių ir nesėkmių priežastis

7.2. pripažinti ir sertifikuoti rezultatus. Šiuo tikslu siekiama nustatyti mokinių mokymosi pasiekimų lygį pasibaigus tam tikram mokymosi laikotarpiui (trumpesnės trukmės mokymosi etapui, trimestrui, pusmečiui, baigus programos dalį arba visą programą). Ši informacija naudojama pripažįstant ugdymo rezultatus, priimant mokytis į aukštąją mokyklą, profesinio mokymo įstaigą;

7.3. valdyti ugdymo proceso kokybę. Šis tikslas orientuotas į mokyklos veiklos tobulinimą ir yra būtinas mokyklos, savivaldybės, regiono, šalies ar tarptautinio lygmens sprendimams priimti.

  1. Vertinimo uždaviniai:

8.1. Padėti mokiniui pažinti save, įsivertinti savo pasiekimų rezultatus, kelti mokymosi tikslus.

8.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes ir nustatyti problemas bei spragas, diferencijuoti ir individualizuoti mokymo(si) procesą.

8.3. Suteikti tėvams ar globėjams informaciją apie vaiko mokymąsi ir gebėjimus.

8.4. Stiprinti ryšius tarp mokyklos bendruomenės narių (mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų)).

8.5. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokiniams pagalbą.

 

III. VERTINIMO PRINCIPAI

  1. Vertinimo principai:

9.1. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.

9.2. Mokinių pasiekimų vertinimo esmė – padėti mokiniui mokytis ir tobulėti.

9.3. Vertinant mokinių pasiekimus laikomasi nuostatos, jog kiekvienas mokinys gali augti ir tobulėti, kai jam sudaromos jo poreikius atitinkančios sąlygos bei teikiama reikalinga pagalba.

9.4. Mokytojas, planuodamas, organizuodamas ir įgyvendindamas mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą.

 

IV VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

Mokytojas, planuodamas, organizuodamas ir įgyvendindamas mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą vadovaujasi Pedagogų etikos kodeksu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-561 „Dėl Pedagogų etikos kodekso patvirtinimo“;

  1. Dalyko mokytojai per pirmąsias pamokas supažindina mokinius su pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, savo dalyko vertinimo metodika (sistema), asmeninės mokinio pažangos stebėjimo, informacijos kaupimo, fiksavimo, analizavimo principais.
  2. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu. Pirmosios dvi mokymosi savaitės skiriamos naujai atvykusių mokinių adaptacijai, kurios metu taikomas formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas, mokinių mokymosi pasiekimai nepatenkinamais pažymiais nevertinami.
  3. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal bendrųjų ugdymo programų, profesinio mokymo programų reikalavimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.
  4. Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Rinkdami mokinio pasiekimų įrodymus, mokytojai vadovaujasi mokykloje priimtais ir su mokiniais aptartais susitarimais, Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami parašant pažymį.
  5. Rekomenduojama pasiekimus vertinti atsižvelgiant į pamokų skaičių, kad apytiksliai dešimčiai pamokų tektų ne mažiau kaip vienas pažymys (1-10) ar įrašas („įsk.“, „neįsk.“).
  6. Mokinių kontroliniai, savarankiški, laboratoriniai, projektiniai ir kiti darbai, kai mokinys parodo pasiekimų lygiuose ir kompetencijose numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus yra vertinami pažymiu. Mokinio pasiekimai įrašais „įsk.“ arba „neįsk.“ periodiškai vertinami visą ugdymo laikotarpį.
  7. Jei mokinys dėl svarbių (pvz., ligos), mokyklos vadovo pateisintų priežasčių nedalyvavo atsiskaitymo pamokoje– fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniui, sugrįžusiam į ugdymo procesą, skiriamos dvi savaitės atsiskaityti ir mokytojas teikia pagalbą. Jei mokinys, per tą laikotarpį mokytojo pagalbos nepriėmė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose, profesinio mokymo programose, mokinio pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „nieko neatsakė, neatliko užduoties“ – 1 (vienas).
  8. Kiekvieno pusmečio pabaigoje mokytojas organizuoja mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimą (refleksiją).
  9. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programoseišskirti 4 pasiekimų lygiai – slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose pasiekimų lygiai siejami su pažymiu: slenkstinis lygis 4 balai, patenkinamas lygis 5– 6 balai, pagrindinis lygis 7– 8 balai, aukštesnysis lygis 9 –10 balų.

