Nuo 1987 metų Mokykla, įsteigta kaip Plungės 98 – oji vidurinė profesinė technikos mokykla, keitėsi atliepdama augančius visuomenės švietimo poreikius ir išsaugodama pasiekimus. Vien tik pavadinimas keitėsi 5 kartus. Mokykla turi padalinį – Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialą, kuris įregistruotas 2016-06-23, likvidavus Žemaitijos kolegija.

Mokykla pasirengusi vykdyti mokymą pagal 22 profesinio mokymo programas, yra įsteigtas Žemės ūkio technikos eksploatacijos, priežiūros ir remonto sektorinis centras. Mokykla nenustoja keistis – nuolat keliama pedagoginio ir administracinio personalo kvalifikacija, atnaujinama mokymo materialinė bazė, mokiniai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, gerinamas valdymas. Nuo 1987 metų mokyklą baigė 4337 mokiniai.

Šiais metais baigė galioti 2014 – 2017 metų strateginis švietimo planas. Mokykla įvertino šio plano sudarymą, vykdymą, iškilusius sunkumus. Išvada – Mokykla įgyvendino jai keltus tikslus bei uždavinius ir yra pasiruošusi priimti naujus iššūkius.

Žvelgiant į naują 4 metų strateginio planavimo laikotarpį, bei sudarant 2018 – 2022 metų strateginį veiklos planą, įvertinami įvykę visuomenės, regiono ir Lietuvos Respublikos švietimo sistemos pokyčiai bei prognozuojamas neišvengiamas visuomenės vystymasis, kuriame savo svarų indėlį nori įnešti ir Mokykla.

Strateginio plano rengimo metodika

Rengiant strateginį planą remtasi 2010 metais išleistomis Švietimo veiklos planavimo rekomendacijomis ,,Žingsniai link veiksmo planavimo“, 2013 metų A.Gazarian strateginio planavimo metodika ,,Menedžeris ir organizacija“ bei šiuolaikinėmis strateginio planavimo nuostatomis: nuoseklumu, pagrįstumu ir aiškumu.

Strateginį planą sudaro pagrindinės 4 dalys:

Esamos situacijos analizė. Šioje dalyje pateikiami esminiai faktai apie Mokyklą bei jos aplinką, kurie gali įtakoti Mokyklos ateitį. Situacija vertinama visų teikiamų švietimo paslaugų atžvilgiu.
Svarbiausios aplinkos tendencijos ir situacijos vystymosi prognozė. Ši dalis yra skirta įvertinti išorės įtakas, kurios neišvengiamai įtakos Mokyklos ateitį. Joje taip pat analizuojami galimi ateities vystymosi scenarijai.
Mokyklos vystymosi scenarijus ir tikslai. Ši dalis – pirmųjų dviejų dalių, pamato, išvestinė bei Mokyklos ateities vizija. Joje pateikiami pagrindiniai Mokyklos strateginiai aspektai – misija, vizija, tikslai ir jų pasiekimo scenarijaus uždaviniais.
Strateginis veiksmų planas. Paskutinė ir detaliausia dalis, su finansiniu plano pagrindimu, skirta parodyti plano realistiškumą, organizacijos potencialo įvertinimą pasiekti reikalingus tikslus bei galimybes, kuriomis privalu pasinaudoti siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Strateginis planas neapima privalomų veiklų kaip pedagogų kvalifikacijos kėlimas, metinis veiklos planavimas, inventoriaus atnaujinimas, praeito strateginio veiklos plano rezultatų išlaikymas.

Rengiant strateginį planą taip pat remtasi:

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“;
Valstybės švietimo strategijos 2013 – 2022 metų nuostatomis;
LR Švietimo ir Profesinio mokymo Įstatymų nuostatomis;
Plungės rajono savivaldybės veiklos strateginiu planu 2018 – 2020 m;
Mokyklos bendruomenės apklausų duomenimis;
Mokyklos įsivertinimo medžiaga.

Atsisakyta taikyti SSGG analizę, kaip neteikiančią apčiuopiamos naudos.

1. Esamos situacijos analizė

1.a. Vidinės situacijos analizė

Valdymas

Mokyklos valdymo administracines funkcijas įgyvendina Direktorius su pavaduotojais. Mokyklos valdyme dalyvauja Mokyklos Taryba, specialiąsias funkcijas atlieka Mokinių Taryba, Mokytojų Taryba. Mokykla yra biudžetinė įstaiga ir pastaruosius metus apie 90% finansuojama iš LR biudžeto, 10% mokykla susirenka savarankiškai iš švietimo ir su švietimu susijusių paslaugų.

