Ugdymo dokumentai

PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo
mokyklos 2022 m. rugpjūčio 31 d.
įsakymu Nr. V1-56

                                                                                     

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA 

2022-2023 MOKSLO METŲ MOKYKLOS VYKDOMŲ
PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

TURINYS

  2. Bendrosios nuostatos …………………………………………………………………………………………………. 3
  3. Ugdymo proceso organizavimo trukmė ………………………………………………………………………. 4
  4. Mokyklos ugdymo turinio formavimas ir įgyvendinimas ……………………………………………… 6
  5. Mokinio individualaus ugdymo plano sudarymas ……………………………………………………….. 8
  6. Mokyklos mokymosi aplinka …………………………………………………………………………………….. 8
  7. Ugdymo diferencijavimas ……………………………………………………………………………………….. 9
  8. Mokymosi pagalbos teikimas ………………………………………………………………………………….. 9
  9. Mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas ……………………………… 10
  10. Dalykų mokymosi intensyvinimas …………………………………………………………………………….. 10
  11. Ugdymo turinio integravimas ……………………………………………………………………………………. 10
  12. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas …………………………………………………………………. 11
  13. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimas …………………………………………………………………… 12
  14. Neformaliojo mokinių švietimo organizavimas ………………………………………………………… 13
  15. Ugdymo karjerai organizavimas …………………………………………………………………………….. 14
  16. Grupių formavimas, grupių dalijimas į pogrupius, laikinųjų grupių sudarymas……………….. 14
  17. Ugdymo programų vykdymas ……………………………………………………………………………….. 15
  18. Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas ………………………………………………………. 17
  19. Profesinio mokymo įgyvendinimas…………………………………………………………………………19
  20. Profesinio mokymo programų įgyvendinimo organizavimas po žiemos etapo priėmimo
  21. ir mokslo metais priimtiems mokiniams…………………………………………………………………………….21
  22. Profesinio mokymo organizavimas pameistrystės forma………………………………………………21
  23. Priedai ……………………………………………………………………………………………………………… 23

 

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA

2022-2023 MOKSLO METŲ MOKYKLOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ
ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. 2022–2023 m. m. mokyklos vykdymo programų įgyvendinimo planas reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programų įgyvendinimą mokykloje. Mokykla, pritaikydama ir įgyvendindama ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-688 patvirtintais 2021-2022 ir 2022-2023 mokslų metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-1126, patvirtintais 2021-2022 ir 2022-2023 mokslų metų bendraisiais profesinio mokymo planais, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-766 (Žin., 2012, Nr. 54-2684), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-479 redakcija, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr.76-3957), Lietuvos higienos norma HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą „Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-326 (Žin., 2011, Nr. 45-2111), Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 (Žin., 2011, Nr. 45-2121), kitais norminiais teisės aktais, mokyklos strateginės veiklos programa, atsižvelgdama į mokinių pasirinkimus, mokyklos galimybes, mokyklos bendruomenės poreikius ir mokyklai skirtas mokymo lėšas.
  2. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo plane vartojamos sąvokos ir terminai, privalomųjų dalykų sąrašas nekeistas.
  3. Vadovaudamasi mokytojų susirinkimų nutarimais, mokyklos tarybos sprendimais, atsižvelgusi į mokinių pasirinkimus ir mokyklos galimybes, mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą rengė 2022 m. gegužės 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. V1-36 sudaryta darbo grupė.
  4. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio profesinio mokymo, pagrindinio, vidurinio ugdymo turinį vadovaujasi pagrindiniais ugdymo turinį reglamentuojančiais dokumentais.

5 Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

  1. 2022-2023 mokslo metų veiklos prioritetas – asmeninė kiekvieno mokinio pažanga.

Vykdomų programų įgyvendinimo plano tikslas – apibrėžti bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrųjų profesinio mokymo reikalavimus mokyklos ugdymo  turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir profesinių kompetencijų.

Formuoti ir ugdymo procesą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys:

  • pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų;
  • įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų;
  • gebėtų savarankiškai, nuotoliniu būdu siekti savo numatytų pasiekimų ir nepatirtų mokymosi praradimų;
  • būtų saugus ir sveikas.
  1. Uždaviniai:

7.1. įgyvendinti bendrųjų ugdymo ir profesinio mokymo planų reikalavimus kuriant Plungės TVM ugdymo turinį;

7.2. kelti ugdymo veiklos kokybės lygį, skatinat mokymosi motyvaciją išnaudojant ir plečiant netradicines ugdymosi aplinkas, integruojant pilietiškumą, gamtosaugą į ugdymo turinį, stiprinant mokinių pilietines, tautines nuostatas, ugdant sveiką gyvenseną ir ekologinę savimonę;

7.3. skatinti skaitymo, rašymo, kalbėjimo, skaičiavimo ir skaitmeninių gebėjimų ugdymą per visas dalykų pamokas;

7.4. tobulinti mokinių pasiekimus, atsižvelgiant į mokinių individualius poreikius, asmeninę mokinių pažangą, naudojant įvairias ugdymo priemones ir aplinkas ugdyti mokinių kūrybiškumą;

7.5. mažinti patenkinamo lygio ir didinti pagrindinio lygio mokinių pasiekimus;

7.6. gerinti mokinių pamokų lankomumą;

7.7. plėtoti tarpdalykinę integraciją;

7.8. teikti pagalbą mokiniui planuojant karjerą;

7.9. skatinti mokytojus tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas;

7.10. tobulinti praktinę, tiriamąją veiklą;

7.11. vykdyti prevencines integruojamąsias programas, sukurti saugią emocinę aplinką kiekvienam mokiniui;

7.12. tobulinti skaitmeninius mokymo (si) įrankius;

7.13. darbo rinkos poreikius atitinkančią praktinių gebėjimų ir įgūdžių įgijimo užtikrinimas diegiant aktualias, atnaujinant esamas modulines profesinio mokymo programas ir mokymąsi pameistrystės profesinio mokymosi forma.

 

UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

  1. Ugdymo organizavimas 2022-2023 m. m.

8.1. Pamokų pradžia ir laikas:

8.1.2. Pamokos prasideda 8 val.

8.1.3. Pamokų laikas:

1 pamoka – 8.00 – 8.45;
2 pamoka – 8.50 – 9.35;
3 pamoka – 9.45 – 10.30;
4 pamoka – 10.35 – 11.20;

Pietų pertrauka-9,10 klasės ir 1 kursas – 11.20 – 11.40, 2,3 kursas – 11.40 – 12.00

5 pamoka – 12.00 – 12.45;
6 pamoka – 12.50 – 13.35;
7 pamoka – 13.40 – 14.25;
8 pamoka – 14.30 – 15.15.
9 pamoka – 15.20 – 16.05

8.1.4. Profesinio mokymo (antrinei kvalifikacijai įgyti) programoms- suvirintojo (Rsuv21T, Suv.22T), socialinio darbuotojo padėjėjo(Rsoc22T, Rsoc22P), finansinių paslaugų teikėjo (Fn22 T),), žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo(Ržū22T, Ržū21T),apskaitininko (Rap22T), elektriko (Rel22T), siuvėjo (Sv22T) atsižvelgiant į mokinių pageidavimus nustatomas pamokų laikas:

1 pamoka – 8.00 – 8.45;

2 pamoka – 8.50 – 9.35;

3 pamoka – 9.45 – 10.30;

4 pamoka- 10.35-11.20;

Pietų pertrauka

5 pamoka – 11.50 – 12.35;

6 pamoka – 12.40 – 13.25;

7 pamoka – 13.30 – 14.15;

8 pamoka -14.20 – 15.05;

9 pamoka – 15.10 – 15.55;

10 pamoka – 16.00 – 16.45;

11pamoka – 16.50 – 17.35.

8.2. mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d.