Vertinimo skalė bendrajame ugdyme ir profesiniame mokyme:

1 lentelė

Pasiekimų lygis Trumpas apibūdinimas Įvertinimas
Aukštesnysis Puikiai 10 (dešimt) Įskaityta
Labai gerai 9 (devyni)
Pagrindinis Gerai 8 (aštuoni)
Pakankamai gerai 7 (septyni)
Patenkinamas Vidutiniškai 6 (šeši)
Patenkinamai 5 (penki)
Slenkstinis Pakankamai patenkinamai 4 (keturi)
Nepatenkinamas Nepatenkinamai 3 (trys) Neįskaityta
Blogai 2 (du)
Labai blogai 1 (vienas)

 

Mokomieji dalykai ir moduliai, kurių pasiekimai vertinami įrašais įskaityta, neįskaityta („įsk.“ arba „neįsk.“):

2 lentelė

Vidurinio ir pagrindinio ugdymo dalykai Profesinio mokymo moduliai
·         Dorinis ugdymas (etika, tikyba)

·         Gyvenimo įgūdžiai

 ·         Įvadas į profesiją

·         Sąmoningas fizinio aktyvumo reguliavimas

·         Darbuotojų sauga ir sveikata

·         Žmogaus sauga ekstremaliose situacijose

·         Įvadas į darbo rinką

 

  1. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokomųjų dalykų bei modulių pasiekimai vertinami pažymiu:

3 lentelė

Pagrindinio ugdymo Vidurinio ugdymo Profesinio mokymo
·   Lietuvių kalba

·   Užsienio kalbos (anglų, rusų, vokiečių)

·   Matematika

·   Informacinės technologijos

·   Biologija

·   Chemija

·   Fizika

·   Istorija

·   Pilietiškumo pagrindai

·   Geografija

·   Ekonomika ir verslumas

·   Dailė

·   Muzika

·   Technologijos

·   Fizinis ugdymas

 ·   Lietuvių kalba ir literatūra

·   Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių, rusų)

·   Istorija

·   Geografija

·   Matematika

·   Biologija

·   Chemija

·   Integruotas gamtos kursas

·   Integruotas socialinių mokslų kursas

·   Fizika

·   Fizinis ugdymas

 Modulinių programų privalomieji, bendrieji ir pasirenkamieji moduliai. išskyrus nurodytus  2 lentelėje.

 

V ŽINIŲ VERTINIMO UŽDUOTYS, KURIOS ĮVERTINAMOS PAŽYMIAIS

  1. Kontrolinis darbas

Tikslas– įvertinti kaip mokinys gebėjo įsisavinti temą, skyrių, mokamo dalyko programos dalį.

  • Skiriamas baigiant didesnę temą, skyrių, dalyko programos dalį.
  • Jis gali trukti 45-90 minučių.
  • Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę.
  • Kontrolinio darbo užduotys sudaromos laikantis nuoseklumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti atitinkamą įvertinimą.
  • Kontrolinio darbo formos gali būti įvairios: klausimynas, rašinys (samprotaujamasis, literatūrinis ir kt.), testas, projektinis darbas, pateiktys, uždavinių sprendimas, grafiniai, praktiniai darbai ir kitoks raštu ar praktiškai atliekamas darbas.
  • Ištaisyti kontroliniai darbai grąžinami pateikiant įvertinimą per 2 savaites nuo parašymo (atlikimo) dienos.
  • Kontrolinio darbo rezultatai įrašomi į el. dienyną.
  • Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, turi teisę mokytojo nuožiūra atsiskaityti iki kito kontrolinio darbo (vėliausiai iki pusmečio pabaigos).
  • Mokiniams per dieną rekomenduojama skirti ne daugiau kaip vieną kontrolinį darbą.
  • Kontroliniai darbai negali būti rašomi mokiniui grįžus iš karto po ligos, atostogų ir paskutinę savaitę prieš pusmečio pabaigą, nerekomenduojami po šventinių dienų;
  • Mokinys negali perrašyti kontrolinio darbo norėdamas pagerinti gautą pažymį.

 

20.Tiriamasis (laboratorinis, praktinis) darbas:

Tikslas – ugdyti mokinių praktinius gebėjimus, teorines žinias pritaikant praktiškai.

  1. Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą (išmatuoti, apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, sisteminti, daryti brėžinius, formuluoti išvadas).
  2. Praktiniai darbai trunka ne mažiau kaip 35 min., jų metu užrašomi teoriškai ar praktiškai atliktų tyrimų arba bandymų rezultatai.
  3. Laboratoriniai (praktiniai) darbai atliekami pagal numatytą planą.
  4. Laboratorinio (praktinio) darbo rezultatai paskelbiami per dvi savaites.
  5. Profesinio mokymo praktiniai darbai gali trukti 4-8 pamokas.
  6. Profesinio mokymo praktinis darbas įvertinamas užsiėmimo pabaigoje.
  7. Įvertinimas įrašomas į dienyną.
  8. Jeigu mokinys per numatytą laiką be pateisinamos priežasties neatsiskaitė už kontrolinį ar kitą atsiskaitomąjį darbą, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“.

 

  1. Savarankiškas darbas

Tikslas – įvertinti, kaip mokinys, naudodamasis įvairiais šaltiniais ir mokymo(si) priemonėmis geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.

  1. Savarankiškas darbas gali trukti 15-45 minutes.
  2. Jo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų temų.
  3. Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis priemonėmis.
  4. Patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai).
  5. Savarankiškas darbas gali būti vertinamas kaupiamuoju balu.
  6. Apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti nebūtina.
  7. Savarankiškas papildomas darbas – mokinio pasirinktas ar mokytojo paskirtas individualus darbas, atitinkantis programų reikalavimus (darbas su IKT, rengimasis projektinio darbo pristatymui, papildomas rengimasis egzaminams, referatas, pateiktys ir kt.)