Mokykloje pedagoginė priežiūra stebima pagal kasmet rengiamus ir metodinėse grupėse aptariamus pedagoginės priežiūros planus. Kasmet atliekama pagrindinių mokyklos veiklos sričių savianalizė, kurios rezultatų analizė aptariama Mokytojų taryboje.

1 lentelė. Materialinė bazė

Objektas	Plotas
Administracinės patalpos	1400 m²
Techninės patalpos	5620 m²
Edukacinei veiklai skirtos patalpos	29261 m²
Bendras sklypas	24,0293 ha
Sklypas naudojamas edukacinei veiklai	11,6930 ha

2 lentelė. Personalas

	Skaičius
Administracija	32
Pedagoginis personalas	71
Techninis – ūkinis personas	37

3 lentelė. Rezultatai pagal švietimo paslaugas

Švietimo paslauga	Priimta/baigė		Bendras besimokančiųjų skaičius		Pažangumas		Įsitvirtinimas darbo rinkoje
Mokslo metų pradžiai	2016 m.	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.	2017 m.
Technologinio profilio pagrindinis ugdymas mokiniams (9-10 kl.) mokiniams	47/0	66/31	69	88	71	75,8
Pirminis profesinis mokymas mokiniams (neturintiems kvalifikacijos)	368/ 148	136/ 220	494	439	87,1	82,4	58 %	59 %
Formalus profesinis mokymas suaugusiems	544/ 542	1238/ 1233
Neformalusis profesinis mokymas suaugusiems	169/ 169	1052/ 1047

4 lentelė. Geografinis švietimo paslaugų vartotojų pasiskirstymas

Paslaugos	Plungės rajonas	Klaipėdos rajonas	Telšių rajonas	Mažeikių rajonas	Rietavo rajonas	Kretingos rajonas	Skuodo rajonas	Kitas rajonas
Technologinio profilio pagrindinis ugdymas mokiniams (9 -10kl.) mokiniams	97	0	1	0	2	0	0	0
Pirminis profesinis mokymas mokiniams (neturintis kvalifikacijos)	74,3	0	6	1,2	13	1	1,5	3
Formalus profesinis mokymas suaugusiems	74	0	9	2	5	1	18	1
Neformalusis profesinis mokymas suaugusiems	92	0	0	0	2	3	2	1

Pastaba: Rajonas – teritorija, apimanti rajoną ir jame esančius miestus bei miestelius.

5 lentelė. Projektų valdymo patirtis 2013 – 2018 metais

Projekto pavadinimas	Metai	Finansuojančioji institucija	Projekto apimtis, Eur
· Leonardo da Vinči · Comenius · Lietuvos kaimo plėtros programos	2014 -2015	ES lėšos	843,72
· 2Erasmus + KA1	2015 – 2016	ES lėšos	—-
· Erasmus+ KA1 · Intereg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos	2016 – 2017	ES lėšos	185 745,00
· Erasmus+KA1 · Intereg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos · Erasmus+KA2	2017 – 2018	ES lėšos	173 335,00

Absolventų pasitenkinimo Mokykla tyrimo rezultatai

Mokykla 2018 metų birželio mėnesį atliko absolventų grįžtamojo ryšio tyrimą, siekdama nustatyti, kuo patenkinti ar nepatenkinti mokiniai, kurie geriausiai susipažinę su Mokyklos veikla. Apklausa buvo atlikta dviems skirtintingoms grupėms mokinių: I -oji apklausa formalaus profesinio mokymo suaugusiems, II – oji apklausa pirminio profesinio mokymo mokiniams.

I – oje apklausoje dalyvavo 21 absolventas (virėjos – 5, konditerės – 3, suvirintojai – 8, C ir CE vairuotojai – 5).

1 grafikas. Absolventų pasitenkinimo Mokyklos teiktomis švietimo paslaugomis įvertinimas

2 grafikas. Absolventų galimo pakartotinio pasirinkimo atsiliepimai

II – oje apklausoje dalyvavo 120 absolventų. Moterų – 21, vyrų – 99.

88 absolventai – 18-20 metų.

21 absolventas – 21-23 metų.