8.3. mokykla dirba penkias dienas per savaitę;

8.4. Ugdymo procesas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose skirstomas į trumpesnės trukmės laiko periodus-pusmečius :

 

Kursas I pusmetis II pusmetis
I 2022-09-01 – 2023-01-27 2023-01-31 – 2023-06-23
II 2022-09-01 – 2023-01-27 2023-01-31– 2023-06-23Pamokos gimnazijos skyriuje baigiasi 2023-05-26
III 2022-09-01 – 2023-01-27 2023-01-31 – iki kol baigia modulinę profesinio mokymo programą.
Igimnazijos klasė 2022-09-01 – 2023-01-27 2023-01-31 – 2023-06-23
IIgimnazijos klasė 2022-09-01 – 2023-01-27 2023-01-31 – 2023-06-23

 

8.5. Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

Prasideda Baigiasi Pamokos prasideda
Rudens 2022 – 10 – 31 2022 – 11 – 04 2022 – 11 – 07
Žiemos (Kalėdų) 2022 – 12 – 27 2023 – 01 – 06 2023 – 01 – 09
Žiemos 2023 – 02 – 13 2023 – 02 – 17 2023 – 02 – 20
Pavasario (Velykų) 2023 – 04 – 11 2023 – 04 – 14 2023 – 04 – 17
Vasaros 2023 – 06 – 26 2023 – 08 – 31 2023 – 09 – 01

 

8.5.1. Baigiamajam kurse Fn22T, Rsoc22T, Rsoc22p, Suv.22T, Rsuv.21T, Ržū21T, Rap22T, Rel22T, Ržū22T, Sv22Tgrupėms atostogos neskiriamos, išskyrus Žiemos (Kalėdų). Atostogos neskiriamos profesinio mokymo programų išleidžiamųjų grupių mokinimas baigiamojo modulio vykdymo metu. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių dienos.

8.5.2. Jeigu 2 kurso (gimnazijos IV) mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama ugdymo dienų skaičių.

8.5.3. Esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei oro temperatūrai, pamokos nevyksta I-IV gimnazijos klasių mokiniams. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Jei pamokos nevyko dėl šalčio, karantino, stichinės nelaimės, dienynuose žymimos datos, parašoma pamokos tema ir prierašas „Pamoka nevyko dėl…“ , koreguojami ugdymo planai (naudojamos rezervinės pamokos, numatytos ilgalaikiuose planuose).

8.5.4. Oro temperatūrai esant 30 laipsnių ir aukštesnei ugdymo procesas lauke neorganizuojamas I-IV gimnazijos klasių mokiniams. Šiltuoju metu laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus numatytąją Lietuvos higienos normoje HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011m. balandžio 7 d. Nr. įsakymu V-326 ‚Dėl Lietuvos higienos normos.

8.5.5. Ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis.

8.5.6. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos direktoriaus sprendimu ugdymo procesą organizuojant nuotoliniu mokymo būdu mokykla vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“ bei Mokyklos nuotolinio mokymo(si)organizavimo tvarkos aprašu (2021-08-26 įsak.Nr.V1-69).

8.5.7. Mokykla gali priimti sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją. Sprendimai įforminami direktoriaus įsakymu.

8.5.8. Pasibaigus mokslo metams nepažangiems mokiniams, išskyrus išleidžiamųjų grupių mokinius, skiriami papildomi darbai iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. Jiems  organizuojamos konsultacijos, atsiskaitymai.

8.5.9. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos(savivaldos) taryba.

 

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

  1. Plungės technologijų ir verslo mokyklos 2022-2023 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo (pirminio ir tęstinio) pirmajai kvalifikacijai įgyti programų vykdymą ir įgyvendinimą.
  2. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Ugdymo procesas vyksta pagal pamokų tvarkaraščius, kuriuos tvirtina mokyklos direktorius. Mokyklos organizuojamo mokymosi forma grupinė, mokymo proceso organizavimo būdas – kasdieninis.
  3. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžtais mokinių pasiekimais, Bendraisiais ugdymo planais ir mokykloje patvirtinta ugdymo turinio planavimo tvarka (2012 m. rugsėjo 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. VI-164).
  4. Planuodami ugdymo turinį, bendrojo ugdymo mokytojai ir profesijos mokytojai turi planuoti ir mokinių pasiekimų vertinimą, vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V1-79.
  5. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, sportinei, praktinei, pažintinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus skiriama 10 – 15 mokymosi dienų. Karjeros diena mokykloje yra suplanuota kartu su Plungės rajono švietimo skyriumi.

Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių ir paskirstomos taip:

Veikla Data
Mokslo ir žinių diena 2022m. rugsėjis
Mokyklos jubiliejaus šventė 2022m. gruodis
Advento popietė/Kalėdiniai  renginiai 2022m. gruodis
Lietuvos Valstybės šventės 2023 m. vasaris, kovas
Bendruomenės diena 2023 m. vasaris
Pirmūnų šventė 2023 m. kovas
Atvirų durų diena/ Profesijos diena 2023 m. balandis/gegužė
Kultūros paso renginiai 2022/2023 m. rugsėjis-gegužė
Bendruomenės sveikatingumo ir sporto šventė 2023 m. gegužė
Profesinių diplomų įteikimo šventė 2023 m. birželis

 

  1. Mokinių kultūrinės, meninės, kūrybinės, sportinės, pažintinės ir kitos veiklos apskaitą planuoja ir vykdo grupių vadovai. Mokykla sudaro galimybes mokiniams lankytis muziejuose, bibliotekų organizuojamuose renginiuose, programose panaudojant Kultūros pasą.
  2. Mokinių ugdymo poreikiams tenkinti pamokos skiriamos mokinio individualių planų įgyvendinimui, dalykų moduliams, mokinių pasirenkamųjų dalykų, ar besimokančiųjų pagal skirtingas dalyko programas laikinosioms grupėms sudaryti, grupėms dalyti į pogrupius, nedidinant maksimalaus privalomų pamokų skaičiaus, ugdymo diferencijavimui, ugdymo projektų įgyvendinimui.
  3. I kurso mokiniai, pasirinkdami profesinio mokymo programą ir planuodami tolimesnę profesinę karjerą, mokymosi tęstinumą, pildo prašymą, kuriame nurodo pageidaujamus mokytis dalykus, modulius. Jo pagrindu rašytine forma sudaromas mokinio individualus planas dvejiems metams. Užtikrinant vidurinio ir profesinio mokymo dermę, kiekvienai profesinio mokymo programai rengiamas siūlomų dalykų modulių sąrašas. Iki rugsėjo 5 d. mokiniai sudaro savo individualius mokymosi planus aptaria su gimnazijos skyriaus vedėja, jeigu pageidauja juos tikslina. (priedas Nr.2-individualus mokinio planas).
  4. 17. Sveikata ir gerovė mokykloje:

17.1. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio, vidurinio ir profesinio ugdymo programas: vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);

17.2. Sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

17.3. Sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, muziejuose, įvairiose įstaigose ir pan.), panaudojant Kultūros pasą;

17.4. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos, lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. Nr. V-941;

17.5. Mokykloje sudarytos sąlygos mokiniui kasdien turėti 40 min. fiziškai aktyvią pertrauką po 4 pamokų.

17.6. Mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius. Renginiai numatomi mokyklos veiklos plane, mėnesiniuose veiklos planuose.

17.7. Mokykla ugdymo (si) aplinką kuria, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų aprašu.

  1. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla koreguoja ugdymo proceso metu mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

 

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

  1. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą. Juo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti kuo aukštesnių ugdymosi pasiekimų, ugdyti atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus. Individualus planas kartu su mokiniu sudaromas pagal poreikį pasirinktam laikotarpiui( numatomi uždaviniai, gebėjimai, atsiskaitymo būdai, vertinimas).Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant su mokytojais, mokiniais, tėvais(rūpintojais, globėjais)ir švietimo pagalbos specialistais.
  2. 1 kurso mokiniams, pasirinkusiems mokytis profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa iki rugsėjo 5 d. jiems sudaromas mokinio individualus ugdymo planas. Mokinio pageidavimai suderinami su mokyklos galimybėmis. Mokinys savo individualų ugdymo planą sudaro iš privalomų ir iš pasirenkamų dalykų, dalykų modulių. Jeigu pageidaujama, individualus ugdymo planas koreguojamas.
  3. Individualus ugdymo(si) planas sudaromas mokiniui, besimokančiam:

21.1.pagal vidurinio ugdymo programą (priedas Nr.2)

21.2. turintiems specialiųjų ugdymo poreikių I/II gimnazijos klasėje (individualizuota dalyko  programa);

21.3. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;

21.4. mokiniui  kuris mokomas namie, pagal gydytojų komisijos išvadas;

21.5. po ilgos ligos;

21.6. pagal Virėjo programos modulį (modulis ,,Maisto produktų ir žaliavų parinkimas, pirminis jų apdorojimas“);

21.7. pameistrystės forma.