 

  1. Apklausa raštu ar žodžiu

Tikslas – greitas mokinių žinių patikrinimas.

  1. Užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios, apimančios 1-2 pamokų temas.
  2. Apklausos formos gali būti: klausimynas, testas, diktantas, monologinis kalbėjimas, raiškus teksto skaitymas, teksto pasakojimas, esė, moralinės dilemos interpretacija, uždavinių sprendimas, brėžinių, schemų sudarymas, grafiniai darbai.
  3. Apklausa gali trukti iki 20 minučių.
  4. Apklausa vertinama pažymiu arba kaupiamaisiais taškais (balais).

Mokytojo sprendimu, mokinių žinios, gebėjimai ir pastangos (pvz., namų darbai, dalyvavimas olimpiadose ar konkursuose, projektai, kūrybiniai darbai, darbas grupėse ir pan.) gali būti vertinamos pažymiu, įrašu „įskaityta“/„neįskaityta“ ar kaupiamuoju balu.

 

  1. Mokinių pasiekimų, pažangos, pastangų kaupiamajam vertinimui vykdyti ir fiksuoti rekomenduojami šie kriterijai:
  2. Už aktyvų darbą pamokoje, veikloje,  kūrybiškumą, iniciatyvumą;
  3. Vertybines nuostatas į dalyką, mokymosi procesą.
  4. Už namų darbų atlikimą;
  5. Už pamokų lankomumą;
  6. Už papildomų darbų  rengimą, jų pristatymą, darbą grupėse;
  7. Už dalyvavimą renginiuose, konkursuose, olimpiadose, varžybose;
  8. Už kitus mokytojo nuožiūra pasirinktus kriterijus (numatyti kiekvieno mokytojo vertinimo metodikoje).
  9. Taškų (balų, „mažųjų pažymių) suma (vidurkis)  keičiama (konvertuojama) į pažymius, kurie surašomi į e. dienyną.
  10. Namų darbai– tai sudėtinė mokymosi proceso dalis:
  • Jie papildo ir įtvirtina įgytas žinias, formuoja savarankiško mokymosi įgūdžius.
  • Namų darbams užduodama tai, ko mokinys nespėjo padaryti, išmokti klasėje per pamokas.
  • Namų darbų užduotys diferencijuojamos ir individualizuojamos, atsižvelgiant į informaciją, gautą vertinant mokinių mokymąsi, pažangą ir pasiekimus.
  • Namų darbai neskiriami mokinių atostogų, švenčių, savaitgalių dienomis.

 

VI VERTINIMO INFORMACIJOS KAUPIMAS IR ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS

  1. Mokytojas kaupia:
  • Kūrybinių, projektinių darbų pavyzdžius, jų įvertinimą;
  • Mokinių pasiekimų olimpiadose, konkursuose, varžybose ir kt. įrodymus (pvz., diplomus, padėkas, protokolus ir pan.);
  • Pusmečio, mokslo metų neformalų vertinimą;
  1. Įvertinimo fiksavimas
  • Mokinių pasiekimai fiksuojami TAMO el. dienyne.
  • Visą reikalingą informaciją mokiniams ir tėvams apie pasiekimus, pagyrimus ir kitus įrašus grupių vadovai ir dalykų mokytojai fiksuoja TAMO el. dienyne.
  • Už įvertinimų fiksavimą dienynuose atsakingi dalykų mokytojai ir vadovai.

 