4 absolventai – 27-30 metų.

5 absolventai – 32-51 metų.

2 absolventai – nenurodė amžiaus.

3 grafikas. Absolventų pasitenkinimo Mokyklos teiktomis švietimo paslaugomis įvertinimas

4 grafikas. Absolventų galimo pakartotinio pasirinkimo atsiliepimai

Apklausos išvados:

Absoliuti dauguma absolventų yra patenkinti arba labai patenkinti, kad pasirinko Mokyklą.
Šiek tiek mažiau yra laimingų dėl profesijos pasirinkimo. Daugiausiai trūkumų dėl to priskirtina kvotų sistemai, o ne pačiai mokyklai.
Abiejuose tyrimuose silpniausius įvertinimus gavo pamokose naudojamų technologijų parametras, o tai reiškia, kad šią dalį būtų gerai pastiprinti šio strateginio veiklos planavimo rėmuose.
Abiejuose tyrimuose antras pagal silpnumą buvo įvertinta praktinio mokymo bazė, kurios pritaikymas rinkos ir mokinių poreikiams pagal mokymų programas taip pat tampa prioritetu šiam planavimo laikotarpiui.

1.b. Išorinės situacijos analizė

Demografinė situacija Lietuvoje

2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 524,1 tūkst. 14–29 metų amžiaus jaunuolių, jie sudarė beveik penktadalį (18,7%) visų šalies gyventojų. Per metus jaunimo sumažėjo 30,7 tūkst., arba 5,5% 14–29 metų amžiaus vaikinų buvo 16,8 tūkst. daugiau nei merginų. Daugiausia buvo 25 ir 26 metų amžiaus (atitinkamai 39,2 ir 39 tūkst.) jaunuolių, o mažiausiai – 14 ir 15 metų amžiaus (atitinkamai 25,8 ir 25,5 tūkst.).

Daugiausia (20,6%) jaunų žmonių, palyginti su visais apskrities gyventojais, gyveno Tauragės apskrityje, mažiausiai – Utenos (17,4%). Pagal jaunų žmonių skaičių, palyginti su visais savivaldybės gyventojais, pirmavo Rietavo savivaldybė, čia gyveno 22,9% jaunimo, mažiausiai jaunimo buvo Visagino savivaldybėje – 13,4%.

Demografiniai rodikliai Plungės rajone

2017 m. pradžioje Plungės rajono savivaldybėje gyveno 61,7% darbingo amžiaus gyventojų, 22,1 % – pensinio, 16,2 % – vaikų iki 15 metų amžiaus. 2017 m. pradžioje Plungės rajono savivaldybėje daugiausia gyveno 23 ir 24 metų amžiaus gyventojų.

2016 m. Plungės rajono savivaldybėje buvo 15 000. užimtų gyventojų. Palyginti su 2015 m., užimtų gyventojų skaičius sumažėjo 10,7 %.

Bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 4 107 mokiniai, lopšelius-darţelius lanko 1 362 vaikai, formalųjį švietimą papildančiose įstaigose lavinama 1240 mokinių.

2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,8 mln. nuolatinių gyventojų, t. y. 39 tūkst. mažiau negu 2017 m. pradžioje.

2018 m. pradžioje visame Plungės rajone gyveno 33707, kai 2017 m. – 34222 gyventojai, pastebimas sumažėjimas 515 gyventojais. Per pastaruosius 2016 – 2018 metus numirė 306 gyventojais daugiau nei gimė.

Per pastaruosius 2016 – 2018 metus iš Plungės išvyko 2039 gyventojais daugiau, nei atvyko. Viena iš akivaizdžių priežasčių vidutinis darbo užmokestis, kuris apie 19% mažesnis nei vidutiniškai šalyje.

Ekonominė situacija Plungės rajone

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) vienam gyventojui Plungės rajone 2014 – 2016 metų laikotarpiu augo, bendrai per šiuos 3 metus sudarė 1114 eurus ir Telšių apskrityje nusileido tik Mažeikių rajonui.

Klaipėdos ir Telšių apskrityse verslas sulaukė 1477,51 mljn. eurų tiesioginių užsienio investicijų arba apie 10% Lietuvos rodiklio. Bendrai TUI rodiklis Lietuvoje išlieka augantis.