  1. Siekiant užtikrinti vidurinio ir profesinio mokymo programų įgyvendinimą rengiamas siūlomų pasirenkamųjų dalykų modulių sąrašas:

IV g kl. – istorijos, anglų k., biologijos moduliai.

  1. Pasirenkamų dalykų ir modulių programas rengia mokytojai pagal patvirtintą formą. Parengtas programas aptaria metodinė taryba, tvirtina mokyklos direktoriaus iki rugsėjo 12 d.
  2. Mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos įgyvendinimo programų planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių/val. bendrųjų ir profesinių mokymo dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

 

MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

  1. Mokyklos mokymosi aplinka – tai mokyklos aplinka ir aplinka už jos ribų, kurioje įgyvendinamas pagrindinio, vidurinio ugdymo ir vykdomų profesinio mokymo programų turinys. Mokykloje sudarytos sąlygos ir mokytojai skatinami mokyklos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose edukacinėse aplinkose: muziejuose, bibliotekose, įvairiose Plungės rajono įmonėse ir organizacijose ir kt. Mokymosi aplinka kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir vertybes. Kultūrinė aplinka apima mokyklos puoselėjamas ir kuriamas tradicijas. Mokykla organizuoja kultūrinius renginius ir valstybių švenčių minėjimus pagal neformaliojo švietimo programą. Pirmo kurso grupių vadovai rugsėjo mėnesį supažindina pirmo kurso mokinius su mokyklos biblioteka, visa mokyklos materialine baze ir kita mokymosi aplinka.
  2. Fizinė mokymosi aplinka sudaro sąlygas aktyviam mokinių ugdymui (si), mokymui (si) individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei ir teorinei veiklai. Mokytojams sudarytos galimybės dirbti naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: internetą, kompiuterius, modernią laboratorijų įrangą, interaktyvias lentas. Mokykloje įrengta išmanioji klasė (210), tiksliųjų mokslų kabinetas (213), naujos IT klasės (208, 308).

26.1. mokykloje pagrindinis, vidurinis ir profesinis mokymas vyksta kabinetuose ir specializuotose technologijų laboratorijose, sektoriniame praktinio mokymo centre.

26.2. pagrindinio, vidurinio ugdymo ir specialybės mokymo dalykų kabinetai aprūpinti kompiuteriais su internetiniu ryšiu ir projektoriais bei kitomis IT technologijomis;

  1. Mokinių ugdymo (si) reikmėms tenkinti mokykloje yra sporto ir aktų salės, treniruoklių salė, naujai įrengti persirengimo kambariai, informacinis centras su kompiuterizuota skaitykla.
  2. Psichologinę ir socialinę aplinką formuoja mokinių tarpusavio, mokyklos vadovų, mokytojų ir mokinių, tėvų, socialinių partnerių bendravimo ir bendradarbiavimo nuostatos, numatytos Mokyklos įstatuose, darbo tvarkos taisyklėse, mokinių elgesio taisyklėse, mokyklos etikos kodekse.
  3. Mokykloje veikia Vaiko gerovės komisija.
  4. Socialinę, prevencinę ir kitą ugdymosi pagalbą teikia socialinis pedagogas, grupių vadovai, bendrabučio auklėtoja, skyrių vedėjai. Esant būtinybei mokykla bendradarbiauja su rajono pedagogine- psichologine tarnyba.

 

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

  1. Siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis, ugdymas mokykloje diferencijuojamas, tai yra pritaikomas mokinių skirtybėms. Atsižvelgiant į skirtingus mokymosi poreikius pritaikomi mokiniui mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo (si) priemonės, tempas, užduotims atlikti skiriamas laikas.
  2. Diferencijavimas taikomas:

32.1. mokiniui individualiai (turinčiam mokymosi sunkumų, gabiam, mokomam pagal individualiai pritaikytas programas) pamokų metu ir teikiant individualias konsultacijas;

32.2. mokinių grupei:

32.3. mokant laikinosiose grupėse pagal skirtingus programų kursus, gebėjimus, poreikius;

32.4. gabumams plėtoti mokant skirtingu kursu;

32.5. moduliams skirtingų mokymosi poreikių mokiniams;

32.6. ugdymo projektų, stažuočių metu tam tikroms profesinio mokymo veikloms atlikti, kompetencijoms tobulinti sudarant tikslines grupes;

32.7. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, brandos darbai, darbo grupės), sudarant mišrias mokinių grupes. Jos gali būti trumpo laikotarpio.

 

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

  1. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami. Apie mokslo metais atsiradusius mokinių mokymosi sunkumus dalyko mokytojai informuoja grupės vadovus. Plungės TVM socialinės pedagoginės pagalba teikiama pagal direktoriaus įsakymu 2015 m. lapkričio 4 d. Nr.V1-91 patvirtintą socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo aprašą. Grupės vadovai informuoja švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Mokymosi pagalbos teikimo klausimus esant būtinumui sprendžia ir sprendimus priima Vaiko gerovės komisija.
  2. Mokymosi pagalbą mokykloje mokiniui suteikia dalyko mokytojas, grupės vadovas, socialinė pedagogė, psichologė ir pačių mokinių pagalba kitiems mokiniams. Pagalba mokiniui gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Jų trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas. Ją galima teikti individualiai ar sudarant mokinių grupes, kuriems reikia tokio pobūdžio pagalbos. Pagalba integruojama į mokymo (si) procesą. Dalyko mokytojai pritaiko tinkamas užduotis, metodikas. Yra skiriamos konsultacijos. 2022-2023 m. m. ugdymo procese bendrojo ugdymo dalykams skiriamos konsultacijos mokiniams pagal pateiktą grafiką, profesinių dalykų konsultacijos įtraukiamos į profesinio mokymo planą.
  3. Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypatingai šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų, kai kontrolinis darbas įvertintas nepatenkinamai, kai gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus.
  4. Mokymosi pagalbai teikti gali būti naudojamos pamokos, skiriamos ugdymo poreikiams tenkinti, mokymo pasiekimams gerinti. Konsultacijos skiriamos mokyklos nuožiūra. Ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų analizuojamas metodinėse grupėse, mokytojų taryba priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

 

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

  1. Mokykloje taikomos įvairios bendradarbiavimo su tėvais (globėjais, rūpintojais) formos. Organizuojami tėvų susirinkimai, tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į darbo grupes planuojant ir organizuojant mokyklos veiklą, jie dalyvauja Mokyklos tarybos veikloje. Organizuojami bendri renginiai, tėvai kviečiami dalyvauti mokslo metų pradžios šventėje, Adventinėje – Kalėdinėje popietėje, bendruomenės sveikatingumo ir sporto šventėje, absolventų išleistuvėse, atvirų durų dienose ir kt. renginiuose. Šiais metais planuojami 2 dalykiniai tėvų susirinkimai pasirinkta mokyklos organizuojama susirinkimo forma. Planuojama organizuoti paskaitas tėvams socialinio – emocinio ugdymo temomis. Bendradarbiavimą su tėvais (globėjais) reglamentuoja patvirtintas mokyklos direktoriaus įsakymu 2020 m. rugsėjo 4 d. Nr.V1- „Bendravimo ir bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais) tvarkos aprašas“.
  2. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą elektroniniame dienyne TAMO, mokyklos internetinės svetainės skiltyje „Tėvams“. Tėvai sistemingai gauna informaciją apie vaiko ugdymąsi iš grupės vadovų, dalykų mokytojų, pagalbos specialistų ar mokyklos administracijos dalyvaudami tėvų susirinkimuose ar individualių pokalbių metu.
  3. Grįžtamasis informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) užtikrinamas individualių pokalbių, apsilankymų mokykloje, tėvų susirinkimų bei vykdomų apklausų metu. Organizuojant mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą atkreipiamas dėmesys į kiekvieno mokinio individualią mokymosi pažangą, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą.