VII. ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS BAIGUS DALYKO AR MODULIO PROGRAMĄ AR JOS DALĮ

  1. Dalyko ar modulio mokymosi rezultatams apibendrinti, įvertinti taikomas apibendrinamasis vertinimas. Vieno kredito modulio žinioms ir kompetencijoms apibendrinti rekomenduojamas 1 pažymys.
  2. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio, vidurinio ar profesinio ugdymo programą ir atlikusiam visas vertinimo užduotis, pusmečio dalyko įvertinimas fiksuojamas iš visų atitinkamo pusmečio balų / pažymių, skaičiuojant jų svertinį arba aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisyklę.Mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) turi būti paaiškinama, kokie dėmenys (pvz., kontroliniai darbai, projektai ir kt.) daro įtaką pusmečio dalyko įvertinimui, kokie svertiniai koeficientai taikomi (jei taikomi) fiksuojant metinį dalyko įvertinimą.
  3. Modulinės profesinio mokymo programos mokymosi pasiekimai apibendrinami baigus kiekvieną modulį. Į pusmečio mokymosi pasiekimų suvestinę įrašomi baigtų modulių įvertinimai. Modulio paskutinio vertinimo pažymys, rekomenduojamas kaip teorinių ir praktinių žinių patikrinimo įvertinimas.
  4. Fiksuojant dalyko ar moduliopusmečio, metinį dalyko įvertinimą įrašais „įsk.“ arba „neįsk.“, atsižvelgiama į tai, kokių įrašų per ugdymo laikotarpį yra daugiau.
  5. Jeigu modulinės profesinio mokymo programos vieną modulį moko keli mokytojai, kiekvienas mokytojas formuoja savo dienyną su tuo pačiu modulio pavadinimu ir jame fiksuoja savo dalyko vertinimus. Galutinį vertinimą veda mokytojas, turintis daugiausiai to modulio valandų savo dienyne, kur suformuojamos pusmečių, metinės ataskaitos.
  6. Jeigu modulinės profesinio mokymo programos vieną modulį moko keli mokytojai, ir bent viena modulio dalis (atskiras mokytojas) įvertinama nepatenkinamai, viso modulio pasiekimai vertinami nepatenkinami, įrašant tos modulio dalies nepatenkinamo vertinimo pažymį.
  7. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokiniams profesinio mokymo programos modulis vertinamas pusmečiais ir metiniu pažymiu. Metinis pažymys laikomas baigiamuoju modulio įvertinimu. Mokiniams, baigusiems profesinio mokymo programos modulį ir turintiems  ne mažesnį kaip patenkinamą baigiamąjį įvertinimą, išduodamas įgytą kompetenciją  liudijantis pažymėjimas.  Jei tokio mokinio galutinis  įvertinimas nepatenkinamas, tokio pažymėjimo jis negauna. Mokinio pageidavimu jam gali būti išduodama Tamo pažyma apie modulio įvertinimą.

 

VIII. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

  1. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamusvisų atitinkamos ugdymo programos dalykų, nurodytų ugdymo plane ar mokinio individualiame ugdymo plane, metinius įvertinimus, o pagrindiniame ugdyme bei viduriniame ugdyme – atlikęs ir socialinę-pilietinę veiklą, į aukštesnę klasę nekeliamas, jis laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą.
  2. Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieną nepatenkinamą dalyko metinį(po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, neatliktą socialinę-pilietinę veiklą, nepaliekamas kartoti ugdymo programos vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Asmuo gali švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis mokytis tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti.“
  3. Ugdymo programos (jos dalies) baigimą ir išsilavinimo įgijimą įforminančiame mokyklos vadovo įsakyme nurodoma ugdymo programa, kurią mokinys yra baigęs, ir jamišduodamo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programą pasiekimus įteisinančio dokumento pavadinimas.
  4. Asmuo, neįgijęs vidurinio išsilavinimo(baigęs vidurinio ugdymo programą arba mokęsis vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje ir turintis atskirų dalykų patenkinamą metinį įvertinimą) ir norintis geriau pasirengti brandos egzaminui, gali švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis pakartotinai mokytis pagal to dalyko programą. Ankstesniais metais dienyne (mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinėje) fiksuotas dalyko patenkinamas metinis įvertinimas negali būti pakeistas.
  5. Asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimąir pageidaujantis geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, gali papildomai ir (ar) pakartotinai mokytis pagal vidurinio ugdymo programos dalykų programas ir (ar) papildomai ir (ar) pakartotinai laikyti dalykų brandos egzaminus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
  6. Asmuo, atvykęs ar grįžęs iš užsienio, siekiantis įgyti pakankamų lietuvių kalbos gebėjimų ir kompetencijų, būtinų mokymuisi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose pagal visų dalykų bendrąsias programas bei socialinei ir kultūrinei integracijai, gali mokytis išlyginamojoje klasėje, grupėje ar individualiai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
  7. Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį neatliko visų numatytų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties, nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose, profesinio mokymo programose, mokinio dalyko pusmečio ar kito ugdymo laikotarpio (modulio) pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“.
  8. Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį neatliko visų vertinimo užduočių dėl svarbių (pvz., ligos), mokyklos vadovo pateisintų priežasčių – fiksuojamas įrašas „atleista“.Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, turi būti suteikta reikiama mokymosi pagalba. Atsiskaitymo laikotarpis nustatomas vaiko gerovės komisijoje, mokytojų susirinkime.
  9. Mokiniui, kuris gydėsi medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros ar stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dalyko pusmečio įvertinimas vedamas iš šiose įstaigose ir mokykloje gautų pažymių aritmetinio vidurkio.
  10. Fiksuojamas nepatenkinamas pusmečio dalyko, modulio įvertinimas įrašu „neįskaityta“ („neįsk.“),jei mokinys be pateisinamos priežasties nelankė mokyklos ir neatliko visų tuo laikotarpiu skirtų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.), nepademonstravo pasiekimų, numatytų profesinio mokymo, pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose programose.
  11. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
  12. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo pusmečių/metiniai pažymiai, kai mokinio pasiekimai nėra įvertinti (įrašas “l. blogai”, nepatenkinamas) ar įvertinimas neigiamas (1-3), vedami taip:

4 lentelė

I pusmetis II pusmetis Metinis Pastabos
3 4 4 Fiksuojamas iš I ir II pusmečių balų / pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį ir (ar) svertinį (pvz., jei pusmečio dalyko įvertinimas nepatenkinamas, fiksuotas balu / pažymiu) vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles. Metinis įvertinimas atsižvelgiant į pamokų skaičių.
Neįskaityta Įskaityta Įskaityta
4 3 4
Įskaityta Neįskaityta Įskaityta
5 Atl. Atl. Jei mokinys neatliko per pusmetį visų vertinimo užduočių dėl pateisintų priežasčių (pvz., ligos). Suteikiama reikiama mokymosi pagalba. Papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
Atl. 5 Atl. Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį neatliko visų numatytų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) dėl pateisinamos priežasties  Neatsiskaičius iki II pusmečio pabaigos, skiriamas papildomas darbas
Atl. 5 Papildomo darbo ir II pusmečio vidurkis. Jei mokinys per I pusmetį neatliko visų numatytų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties, bet atsiskaitė iki II pusmečio pabaigos
3 4 Papildomo darbo ir II pusmečio vidurkis. Jei mokinys atsiskaitė iki II pusmečio pabaigos
Neįskaityta Įskaityta Įskaityta
3 4 3 Jei mokinys neatsiskaitė iki II pusmečio pabaigos
Įskaityta Neįskaityta Įskaityta
3 4 3 Fiksuojamas iš I ir II pusmečių balų / pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį ir (ar) svertinį (pvz., jei pusmečio dalyko įvertinimas nepatenkinamas, fiksuotas balu / pažymiu) vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles. Skiriamas papildomas darbas –
Neįskaityta Įskaityta Neįskaityta
4 3 3 Gali būti Turi skiriamas papildomas darbas / Mokytojas sprendžia atsižvelgdamas į kaupiamąjį vertinimą, pusmečio pamokų skaičių, bendrą I ir II pusmečių pažymių vidurkį. Papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
Įskaityta Neįskaityta Neįskaityta
L. blogai 5 L. blogai Jei mokinys per I pusmetį neatliko visų numatytų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties, bet atsiskaitė iki II pusmečio pabaigos, metinis įvertinimas papildomo darbo ir II pusmečio vidurkis.
L. blogai 5 L. blogai Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį neatliko visų numatytų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties  Neatsiskaičius iki II pusmečio pabaigos, skiriamas papildomas darbas
5 L. blogai L. blogai Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį neatliko visų numatytų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties  Skiriamas papildomas darbas

 

  1. Mokiniui, kuriam mokantis pagal vidurinio ugdymo programą pusmečio pabaigoje dalyko kurso programa buvo pakeista iš bendrojo (žymima raide B) į išplėstinį (žymima raide A), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas mokyklos organizuoto mokymosipasiekimų patikrinimo pagal A kurso dalyko programą (įskaitos) įvertinimas.
  2. Modulinėse profesinio mokymo programose modulis „Įvadas į darbo rinką“ vertinama „Įskaityta“, „Neįskaityta“
  3. Pagrindiniougdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje.
  4. Viduriniougdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieną nepatenkinamą dalyko metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, nepaliekamas kartoti ugdymo programos vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje.
  5. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų dalykų metinius įvertinimus, visas numatytas socialinės veiklos valandas, į aukštesnę klasę nekeliamas, jis laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą.
  6. Mokinys, baigęs profesinio mokymo programą, įgyja teisę į jo įgytų tai kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą, kuris vykdomas pagal Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašą.
  7. Mokinys laikomas nebaigusiu profesinio mokymo programos, jei jis nepasiekė visų profesinio mokymo programoje numatytų mokymosi rezultatų, jei ne visų mokomųjų dalykų, modulių jo mokymosi pasiekimai, kompetencijos buvo įvertinti patenkinamai arba jei jis neatliko 1/3 modulio „Įvadas į darbo rinką“ programos dalies.
  8. Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarką reglamentuoja mokyklos direktoriaus patvirtintas Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašas.

 

IX MOKINIŲ ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

  1. Įvairiapusė ir dinamiška kompetencijos apibrėžtis suponuoja, kad kompetenciją galima pamatyti, t. y. atpažinti konkrečioje veikloje. Turiningas mokyklos gyvenimas užtikrina, kad mokiniai ugdosi kompetencijas atlikdami užduotis pamokų metu ir dalyvaudami kitose ugdomosiose veiklose. Todėl, vertindami mokinių įgytas kompetencijas, mokytojai vadovaujasi nuostata, kad:

53.1. ugdant mokinių kompetencijas dalyku, jos vertinamos kartu su dalykiniais pasiekimais;

53.2. mokinių kompetencijos, įgytos dalyvaujant socialinėse, pilietinėse, kultūrinėse ir kitose ugdomosiose veiklose, vertinamos kaupiamuoju vertinimu fiksuojant TAMO dienyne.