Sodros duomenimis didžiausieji 10 Plungės rajono darbdavių įdarbina 3364 žmones. Šiame sąraše yra ir pati Mokykla, įdarbinanti 140 žmonių bei Plungės rajono savivaldybės administracija (257) ir VšĮ ,,Plungės rajono savivaldybės ligoninė“ (354). Top 20 rajono darbdavių sąraše viešojo sektoriaus įstaigų dar daugiau.

Tam pačiam kapitalui priklauso 3 didžiausi rajono verslo darbdaviai UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“, UAB ,,Vičiūnai ir partneriai“ ir UAB ,,Baltic Food Partners“ drauge įdarbinantys apie 57% top 10 įmonių personalo. Tai maisto (žuvies) perdirbimo ir prekybos įmonės.

Vienintelė įmonė rajone, kuri įeina ir į geriausiai apmokamų ir daugiausiai darbuotojų turinčių top 10 sąrašus yra UAB ,,Litnaglis“, gaminanti vinis.

2018 m sausio 1 d. Plungės rajone buvo įregistruoti 3 144 ūkininkų ūkiai. Rajone sertifikuoti 49 ekologiniai ūkiai, sertifikuotas plotas – apie 2 775 ha žemės ūkio naudmenų. Savivaldybės vidutinis ūkininko ūkio dydis – 16,6 ha.

Švietimo sistema skaičiais

2017–2018 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 486 tūkst. mokinių ir studentų, arba 18 tūkst. (3,6%) mažiau nei 2016–2017 mokslo metais. Mokinių skaičiaus mažėjimą lemia mažėjantis gyventojų skaičius. Išankstiniais duomenimis, 2018 m. pradžioje Lietuvoje buvo 523,5 tūkst. 7–24 metų amžiaus gyventojų.

Palyginti su 2017 m. pradžia, šio amžiaus asmenų skaičius sumažėjo 25 tūkst. (4,6%).

2017–2018 mokslo metų pradžioje profesinio mokymo įstaigose mokėsi 42,1 tūkst. mokinių, tai 5,6 tūkst., arba beveik 12% mažiau nei 2016–2017 mokslo metais. 2017 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta 20 tūkst. mokinių (2016 m. – 25,6 tūkst.). Tarp jų 1,2 tūkst. (6% visų įstojusių) yra baigę aukštąsias mokyklas, 2,8 tūkst. (14%) – baigę profesinio mokymo įstaigas.

2017 m. profesinio mokymo įstaigos parengė 16 tūkst. kvalifikuotų specialistų, tarp jų daugiausia inžinerijos (3,4 tūkst.), verslo (3,1 tūkst.), paslaugų (2,9 tūkst.), statybos (1,9 tūkst.) srities specialistų. 2017 m. 4,5 tūkst. absolventų kartu su profesija gavo brandos atestatus.

2017 m. bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 27 tūkst. mokinių (2016 m. – 30 tūkst.), brandos atestatus – 24 tūkst. abiturientų (2016 m. 25 tūkst.). Dauguma abiturientų (69 %) tais pačiais metais tęsė mokslus: 37 % – universitetuose, 23 % – kolegijose, 9 % – profesinio mokymo įstaigose.

Konkurencija technologinio profilio pagrindinio, vidurinio ugdymo mokiniams pasiūloje

Kadangi nuo 2007 m. Mokyklai akredituota vidurinio ugdymo programa ir suteiktas technologinės gimnazijos skyriaus statusas, tai ji dėl mokinių konkuruoja su kitomis Plungės ir rajono gimnazijomis, kurių yra 5: Saulės gimnazija (didžiausia konkurencija), Platelių gimnazija, Alsėdžių S. Narutavičiaus gimnazija, Kulių gimnazija, Žemaičių Kalvarijos M.Valančiaus gimnazija. Mokykla yra stipriausia technologiniu profiliu, nes turi lyginant geriausią technologinio mokymo bazę.

Konkurencija pirminio profesinio mokymo mokiniams pasiūloje;

Plungės technologijų ir verslo mokykla – vienintelė profesinė mokykla rajone ir nėra kitų arti esančių tokio pobūdžio įstaigų. Dėl mokyklos gero įvaizdžio ir ugdymo proceso organizavimo, kasmet mokytis atvyksta ir iš Telšių, Šilalės, Kretingos rajono savivaldybių.

Mokykla bendradarbiauja su rajono ugdymo įstaigomis ugdymo metodikos klausimais, organizuoja susitikimus, metodinius užsiėmimus, bendrus renginius.