 

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

  1. Sprendimai apie dalykų intensyvinimą yra priimami atsižvelgiant į mokyklos ir mokinių galimybes bei poreikius.
  2. Derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius mokykla intensyvina mokymąsi.
  3. Per dieną dalykui yra skiriama po vieną arba po keletą viena po kitos vykstančių pamokų, taip sudarant sąlygas organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose (biologijos, chemijos, fizikos, matematikos), profesinio praktinio mokymo pamokose.
  4. Valstybės nustatytos švenčių dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Esant būtinybei (dėl mokytojo ligos, kvalifikacijos kėlimo kursų ir kt.) profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo dalykų mokymas gali būti intensyvinimas iki 10 % ugdymo turinio.

 

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

  1. Siekiant mažinti mokinių mokymosi krūvius, mokykloje siūloma integruoti į ugdymo turinį kelių mokomųjų dalykų temas ar problemas į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Aplinkosauginis ugdymas integruojamas į profesinį mokymą, ugdymas karjerai-integruojamas į profesijos mokymo dalykus, grupės veiklas. Integruotoje pamokoje turi būti siekiama dalykų programose numatytų rezultatų. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) būtina integruojamų dalykų pamokų turinį įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose elektroninio dienyno puslapiuose.
  2. Metodinėje taryboje analizuojama, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priimami sprendimai dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo. Metodinės grupėse tariamasi dėl ugdymo turinio derinimo, integravimo. Mokytojai derina mokymo priemones, laiką, informacinių technologijų kabinetų panaudojimą, išmaniosios klasės panaudojimą. Metodinių grupių veiklos planuose planuojamos integruotos pamokos ir jų aptarimas.
  3. Prevencinių programų integravimo į ugdymo turinį principai: diferencijavimas, integralumas, konstruktyvumas, veiksmingumas.
  4. Į Bendrojo ugdymo dalykus, grupių vadovų veiklos planus integruojamos šios programos:

47.1. sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai bendroji programa: I ir II gimnazijos klasėse bei I ir II kursams integruojama į šiuos dalykus-biologija, chemija, kūno kultūra ir į grupių vadovų veiklos planus. Ši programa taip pat vykdoma bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos specialiste pagal jos pateiktą planą.

47.2. alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencinė programa  integruojama į visus bendrojo ugdymo ir profesijos mokymo dalykus bei grupių vadovų veiklos planus.

47.3. etninės kultūros programa integruojama I ir II g. klasėms, I, II kursams į šiuos bendrojo ugdymo dalykus (lietuvių kalba, užsienio kalba, geografija istorija, dailė, muzika, etika, tikyba);

47.4. ugdymo karjerai programa integruojama į ekonomikos ir verslo pagrindų dalyką, profesinius mokymo dalykus, grupių vadovų veiklų planus bei bendrojo ugdymo dalykus (informacinės technologijos, užsienio kalbos, etikos, tikybos);

47.5. laisvės kovų istorija integruojama į istorijos, pilietiškumo pagrindų pamokas;

  1. Mokytojai 47 punkte minėtas prevencines programas įtraukia į savo dalykų ilgalaikius planus. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti integruojamų dalykų pamokų turinys fiksuojamas elektroniniame dienyne.
  2. Ugdymosi pasiekimai vertinami pagal programose pateiktus reikalavimus (ką mokinys privalo žinoti, gebėti, kokius įgūdžius ir vertybines nuostatus turi įgyti) bei Plungės TVM direktoriaus patvirtintą mokinių pažangos ir pasiekimų tvarkos aprašą (įsakymu 2018-09-03 Nr. V1-79).

 

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  1. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Profesinio rengimo standartais, Plungės technologijų ir verslo mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V1-79.

Naujai priimtiems mokiniams į profesinio mokymo programas skiriamas dviejų savaičių adaptacinis laikotarpis, I gimnazijos klasėms, IIgC gimnazijos klasėje mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis. Taikomas formuojamasis, kaupiamasis vertinimas. Mokiniams adaptaciniu laikotarpiu neigiami pažymiai nerašomi.

  1. Mokykla užtikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gautų mokytis padedantį įvertinimą žodžiu ir raštu.
  2. Ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.
  3. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir kaip numatyta mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos apraše: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.
  4. Mokykla siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:

54.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje grupėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;

54.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą asmeninę pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą;

54.3. apie mokinių mokymosi pasiekimus mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami TAMO dienyne arba asmeniškai. Mokykloje užtikrinta galimybė bendrauti su tėvais elektroniniais laiškais, ryšiams su tėvais yra skirtas mobilus telefonas;

54.4. su vertinimo kriterijais kiekvienas mokytojas supažindina mokinius per pirmąsias dalyko pamokas, o grupės vadovas supažindina tėvus apie mokykloje taikomą vertinimo ir atsiskaitymų tvarką per pirmąjį tėvų susirinkimą;

54.5. apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai ar globėjai informuojami per elektroninį dienyną arba mėnesio pažymių suvestines, grupių tėvų susirinkimuose, per individualius susitikimus su mokytojais. Grupių vadovas išsiaiškina, kiek tėvų grupėje neturi galimybės naudotis elektroniniu dienynu ir kas mėnesį ruošia pažymių suvestines, jiems paprašius;

54.6. mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose ir profesinio mokymo programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų sistemą;

54.7. Darbuotojų saugos ir sveikatos, fizinio ugdymo (I- III kursuose), žmogaus saugos, civilinės saugos dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta‘ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją;

54.8. pasirenkamųjų dalykų ir modulių žinios ir gebėjimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Modulių vertinimai įskaitomi į atitinkamo dalyko pasiekimų įvertinimą;

54.9. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai fizinio ugdymo pamokose vertinami įrašu “įskaityta“ arba „neįskaityta“;

54.10. du kartus per metus (gruodžio ir gegužės mėn.) vedami signaliniai pusmečiai;

54.11. I ir II gimnazijos klasėse visi mokomieji dalykai vertinami pažymiu, išskyrus dorinį ugdymą, kuris vertinamas „įskaityta“, „neįskaityta“.

  1. Mokinių, dalyvavusių tarptautinio mobilumo (judumo) mainų programose, mokymosi pasiekimai įskaitomi neorganizuojant atsiskaitymų. Profesinio mokymo programų moduliai , įrašomi į brandos atestatą:

55.1. Kp21 ( kirpėjo) – Plaukų kirpimas;

55.2. Ap21 (apdailininko) – Bendrosios veiklos statybos objekte vykdymas;

55.3. Am21 (automobilio mechaniko) – Metalo technologiniai darbai;

55.4. Kd21 ( kompiuterinės įrangos derintojo) – Kompiuterių įrangos aparatinė dalis;

55.5. V21 (virėjo) – Saldžiųjų patiekalų gaminimas, apipavidalinimas ir kokybės vertinimas;

 