  1. Mokinio įgytoms kompetencijoms vertinti naudojami formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo būdai.
  2. Mokinio įgytoms kompetencijoms vertinti svarbus veiksmingas grįžtamasis ryšys. Tai yra mokiniui teikiama informacija apie jo pasiekimus ir mokymosi kelią ugdymo (pamokų) metu ir dalyvaujant socialinėse, pilietinėse, kultūrinėse bei kitose mokyklos ugdomosiose veiklose. Grįžtamasis ryšys yra abipusis. Teikdami grįžtamąjį ryšį mokytojai palaiko mokinius, skatina būti atvirus, ieškoti, nebijoti klysti. Mokiniui svarbu sužinoti, ką ir kaip jam reikėtų tobulinti savo mokymosi procese, kad darytų pažangą ir gerėtų jo mokymosi pasiekimai:

55.1. grįžtamasis ryšys turi būti teikiamas įvairiomis formomis (žodžiu, raštu, neverbaline kalba) ir skatinti mokinį pasitikėti savo jėgomis, siekti geresnių rezultatų, motyvuoti mokytis;

55.2. mokykloje susitariama dėl bendrų principų teikiant grįžtamąjį ryšį, kad būtų laikomasi vienodo sisteminio požiūrio, atsispindinčio mokyklos vertinimo tvarkoje;

55.3. grįžtamasis ryšys gali būti teikiamas pasitelkiant vertinimo įrankius, fiksuojančius kompetencijos augimą, pvz.: kompetencijų liudijimo aplankus; pasiekimų aprašus; mokinių įsivertinimo aprašus; mokinių socialinių veiklų stebėjimo aprašus; klausimynus (atvirų klausimų ir klausimų su atsakymais pasirinkimu) ir kt.;

55.4. mokinio įgytoms kompetencijoms vertinti gali būti pasitelkiamas ir kaupiamasis vertinimas, sudarantis galimybes kaupti išsamią informaciją apie kompetencijų pokyčius ilgesnėje laiko atkarpoje bei panaudoti ją grįžtamajam ryšiui teikti. Kaupiamasis vertinimas turi remtis mokytojo kokybiniais pastebėjimais apie mokinio daromą pažangą, fiksuojamais mokytojui patogia forma, kuriais remdamasis prireikus jis galėtų pagrįsti savo sprendimą apie galutinį apibendrintą mokinio pasiekimų vertinimą.

 

X SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  1. Pritaikytos Bendrosios programos pagrindas yra supaprastinta ir palengvinta tos pačios klasės/dalyko programa, padedanti mokiniui siekti patenkinamo slenkstinio pasiekimų lygio. Turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo klasėje turiniu, užtikrinant, kad ugdytinis, besimokantis pagal pritaikytą programą, dalyvautų bendroje klasės veikloje ir teminiu požiūriu mokytųsi to paties, skirtųsi tik nagrinėjamo dalyko apimtys ir temų nagrinėjimo gilumas.
  2. Individualizuojant programą mokiniams, turintiems intelekto sutrikimus, svarbu: paprastinti, konkretinti, siaurinti jos turinį, daugiau laiko skiriant svarbiausių gebėjimų ugdymui, atsižvelgiant į praktinį žinių pritaikymą gyvenime, daugiau laiko skiriant kartojimui. Ugdymo turinys gali būti orientuotas ne į Bendrąsias ugdymo programas, bet į mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų bei savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimą. Dalyko programos individualizuotas turinys gali būti pildomas įvairiai. Programos pagrindu gali būti žemesnės klasės dalyko bendroji programa arba žymiai supaprastinta tos pačios klasės, kurioje mokosi mokinys, dalyko bendroji programa. Svarbus reikalavimas yra derinti tos klasės, kurioje mokosi mokinys, programos supaprastintą turinį su žemesniųjų klasių programos turiniu, leidžiančiu užpildyti mokymosi spragas ir tuo pačiu ,,neiškristi“ iš bendrojo klasės konteksto.
  3. Informacija apie SUP mokinių mokymosi ir pažangos pasiekimus pateikiama vertinimo apraše, kuriame fiksuojamas mokinio žinių ir gebėjimų įvertinimas, atitikimas patenkinamą mokymosi pasiekimų lygį, pedagogų, tėvų trumpos pastabos, pasiūlymai. Vertinimo aprašas pildomas pusmečių pabaigoje.
  4. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal pritaikytą Bendrąją programą ir siekiančiam įgyti pagrindinį išsilavinimą, apibendrinamasis vertinimas atliekamas pusmečio pabaigoje, įvertinant mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius.
  5. Mokinių, mokomų pagal individualizuotas programas, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai yra žymiai žemesni ir nesiekia Bendrųjų programų dviejų metų laikotarpiui būdingų patenkinamo lygio požymių, todėl pasiekimai turi būti vertinami pagal individualizuotoje programoje numatytus pasiekimus. Jei pagal individualizuotą programą mokomas mokinys gerai atliko jam skirtas užduotis, pasiekė jo programoje numatytų tikslų, jis turi teisę gauti dešimtuką kaip ir bet kuris kitas klasės mokinys. Šių mokinių metiniai įvertinimai turėtų būti patenkinami. Jeigu mokinys nuolat gauna labai gerus ar nepatenkinamus pažymius, programa turi būti peržiūrima.
  6. Specialiųjų poreikių mokiniui nepatenkinamas įvertinamas gali būti rašomas, jeigu jis turi potencinių galių, bet piktybiškai neatlieka jam skirtų užduočių, visiškai nededa pastangų joms atlikti.
  7. Specialiųjų poreikių mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas, pasiekimai vertinami taikant 10 balų vertinimo sistemą, kaupiamąjį vertinimą.
  8. Vertinama specialiųjų poreikių mokinio pasiekimai, o ne mokymosi sunkumai. Esminiais vertinimo kriterijais turėtų būti mokinio bendrosios kompetencijos (geba naudotis vadovėliu, atramine medžiaga, reikšti nuomonę, sisteminti, analizuotis, daryti išvadas ir pan.) ir dalykinės kompetencijos (rašymo, skaitymo, skaičiavimo, savarankiškos veiklos ir pan.).
  9. Pagalbiniais vertinimo kriterijais, už kuriuos mokinys galėtų gauti papildomus balus- užduotis teisingai atlieka be mokytojo pagalbos, užduotis atlieka, nesinaudodamas pavyzdžiais, taisyklėmis, vadovėliu, aktyvus pamokoje, dalyvauja grupinėje veikloje, pasirengęs pamokai (turi rašymo priemonę, vadovėlį, sąsiuvinį ir pan.), turi mokymosi motyvaciją, stengiasi atlikti daugiau užduočių, jas atlieka kruopščiai, sukaupia dėmesį ir pan.
  10. Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių pažanga ir pasiekimai aptariami dalykų mokytojų, grupių vadovų, VGK posėdžių ir pasitarimų metu.