6 lentelė. Konkurencinė pirminio profesinio mokymo programų analizė

Plungės technologijų ir verslo mokykla	VŠĮ Kretingos technologijos ir verslo mokykla	VŠĮ Telšių profesinio rengimo centras	Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla
Automobilių mechaniko modulinė mokymo programa	Taip	Taip
Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo modulinė mokymo programa
Technikos priežiūros verslo darbuotojo modulinė mokymo programa	Taip		Taip
Apdailinko (statybininko) mokymo programa		Taip	Taip
Staliaus mokymo programa			Taip
Virėjo mokymo programa	Taip	Taip
Siuvėjo mokymo programa		Taip
Maisto pramonės darbuotojo mokymo programa
Padavėjo ir barmeno mokymo programa		Taip
Kirpėjo modulinė mokymo programa			Taip
Elektromontuotojo mokymo programa
Dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo verslo darbuotojo modulinė profesinio mokymo programa	Taip
Kompiuterinės įrangos derintojo modulinė profesinio mokymo programa		Taip

7 lentelė. Konkurencija formalaus profesinio mokymo suaugusiųjų pasiūloje

Plungės technologijų ir verslo mokykla	VŠĮ Kretingos technologijos ir verslo mokykla	VŠĮ Telšių profesinio rengimo centras	Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla
Konditerio modulinė mokymo programa	Taip
Siuvėjo modulinė mokymo programa		Taip
Suvirintojo modulinė mokymo programa		Taip
Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo modulinė mokymo programa^*		Taip
Apskaitininko ir kasininko modulinė profesinio mokymo programa
Dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo verslo darbuotojo modulinė profesinio mokymo programa	Taip
Elektromontuotojo mokymo programa
Žiniatinklio programuotojo modulinė profesinio mokymo programa		Taip
Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo modulinė profesinio mokymo programa

Konkurencija neformalaus suaugusiųjų profesinio mokymo pasiūloje.

Plungės technologijų ir verslo mokykla neformalaus suaugusiųjų profesinio mokymo rinkoje nekonkuruoja nei su Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla, nei su VŠĮ Kretingos technologijos ir verslo mokykla, nei su VŠĮ Telšių profesinio rengimo centru.

Plungėje konkuruojama su UAB „Romziga“ dėl C ir CE kategorijų transporto priemonių vairuotojų mokymo, pradinės ir periodinės profesinės vairuotojų kvalifikacijos („95 kodas“) bei pildomų vairuotojų mokymo.

2. Svarbiausios aplinkos tendencijos ir situacijos vystymosi prognozė

2.a. Pasaulinės, ES, Lietuvos vystymosi tendencijos

Dar praėjusio amžiaus pradžioje vidutinė gyvenimo trukmė daugelyje pasaulio valstybių nesiekė 40 metų, o Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu yra jau 80 metų. Žmonių kiekis pasaulyje greitai auga (dabar 7,6 mljrd.), o Lietuva yra tarp keleto šalių (Ukraina, Rusija, Baltarusija, Bulgarija, Latvija, Vengrija ir kt.), kur gyventojų kiekis mažėja ir, jei tendencijos išliks panašios, iki 2050 metų Lietuva turėtų netekti 15% gyventojų. Po 30 metų, daugiausiai gyventojų pasaulyje turės ne Kinija, o Indija. Žvelgiant į senėjimą ir didėjantį pasaulio gyventojų skaičių, sparčiausiai turėtų augti sritys, susijusios su maisto gamyba ir sveikatos priežiūra.

Europos sąjunga daug dėmesio skiria įgyvendinti Europos sąjungos politikos nuostatas visose jos narėse valstybėse. Tam skirta Europos sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų programa 2014 – 2020. Pavyzdžiui, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ES šalims narėms per 7 metus išdalins 61 milijardą eurų pasinaudodamas 118 kaimo plėtros programų, kurios iš esmės skirtos modernizavimui.

Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030“ numato sumanios ekonomikos vystymą, kuriame didelę dalį teikia inovacijoms, technologijų kūrimui, darniam išteklių naudojimui.