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIŲ REGULIAVIMAS

  1. Mokinių mokymosi krūvių bei mokiniams skiriamų namų ir kontrolinių darbų stebėseną ir kontrolę vykdo gimnazijos ir profesinio mokymo skyrių vedėjai, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
  2. Mokinių minimalus mokymosi krūvis – I g kl. – 32 pamoka per savaitę, II kl. – 32 pamokos per savaitę, 1 kurso (III g kl.) – 34/36 pamokos per savaitę, 2 kurso (IV g kl.) – 34/36 pamokos per savaitę, 3 kurso-36 pamokos per savaitę. Mokslų metų trukmė ne ilgesnė nei 40 savaičių, o I ir II gimnazijos klasėms – 37 savaitės.
  3. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus pamokų skaičius per savaitę ne daugiau nei 10 procentų didesnis už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių. Mokymosi pagalbai organizuoti skiriamos trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu, telefonu, pateikiant mokymosi ataskaitas informuojami apie mokinio daromą asmeninę pažangą, jam suteiktą mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos teikiant pagalbą neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.
  4. Kontrolinių darbų planavimo, skyrimo, derinimo, fiksavimo, rezultatų analizės tvarką reglamentuoja Mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai neskiriami vieną pamoką prieš mokinių atostogas, po atostogų ar šventinių dienų, po ligos.
  5. Pamokų tvarkaraštyje mokiniui nėra daugiau kaip dviejų „langų“ (laisvas laikas tarp pamokų, neskaitant pietų pertraukai skirto laiko) per savaitę.
  6. Atostogų laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami. Namų darbų skyrimą grupėje tarpusavyje derina dalykų mokytojai, atsižvelgę į higienos normas.
  7. Mokiniai, lankantys arba baigę sporto mokyklą, pateikę prašymą, direktoriaus įsakymu gali būti atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų. Vertinimas numatytas mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo apraše.
  8. Mokiniai, atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų, pagal tvarkaraštį turintys to dalyko pirmą ar paskutinę pamoką, pamokoje gali nedalyvauti. Jei pamokos vyksta kitu laiku, mokiniams sudaromos sąlygos dirbti bibliotekoje – informaciniame centre, ruoštis pamokoms, atlikti papildomus darbus informacinių technologijų kabinetuose. Laikinai atleisti mokiniai dalyvauja fizinio ugdymo pamokose atlieka mokytojo skirtas užduotis, kurios nepaaštrina susirgimo ar ligos.
  9. Savarankiškas mokinių mokymas mokykloje neorganizuojamas.
  10. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, siekia optimizuoti mokinių mokymosi krūvį, todėl gali priimti sprendimus integruoti dalykus ir pan.

 

NEFORMALIOJO MOKINIŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

  1. Neformalusis vaikų švietimo mokykloje įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 , LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V – 554 redakcija bei LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2013m. spalio 18 d. Nr. V- 972 redakcija.
  2. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.
  3. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji įgyvendinama realizuojant per neformaliojo ugdymo programas.
  4. Neformaliojo švietimo valandos skirstomos atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokyklos galimybes.
  5. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje ne mažesnis kaip 12 mokinių.
  6. Mokyklos (savivaldos)tarybai pritarus (2022-08-30 Nr.V18-2), neformaliojo švietimo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms – meninių, kalbinių, sportinių, socialinių, verslumo, profesiniams gebėjimams ir bendrosioms kompetencijoms ugdyti – šokio, jaunųjų literatų, sporto ir kt. būreliuose.
  7. Neformaliojo ugdymo valandos pasirenkamiesiems dalykams, pagilinto dalykų mokymo programoms ar jų moduliams neskiriamos.
  8. Neformaliojo ugdymo programas Direktorius tvirtina įsakymu. Jos įrašomos į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, kuris sudaromas iki rugsėjo 15 d.
  9. Apskaita vykdoma elektroniniame dienyne.
  10. Neformaliojo ugdymo grupės sudaromos iš tos pačios grupės, paralelių, gretimų kursų ir grupių mokinių. Mokinių grupės sudėtis per mokslo metus gali kisti.
  11. 2022-2023 m. m. veiklą organizuoja 8 būreliai, plane numatytos 730 pedagoginės valandos (priedas Nr.3-būrelių sąrašas).
  12. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgus į juos siūlo neformaliojo švietimo programas.

 

UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS

  1. Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/AI – 314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284 ), Ugdymo karjerai programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V- 72 ir kitais šią sritį reglamentuojančiais dokumentais. Nuo spalio 1 d. mokykloje dirba ugdymas karjerai specialistas (0.5etato).
  2. Vertinimo karjerai tikslas – padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės veiklos) galimybes ir reikalavimus.
  3. Mokyklos bibliotekoje mokiniams teikiamos profesinio informavimo paslaugos, jie supažindinami su atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema AIKOS. Bibliotekoje sukaupta medžiaga apie mokymosi ir studijų galimybes, profesijas, kvalifikacijas, sudarytos sąlygos naudotis kompiuteriais, internetu.
  4. Profesinio orientavimo veiklos organizuojamos ir vykdomas dalyvaujant grupių vadovams, įvairių dalykų mokytojams, socialiniam pedagogui, neformaliojo švietimo organizatoriui ir kitiems švietimo pagalbą teikiantiems specialistams, turintiems kompetencijų vykdyti mokinių ugdymą karjerai. Šios veiklos organizavimą koordinuoja ir organizuoja karjeros ugdymui specialistas.
  5. Bendradarbiaujama su universitetais, kolegijomis, profesinėmis mokyklomis, supažindinant su profesijomis, specialybėmis, studijų programomis.
  6. Bendradarbiaujama su darbdaviais, teikiant profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas, susipažįstant su profesijomis, darbo rinka.
  7. Mokiniams organizuojami susitikimai su verslo įmonių atstovais, socialiniais partneriais rengiamos profesinės karjeros dienos, specialybių konkursai, tarptautinių projektų – stažuočių užsienyje pristatymas, išvykos į studijų muges, atvirų durų dienas, mokyklos internetinėje svetainėje talpinama aktuali informacija ir naudingos nuorodos.
  8. Ugdymas karjerai organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai, integruojamas į neformalųjį švietimą, ekonomikos ir verslo pagrindų, profesinio mokymo dalykus. I ir II gimnazijos klasėms integruojamas į grupių vadovų veiklos planus ir mokinių socialinę veiklą.

 

GRUPIŲ FORMAVIMAS, GRUPIŲ DALIJIMAS Į POGRUPIUS, LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS

  1. 2022-2023 metais formuojamos 33 grupės (iš jų 5 I ir II gimnazijos klasės) (priedas 5). Mokykla įgyvendindama pagrindinio, vidurinio ir profesinio mokymo programas individualizuoja ir diferencijuoja ugdymo turinį sudarydama laikinąsias grupes, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais. Pagal šiuos planus, taip pat atsižvelgiant į mokymui skirtas lėšas, sudaromi vidurinio ugdymo programos branduoliai ir laikinosios grupės.
  2. Mokykla įgyvendindama vidurinio ugdymo programą kartu su profesiniu mokymu, nustato laikinosios grupės dydį pagal skirtas lėšas.
  3. Laikinosios grupės dydis – 12 mokinių. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei 30 mokinių (priedas Nr. 4 – laikinos grupės).
  4. Profesinio mokymo metu grupės dalijamos į pogrupius:

89.1. praktinio mokymo užsiėmimuose, kai grupėje mokslo metų pradžioje mokosi daugiau kaip 20 mokinių;

89.2. informacinių technologijų pamokose, kurių metu mokosi daugiau kaip 19 mokinių;

89.3. trečiame kurse praktiniai mokymai į pogrupius nedalijami.

89.4. Praktinis mokymas į pogrupius nesidalija.

89.5. Į pogrupius 2022-2023 m. m mokinių grupės nedalijamos. I ir II gimnazijos klasėse į pogrupius dalijama per technologijų pamokas.

89.6. Sujungtos grupės ir dalykai pateikiami priede (priedas Nr.6)

 

UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS

  1. Pagrindinio, vidurinio ugdymo programa 2022-2023 mokslo metais I, II, III, IV klasėje (I, II kurse) įgyvendinama vadovaujantis pagrindinio, vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2021m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-688.

 

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

  1. Pagrindinio ugdymo programos vykdymo bendrosios nuostatos.

91.1. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2016 m. sausio 25 d. Nr. V-46, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

91.2. Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir naujai atvykusiems į mokyklą mokiniams skiriamas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai neigiamais pažymiais nevertinami.

91.3. Socialinė-pilietinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai per mokslo metus skiriama Ig – IIg klasėms – 10 val.

91.3.1. socialinė-pilietinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis.