 

XI INFORMAVIMAS APIE VERTINIMĄ

  1. Vertinimo informacija pateikiama žodžiu ir raštu pagal bendrą mokyklos tvarką (el. dienyne, pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų ir kompetencijų vertinimo protokoluose, pusmečių ir metinėse suvestinėse, laiškuose tėvams).
  2. Mokiniams:
  • Atsakinėjant žodžiu, įvertinimas pateikiamas argumentuotai tos pačios pamokos metu.
  • Atsakinėjant raštu – pagal tikrinamojo darbo specifiką, dalyko vertinimo kriterijus.
    1. Mokytojams, grupių vadovams, administracijai:
  • Surašant pažymius į el. dienyną.
  • Pasibaigus pusmečiui, mokslo metams, grupių vadovai pristato skyrių vedėjams grupių ir klasių pažangumo suvestines.
  • Administracija mokinių mokymosi pasiekimų rezultatus, mokinių daromą pažangą, dalykinių ir bendrųjų kompetencijų pokytį, PUPP, brandos egzaminų rezultatus analizuoja pasitarimuose, metodinių grupių susirinkimuose.
    1. Tėvams:
  • Tėvai (globėjai) sistemingai informuojami apie vaiko pasiekimus ir pažangą (el. dienyne, laiškais, telefonu, individualaus pokalbio metu, tėvų susirinkimų metu, trišalių susitikimų metu).
  • Tėvus (globėjus) informuoja grupės vadovas, mokytojai.
  • Tėvų susirinkimai organizuojami tik po ugdymo rezultatų aptarimo mokytojų tarybos posėdžiuose.
  • Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje.

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  1. Vertinimo aprašu vadovaujasi visi mokyklos mokytojai.
  2. Mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas bendru sutarimu esant reikalui gali būti koreguojamas ir tobulinamas. Vertinimo aprašo pakeitimai tvirtinami direktoriaus įsakymu.
  3. Vertinimo aprašas skelbiamas mokyklos interneto svetainėje adresu plungestvm.lt
  4. Dėl kitų, šiame Tvarkos apraše nenumatytų ir neaprašytų, dalyko pusmečio, metinio ar kito ugdymo laikotarpio (modulio) įvertinimo fiksavimo atvejų tariamasi mokykloje.

______________________

Mobiliųjų įrenginių naudojimo taisyklės

Mobiliųjų įrenginių naudojimo taisyklės

                                                                                                                           PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo mokyklos
direktoriaus įsakymu
2025-08-29 Nr.V1-50

 

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
MOBILIŲJŲ TELEFONŲ IR KITŲ MOBILIŲJŲ PRIEMONIŲ,
ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO(SI) TAISYKLĖS MOKINIAMS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Taisyklės parengtos vadovaujantis atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą bei siekdamos įgyvendinti Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 151 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.5.2 papunktyje numatytą veiksmą „Teisės aktais nustatyti mobiliųjų telefonų naudojimo bendrojo ugdymo įstaigose reikalavimus, siekiant mažinti žalingą skaitmeninių technologijų poveikį vaikų psichikos sveikatai“ , Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2025 m. liepos 31 d. Nr. V-807/V-726 “Dėl mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje rekomendacijų patvirtinimo” .
  2. Šiomis taisyklėmis siekiama:

2.1. sumažinti žalos mokinio sveikatai riziką, irzlumą, atsirandantį vaikus atitraukus nuo mobiliųjų įrenginių, negebėjimą koncentruoti dėmesio;

2.2. apsaugoti mokinius nuo pavojingo turinio internete, patyčių mokinių ir mokyklos darbuotojų atžvilgiu;

2.3. vykdyti priklausomybės nuo mobiliųjų įrenginių prevenciją;

2.4. užkrinti mokyklos vidinę tvarką..