91.3.2. socialinės-pilietinės veiklos apskaita vykdoma individualiuose lapuose, žymima TAMO dienyne. Už jos apskaitą atsakingas grupės vadovas.

91.3. Grupės vadovas mokslo metų pabaigoje elektroniniame dienyne pažymi duomenis apie kiekvieno mokinio atliktą socialinę-pilietinę veiklą.

91.4 I g klasės mokiniams sudaromos sąlygos konsultuotis su visų dalykų mokytojais pagal poreikį:

91.4.1. dalykų modulius mokiniai renkasi laisvai;

91.4.2. mokinio pasiekimai mokantis modulio programos įskaitomi į mokomojo dalyko įvertinimą. Pasiekimai pusmečio pabaigoje įvertinami įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“.

91.5. Dalykų mokytojai programoms skiriamų valandų skaičių gali organizuoti ne pamokų forma, o kitose edukacinėse erdvėse (planuojamą veiklą nurodo ilgalaikiame plane).

  1. Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas.

92.1. Mokytojams rekomenduojama rūpintis raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymu per visų dalykų pamokas:

92.1.1. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

92.1.2. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;

92.2. Dorinis ugdymas. Nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etika arba tikyba pasirenkama dvejiems metams. Ig, IIg klasėse rinkosi tikybą ir etiką. Sudaromos laikinosios grupės etikos ir tikybos mokymui.

92.3.Lietuvių kalba ir literatūra:

92.3.1.Į lietuvių kalbą ir literatūrą integruojama etninės kultūros programa.

92.4. Užsienio kalbos.

92.4.1. Antroji užsienio kalba – rusų kalba. (2 mokiniai mokosi vokiečių k.).

92.4.2. Baigiant pagrindinio ugdymo programą organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais, pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS;

92.5. Informacinės technologijos.

92.5.1. I ir II gimnazijos klasių mokiniai neskiriami į pogrupius.

92.6. Socialinis ugdymas:

92.6.1. pilietiškumo pagrindams skiriama po vieną savaitinę pamoką I g ir II g klasėse;

92.6.2. ekonomiką ir verslumą mokosi II g klasės mokiniai;

92.6.3. laisvės kovų istorijai mokyti skiriamos 2 pamokos, integruojamos į pilietiškumo pagrindus.

92.7. Meninis ugdymas:

92.7.1. Mokiniai mokosi privalomuosius dailės, muzikos dalykus.

92.8. Technologijos:

92.8.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, mokosi pagilintą technologijų kursą (2 valandas per savaitę): Ig. kl.- staliaus ir aptarnavimo programos modulius, II g kl. – virimo ir mechanizacijos programų modulius, II g klasė – staliaus ir aptarnavimo programos modulius.

92.9. Fizinis ugdymas:

92.9.1. Fiziniam ugdymui skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo neformalaus ugdymo būrelius mokykloje (šokio, krepšinio, fizinio ugdymo). Atsižvelgiant į mokinių pageidavimus I kurso (III g kl.) virėjų ir kirpėjų grupių mokiniams skiriamos papildomos 2 val. kūno formavimui (šokiui).

92.9.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą. Pagal gydytojų rekomendacijas arba tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

92.9.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

92.9.4. mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos, mokytojai siūlo kitą veiklą;

92.9.5. mokiniai, laikinai atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų dėl ligos, stebi pamoką salėje ir esant geroms sąlygoms lauke.

92.10. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159.

92.10.1. žmogaus sauga mokoma I g klasėje, skiriant 0,5 val. per metus.

 

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA VYKDYMAS

  1. Vidurinis ugdymas organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-13879 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-1392 redakcija), Ilgalaikis teminis planas parengtas vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis (Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269, taip pat atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams modelio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715.
  2. Ugdymo turinys mokykloje planuojamas Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytam mokymosi dienų skaičiui ir Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytų dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičiui.
  3. Profesinio mokymo turinys planuojamas bendruosiuose ugdymo ir bendruosiuose profesinio mokymo planuose nurodytam savaičių skaičiui ir profesiniam mokymui skiriamų valandų skaičiui (priedas Nr.7).
  4. Ugdymo turinys grupėms planuojamas 2-3 mokslo metams, o vidurinio ugdymo programa baigiama per dvejus metus.
  5. Vienų ir dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programų vykdymas mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ar tik baigusiems vidurinio ugdymo programą, organizuojamas ir planuojamas pagal 2022-2023 mokslų metų bendruosiuose profesinio mokymo planuose nurodytą valandų skaičių;
  6. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą kartu su formaliojo profesinio mokymo programa vadovaujamasi pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais ir 2021-2022 ir 2022-2023 mokslo metų bendraisiais profesinio mokymo planais.
  7. Mokytojai, vadovaudamiesi dalyko programai skirtų pamokų skaičiumi, rengia dalyko ilgalaikį planą, programą (pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, neformaliam ugdymui) mokslo metams.
  8. Ugdymo turinys planuojamas vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2012 m. rugsėjo 12d. įsakymu Nr. VI-164
  9. Planuodamas ugdymo turinį, mokytojas planuoja ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, jį sieja su mokymo(si) tikslais, diferencijuoja atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, vertinimo metodus mokytojai derina tarp savęs, jeigu reikalinga aptaria su tėvais (globėjais, rūpintojais).

 

UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

  1. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyką ar jo kursą, pasirenkamojo dalyko arba modulio programą, išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybių sudaryti atskiros grupės dėl mažo mokinių skaičiaus. Minimalus laikinosios grupės mokinių skaičius – 12, maksimalus – 31.
  2. Formuojant vidurinio ugdymo programos turinį mokiniams siūlomi pasirenkamieji dalykai.
  3. Mokinių individualių ugdymo planų pagrindu formuojamos laikinosios grupės; 2022-2023 m. m. suformuotos šios grupės: I ir II klasėms 78 grupės, IIIg kl. – 38 grupės, IVg kl. – 35 grupės (priedas Nr.4).
  4. Mokiniai laisvai renkasi įgūdžių gilinimo modulį ar pasirenkamąjį dalyką. Pasirinktas modulis ar dalykas tampa privalomuoju.
  5. Pasibaigus pusmečiui, mokinys gali atsisakyti modulio ir kitą pusmetį rinktis kitą arba nesimokyti jokio.
  6. Keisti dalyką, dalyko programos kursą mokinys gali vadovaujantis mokyklos „Mokinių pasirinktų mokymo programų, dalykų, dalykų kursų ir mokymosi tęstinumo tvarka“, patvirtinta direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. VI-4A.
  7. Į mokomųjų dalykų dienynus rašomos visos mokiniams privalomos (skirtos privalomiesiems, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams) pamokos.
  8. Dalykai:

109.1. Dorinis ugdymas:

109.1. 2. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą arba etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą, pagal vidurinio ugdymo etikos programą rekomenduojama rinktis etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams.

109.1.3. Mokiniai, pasirinkę etiką, mokosi 1 kurse (IIIg kl.) šeimos etikos, 2 kurse (IVg kl.)-filosofinės etikos, profesinės etikos.

109.1.4. Pasirinkę katalikų tikybą III ir IV g klasėse mokosi pagal „Pašaukimas gyvenimui“, „Meilė ir šeima“ programų modulius.

109.2. Kalbos:

109.2.1. Lietuvių kalba ir literatūra:

109.2.2 . Kalbos kultūros ir specialybės kalbos modulio programa integruojama į lietuvių kalbos ir literatūros programą. Mokiniams iš Ukrainos skiriamos 2 savaitinės papildomos lietuvių kalbos pamokos;

109.2.3. Užsienio kalbos:

109.2.3.1. Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos tarybos siūlomus A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniai ugdomi pagal tuos užsienio kalbų gebėjimus, kurie atitinka jų užsienio kalbos pasiekimus.

109.2 3.2. Mokiniai mokosi vieną pasirinktą užsienio kalbą. Jie tęsia pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą.

109.2.3.3. Nustačius mokinių lygį, užsienio kalbų ugdymas organizuojamas laikinosiose grupėse, kuriose visi mokinių siekia to paties lygio.

109.2.3.4.Kai dėl mažo mokinių skaičiaus,  kurie mokėsi kitos užsienio kalbos(vokiečių), dėl skirtingo mokinių kalbos mokėjimo lygio negalima suformuoti grupės, mokymas organizuojamas savarankišku mokymo procesu organizavimu būdu (pavienio mokymosi forma), taip pat skiriamos papildomos konsultacijos.

109.3. Matematika

109.4. Gamtamokslinis ugdymas:

109.4.1. Mokiniai renkasi vieną iš gamtos mokslų – biologiją, fiziką , chemiją .

IV g kl. biologijos modulis

109.5 Socialinis ugdymas:

109.5.1. Mokiniai renkasi vieną iš šių dalykų: istoriją, geografiją, integruotą socialinių mokslų kursą.

IV g kl. istorijos modulis;

109.6. Informacinės technologijos;

109.7. Fizinis ugdymas:

109.7.1. Mokiniai renkasi fizinį ugdymą arba aerobiką. Mokykloje vykdomos neformaliojo sportinio ugdymo programos, todėl sudaroma galimybė visiems mokiniams, pageidaujantiems sportuoti, lankyti jų pomėgius atitinkančius sporto būrelius mokykloje ar kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje. Atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų mokiniai kito mokomojo dalyko pasirinkti negali. III g klasių (V22, ir Kp22) grupių mokiniams skiriamos papildomos 2 savaitinės pamokos kūno formavimui (šokiui).

109.7.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose kartu su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų rekomendacijas.

109.7. 3 kurso grupėms fizinis ugdymas (fizinio aktyvumo reguliavimas) yra profesinio mokymo dalykas. (44 val. vienai grupei).

109.8. Žmogaus saugos dalykas integruojamas į dalykų ugdymo turinį.

109.9. Dalykų moduliai :

109.9.1. Sudarant galimybę individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius, polinkius ir interesus mokiniams siūlomos istorijos, biologijos, anglų k. programą papildančios modulių programos.

 

PROFESINIO MOKYMO ĮGYVENDINIMAS

  1. Plungės TVM profesinio mokymo programų įgyvendinimą planuoja vadovaudamasis Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 (Suvestinė redakcija nuo 2020-05-30)ir 2022-2023 mokslų metų bendraisiais profesinio mokymo planais. Profesinis mokymas Plungės TVM organizuojamas mokykline arba pameistrystės forma.
  2. 2022-2023 m. m. vykdomos 18 modulinių profesinio mokymo programų.
  3. Profesinio mokymo planai atskiroms mokomosioms grupėms patvirtinti direktoriaus įsakymu 2022 m. rugpjūčio 31d. Nr. VI- 56 (priedas Nr.7)

112.1. Atsižvelgiant į profesinio mokymo programą, siūloma pirmos kvalifikacijos siekiančiam mokiniui pasirinkti iš ne mažiau kaip du pasirenkamųjų modulių.

112.2.Profesinio mokymo programos 1 mokymosi kredito (toliau – kreditas) 27akademinės valandos paskirstomos taip:

112.2.1 įgyvendinant pirminio profesinio mokymo programą 22 akademinės valandos skiriamos kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti, o 5 akademinės valandos – mokinio savarankiškam mokymuisi, kuriam nevadovauja mokytojas;

112.2.2 mokinio savarankiškam mokymuisi skirtos valandos mokytojams nėra tarifikuojamos ir bendruosiuose profesinio mokymo planuose ar bendruosiuose pagrindinio ir vidurinio ugdymo planuose nėra įskaičiuotos.

112.3. 2022-2023 m. m. vykdomos 9 pirminio profesinio mokymo programos ir 9 – antrinei kvalifikacijai įgyti skirtos profesinio mokymo programos, taip pat vykdomi 2 virėjo profesinio mokymo programos (kodas P21101308) moduliai (modulis ,,Maisto produktų ir žaliavų parinkimas, pirminis jų apdorojimas“) (priedas Nr.8).

112.4. Modulių, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, valandų paskirstymas: kai profesinis mokymas organizuojamas mokykline forma, praktiniam mokymui įgyvendinti skiriama ne mažiau kaip 70 procentų, o likęs laikas, bet ne mažiau 20 procentų nuo bendro programai įgyvendinti skirto valandų skaičiaus, skiriamas teoriniam mokymui;

112.5. Vykdant pirminį profesinį mokymą, bendrasis modulis „Darbuotojų sauga ir sveikata“ įgyvendinamas lygiagrečiai su kvalifikaciją sudarančius kompetencijoms įgyti skirtais moduliais. Vykdant tęstinį profesinį mokymą, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas integruojamas į kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirtus modulius.

112.6. Įgyvendinant baigiamąjį modulį mokiniams, turintiems modulių, kurių mokėsi, patenkinamus mokymosi pasiekimų įvertinimus, skiriamas praktinis profesinis mokymas realioje darbo vietoje. Jei dėl objektyvių priežasčių praktinio profesinio mokymo negalima įgyvendinti realioje darbo vietoje, jį galima įgyvendinti mokyklos sektoriniame praktinio mokymo centre.

112.7. Profesijos praktiniam mokymui, mokomoji grupė dalijama į pogrupius, kai grupėje yra 20 ir daugiau mokinių.

112.8. Mokomojo dalyko praktinio užsiėmimo trukmė per dieną – 2-4 akademinės valandos.

112.9. Moduliuose integruojamos bendrųjų kompetencijų ugdymas. Joms skiriama ne mažiau kaip 10 procentų bendro modulinei programai skirto laiko. Profesijos mokytojai ilgalaikiuose planuose pažymi kokias bendrąsias kompetencijas ugdys (priedas Nr. 9).

  1. Baigiamojo modulio įgyvendinimo priežiūrai skiriamas profesijos mokytojas, kuriam nustatoma 15 kontaktinio darbo valandų per savaitę.
  2. Civilinės saugos mokymui skiriamas atskiras modulis.
  3. Modulinėse programose ugdymas karjerai integruojami į modulius.
  4. Fizinio aktyvumui nepanaudotos valandos paskirtos verslumo ugdymui.
  5. Įgyvendinant modulinės programos baigiamąjį modulį, mokiniai, turintys patenkinamus visų modulių mokymosi pasiekimų įvertinimus, siunčiami į įmonę, įstaigą, organizaciją, ūkininko ūkį mokytis darbo vietoje.
  6. Mokinių, kurie mokosi pagal modulines programas, mokymosi pasiekimai apibendrinami baigus kiekvieną modulį. Į pusmečio mokymosi pasiekimų suvestinę įrašomi baigtų modulių įvertinimai.
  7. Tos pačios kvalifikacijos ir to paties Lietuvos kvalifikacijų lygio programų praktinio mokymo daliai įgyvendinti grupės yra jungiamos tais atvejais, kai bent vienoje iš grupių mokinių skaičius yra mažesnis, nei nustatytas bazinis mokinių grupės skaičius Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 934.(sujungtos grupės priedas Nr.6)

120.Tęstinio profesinio mokymo modulinių programų įgyvendinimas:

120.1.Tęstinio profesinio mokymo modulinės programos 1 kredito įgyvendinimui skiriamos 27 valandos.

120.2. Tęstinio profesinio mokymo modulinėse programose kiekvieno modulio 1 kredito 18 valandų paskirta kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimų vertinimui, o 9 valandos skirtos mokinio savarankiškam darbui.

120.3.Tęstinio profesinio mokymo modulinėse programose darbuotojų sauga integruojama į privalomuosius modulius.

  1. Baigiamojo modulio (praktikos) organizavimas:

121.1. Baigiamasis modulis įgyvendinamas baigus profesinio mokymo programos modulius ir mokiniui turint šių modulių teigiamus pasiekimų vertinimus. Išleidimas į baigiamąjį modulį aptariamas mokyklos metodinėje. Baigiamojo kurso grupių baigiamųjų modulių grafikas pateikimas priede (priedas 10).