2.5. formuoti atsakingą ir etišką skaitmeninio gyvenimo kultūrą.

 

II SKYRIUS

BENDROSIOS NAUDOJIMO (SI) MOBILIAISIAIS TELEFONAIS AR KITOMIS MOBILIOMIS PRIEMONĖMIS, ĮRENGINIAIS TAISYKLĖS

  1. Mokiniams, atsinešusiems mobiliuosius telefonus, kitais mobiliuosius įrenginius į mokyklą, privaloma laikytis šių taisyklių:

3.1, Prasidėjus pamokai, mokiniai, atsinešę telefoną į pamoką, privalo išjungti garsą ir padėti jį į telefonų laikymui skirtą dėžutę.

3.2. Jei mokiniai turi dvi pamokas iš eilės, telefonai jiems grąžinami tik pasibaigus antrai pamokai.

3.3, Jei mokiniai turi vieną dalyko pamoką, telefonai jiems grąžinami  pasibaigus tai pamokai.

  • Pertraukų metu naudotis mobiliaisiais telefonais nerekomenduojama.

3.5. Specialiųjų poreikių mokiniams, dalyko mokytojui leidus, mobilus telefonas per pamokas gali būti naudojamas tik mokymosi tikslams.

  • Renginių metų naudotis telefonu draudžiama;
  • Mokiniams draudžiama mobiliuoju telefonu mokyklos teritorijoje filmuoti ir fotografuoti (išskyrus mokyklos renginius, kuriuose dalyvauja patys mokiniai).
  • Griežtai draudžiama žaisti internetinius žaidimus ar naudotis socialiniais tinklais pamokų ir renginių metu. Jei mokinys pažeidžia nustatytą tvarką, apie tai yra informuojami tėvai, grupės vadovas.
  • Esant reikalui ir mokytojui leidus, mokinys gali paskambinti tėvams arba artimiesiems.

3.10. Mobilieji telefonai ir kiti išmanieji įrenginiai apibrėžiami kaip nebūtinosios mokymo priemonės, kuriomis naudotis būtų galima tik su mokytojų leidimu, reikalingu įvairioms užduotims pamokų metu atlikti.

 

III SKYRIUS

MOKINIŲ DRAUSMINIMO TVARKA DĖL MOBILIŲJŲ TELEFONŲ NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PAŽEIDIMO

  1. Jei mokinys nesilaiko naudojimosi mobiliaisiais telefonais ir kitais mobiliaisiais įrenginiais taisyklių:

4.1. pirmą kartą mokinys yra įspėjamas žodžiu;

4.2. jei mokinys antrą kartą pažeidžia taisykles, mokytojas turi teisę paimti telefoną ar kitą mobilų įrenginį ir atiduoti jį klasės (grupės) vadovui arba socialiniam pedagogui. Pasibaigus visoms pamokoms telefonas ar kitas mobilusis įrenginys yra grąžinamas mokiniui, mokinys pakartotinai supažindinamas su šiomis taisyklėmis;

4.3. jei mokinys atsisako atiduoti ugdymo metu naudojamą telefoną ar kitą mobilų įrenginį problemos sprendimui mokytojas gali kviestis socialinį pedagogą ar mokyklos administracijos darbuotoją. Fiksuojamas drausmės pažeidimo faktas, informuojami tėvai;

4.4. jei mokinys tris kartus pažeidžia naudojimo(si) mobiliaisiais telefonais taisykles, jo elgesys aptariamas pas socialinį pedagogą dalyvaujant tėvams. Situacijai nesikeičiant jo elgesys, pasikvietus tėvus, aptariamas Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Taisyklių pažeidimams pasikartojus, kreipiamasi į Vaiko teisių specialistus, dėl mokinio teisės į sveiką ir saugią aplinką priemonių užtikrinimo.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  1. Naudojimosi mobiliaisiais telefonais mokykloje taisyklės skelbiamos mokyklos internetinėje svetainėje.
  2. Su mobiliųų telefonų naudojimo taisyklėmis mokinius supažindina klasės (grupės) vadovai pasirašytinai instuktažo lapuose, o administracija apie taisykles informuoja per TAMO DIENYNĄ mokyklos darbuotojus, mokinius ir tėvus.
  3. Mokykla atsako už mokinių mobiliųjų telefonų ir mobiliųjų įrenginių praradimą pamokos metu, jei tai nėra susiję su įrenginio gedimu.
  4. Pasikeitus aplinkybėms, Tvarka gali būti koreguojama
  5. Taisyklės skelbiamos Plungės technologijų ir verslo mokyklos interneto svetainėje.

_______________________