121.2. Mokomosios grupės baigiamojo modulio priežiūrai, analizei, aptarimui ir konsultacinei pagalbai, skiriamas atsakingas darbuotojas (praktikos vadovas).

121.3. Skiriamos kontaktinio darbo valandos mokinių praktinio mokymo realioje darbo vietoje priežiūrai, analizei, aptarimui ir konsultacinei pagalbai.

121.4. Mokiniui išduodamas modulinės profesinio mokymo programos baigiamojo modulio dienynas.

121.5. Atsakingas darbuotojas parengia baigiamojo modulio programą, pagal kurią mokiniui nustatomos praktikos užduotys.

121.6. Mokinio praktikos rezultatus vertina praktikos koordinatorius pagal praktikos vadovo pateiktas rekomendacijas, atitinkančias profesinio mokymo programą.

121.7. Baigiamajam moduliui pasibaigus, vadovas patikrina mokinio pateiktą dienyną ir perduoda jį praktinio mokymo vadovui.

121.8. Mokiniams, atlikusiems modulinės profesinio mokymo programos baigiamąjį modulį, prieš Asmens įgytų kompetencijų vertinimą skiriamos 2 dienų konsultacijos kursui kartoti.

121.9. Mokiniai, prieš pradėdami darbus, instruktuojami, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240). Išklausę instruktažą, mokiniai pasirašo darbų saugos dienyne.

  1. Individualus profesinio mokymo planas yra rengiamas mokiniui, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma.
  2. Mokinių mokymosi pasiekimai įvertinami ir apibendrinami baigus kiekvieną modulį pagal modulį vedusių profesijos mokytojų parengtas diagnostines, įgytų žinių ir praktinių įgūdžių įsivertinimui skirtas, užduotis.
  3. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą jiems mokantis, vadovaujamasi profesinio mokymo programose aprašytais mokymosi rezultatais ir vertinimo kriterijais.
  4. Ugdant kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, kartu ugdomos mokinio bendrosios mokymosi visą gyvenimą kompetencijos, apibrėžtos Europos Sąjungos Tarybos 2018 m. gegužės 22 d. rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (2018/C 189/01). Rekomenduojama taip pat ugdyti mokinių kritinį mąstymą, kūrybingumą, iniciatyvumą, mokyti spręsti problemas, priimti sprendimus, konstruktyviai valdyti jausmus ir kitas reikalingas bendrąsias kompetencijas
  5. Moduliuose integruotam bendrųjų kompetencijų ugdymui skiriama ne mažiau kaip 10 procentų bendro modulinei programai skirto laiko. Plungės TVM direktoriaus įsakymu patvirtintuose bendrųjų kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programos modulius ilgalaikiuose planuose pagal bendrųjų profesinio mokymo planų priede nustatytą Bendrųjų kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programų modulius formą nustatoma, kuriuose moduliuose, kokios bendrosios kompetencijos bus ugdomos, ir valandos, skiriamos kiekvienai bendrajai kompetencijai ugdyti.
  6. Civilinės saugos mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1497 „Dėl Civilinės saugos mokymo programos profesinio mokymo įstaigoms patvirtinimo“.
  7. Aplinkosauginis ugdymas integruojamas į profesinį mokymą.

 

PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS PO ŽIEMOS ETAPO PRIĖMIMO IR MOKSLO METAIS PRIIMTIEMS MOKINIAMS

  1. Mokymo organizavimas sudaromoms naujoms grupėms po žiemos etapo priėmimo: 129.1. mokymosi apimtis kreditais ir trukmė išlieka tokia pati, kokia nustatyta profesinio mokymo programoje, mokymas organizuojamas vadovaujantis bendrųjų profesinio mokymo planų nuostatomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašu, jei profesinis mokymas organizuojamas pameistrystės forma;

129.2. iki vasaros atostogų įgyvendinama pirminio ar tęstinio profesinio mokymo programos 30 kreditų, o likusieji keliami į kitus mokslo metus;

129.3. Atsižvelgiant į mokinių skaičių grupėse ir įvertinus galimybę užtikrinti kokybišką mokymą, mokinių grupės gali būti jungiamos (neatsižvelgdamas į tai, ar jos sudarytos po žiemos priėmimo), mokant juos pagal tą pačią kompetenciją (-as) suteikiantį (-čius) modulį (-ius).

  1. Vykdant pirminį profesinį mokymą, bendrasis modulis „Darbuotojų sauga ir sveikata“ įgyvendinamas lygiagrečiai su kvalifikaciją sudarančius kompetencijoms įgyti skirtais moduliais. Vykdant tęstinį profesinį mokymą, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas integruojamas į kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirtus modulius.

 

PROFESINIO MOKYMO ORGANIZAVIMAS PAMEISTRYSTĖS FORMA

  1. Profesinis mokymas Plungės TVM organizuojamas pameistrystės forma, vadovaujantis:

131.1. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu (suvestine redakcija), įteisinančiu pameistrystės sąvoką;

132.2. Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1065;

  1. Profesinis mokymas pameistrystės forma gali būti taikomas ne mažiau kaip 1 formaliojo arba neformaliojo profesinio mokymo programos moduliui arba 2 mėnesiams, ar ilgesniam laikui. Profesinio mokymo organizavimo forma iš mokyklinės į pameistrystės ir atvirkščiai gali būti keičiama profesinio mokymo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
  2. Organizuojant profesinį mokymą pameistrystės forma pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį:

134.1. Plungės TVM vykdo ne daugiau kaip 30 proc. formaliojo profesinio mokymo programos ar jos modulio mokymo laiko, o darbdavys vykdo likusią mokymo laiko dalį.

134.2. Plungės TVM prisiima organizacines funkcijas, pildo dokumentaciją, koordinuoja mokymo procesą, yra atsakingas už viso mokymo kokybę, organizuoja pameistrio žinių vertinimą ir išduoda jam kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą;

134.3. įmonė organizuoja mokymą darbo vietoje, skiria meistrą, kartu su mokymo įstaiga derina pameistrio mokymo planą.

  1. Visos pameistrystės sąlygos ir atsakomybės fiksuojamos trišalėje profesinio mokymo pameistrystės forma sutartyje, sudaromoje tarp įmonės, pameistrio ir profesinio mokymo įstaigos.
  2. Mokymo procese dalyvauja įmonė ir Plungės TVM: asmens praktinis mokymas organizuojamas jo darbo vietoje, o teorinis mokymas vykdomas Plungės TVM.
  3. Mokymas vyksta pagal individualų iš anksto su įmone suderintą mokymo planą.
  4. Pameistrio darbo vieta turi būti susijusi su ta sritimi, kurioje jis siekia įgūdžių ar kvalifikacijos: darbo vietoje turi būti profesinio mokymo programos ar jos modulio reikalavimus atitinkantys technologiniai įrengimai, sukomplektuoti reikalingi ir tvarkingi darbo įrankiai, kitos technologinės priemonės ir asmeninės apsaugos priemonės ir turi būti vykdomi profesinio mokymo programos reikalavimus atitinkantys darbai, paslaugos ar procesai.
  5. Plungės TVM direktoriaus įsakymu skiriamas profesijos mokytojas pameistrio praktiniam mokymui, vykdomam darbo vietoje, priežiūrai. Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas skiria atsakingą(-us) darbuotoją(-us) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir profesijos meistrą – atsakingą darbuotoją už darbinės veiklos ir praktinio mokymo koordinavimą. Asmenys, vadovaujantys, organizuojantys ir koordinuojantys pameistrio praktinį mokymą, užtikrina sklandų bendradarbiavimą.
  6. Pameistriui baigus formaliojo profesinio mokymo programą kompetencijų vertinimą organizuoja Plungės TVM.

141.Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialo papildomi dokumentai pateikti vykdomų programų įgyvendinimo plano priede.(priedas Nr.11).

 

Suderinta:

2022 m. rugpjūčio  30   d. mokyklos tarybos posėdžio protokolo Nr.V18-2 nutarimu.

2022 m. rugpjūčio 31d. mokytojų susirinkimo protokolo Nr. V 12-5 nutarimu.