Šalia tradicinių verslo šakų,tokių kaip maitinimas (virėjo, konditerio, padavėjo ir barmeno specialybės Mokykloje), grožis (kirpėjo specialybė Mokykloje), kuriose žmonių negali pakeisti mašinos, reikia specialistų, gebančių valdyti ir kurti robotus (arčiausiai jų yra Kompiuterinės įrangos derintojo, Automobilių mechaniko, Elektromontuotojo specialybės). Vis mažiau reikia darbuotojų, kurie fiziškai dirba gamyklose ir atlieka rutiniškas funkcijas. Lietuva, būdama tikrąja ES nare, neišvengia darbo jėgos judėjimo, tačiau kol kas daugiausia nutekėjimo. Išvykę Lietuvos piliečiai daugiausiai dirba tuos darbus, kuriuos artimoje ateityje atliks robotai.

Pasaulinio ekonomikos forumo duomenimis, 2020 metais paklausiausių specialybių sąraše šalia duomenų analitiko, kompiuterių specialistų ir matematikų, bus inžinieriai, gebantys dirbti biochemijos, nanotechnologijų, robotikos ir žaliavų srityse. Oxfordo Universiteto duomenimis, apie 47% esamų dabartinių darbų bus automatizuoti.

2015 m. žemės ūkio srityje Lietuvoje dirbo apie 9% gyventojų, kai tuo tarpu Prancūzijoje- 2,71%, JAV -1,63% ir Kanadoje -1,64%, Vokietijoje -1,39%, Jungtinėje Karalystėje -1,13%. Esant aukštiems atlyginimams, augant konkurencijai ir gerėjant logistinėms paslaugoms maisto produkcijai transportuoti, žemės ūkyje dirbančių įmonių efektyvumas tampa privaloma sąlyga.

Lietuvoje minimalus darbo užmokestis nuo 231,7 euro 2008 metais išaugo iki 400 eurų 2018 metais. 2019 metais prognozuojama, kad jis taps, trišalės tarybos siūlymu, 420 eurų.

2.b. Regiono tendencijos ir vystymosi prognozė

Jei į regioną šiuo atveju įtrauktume ne tik Plungės, tačiau ir artimiausių rajonų bei miestų – Telšių, Mažeikių, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo – savivaldybes, tai akivaizdu, kad Klaipėda ir Mažeikiai yra strateginiai visos Lietuvos taškai ir juose didesnės ekonominės – pramoninės perspektyvos. Tačiau švietimo įstaigų pasirinkimas besimokantiems Klaipėdoje ir taip didelis, o ir Klaipėdos kaip miesto trauka yra nepalanki Plungei, kaip mažiau patraukliam miestui.

Tikslinį regioną (toliau Regionas), kuriame Mokykla turėtų veikti kaip svarbiausia mokiniams ir suaugusiems renkantis profesinį mokymą, vis tik reikėtų formuoti iš 7 nuo Klaipėdos nutolusių rajonų – Plungės, Skuodo, Mažeikių, Telšių, Rietavo, Kretingos, Šilalės. Klaipėda galėtų pasitarnauti kaip kompetencijų, kurių nepilnai suteiktų Mokykla, artimiausias tobulinimo šaltinis.

Regiono socialinės tendencijos ir perspektyvos yra panašios į Plungės. Skiriasi šiek tiek ekonominė – pramoninė sudėtis, tačiau ir ji nėra vienalytė. Dideli skirtumai tarp Skuodo ir Mažeikių, Rietavo ir Kretingos. Regioną vienija tai, kas svarbu visam Lietuvos ūkiui – šalia tradicinių verslų – inovacijos ir efektyvumas.

Smulkaus ir vidutinio verslo efektyvumo didinimas valdymo sistemomis bei personalo kvalifikacijos kėlimu, technologinių inovacijų ir dizaino kūrimas, eksporto skatinimo ir kitos ES paramos priemonės buvo skirtos Lietuvos verslui stiprinti paskutinius 10 metų. Daugelis pažangių įmonių (UAB ,,Terekas“ Kretingoje, UAB ,,Litnaglis“ Plungės rajone, AB ,,Žemaitijos pienas“ Telšiuose, UAB ,,Rapsoila“ Mažeikių rajone ir kitos) investavo į šiuolaikinius, tikslesnius nei žmogus, įrengimus ir fizinį žmonių darbą daug kur pakeitė mechanizmų aptarnaujantysis. Personalo mažinimas (net tik dėl demografinių realijų) efektyvumo didinimu yra neatsiejama verslo būtinybė siekiant konkuruoti ES rinkoje.

Įrengimai su monitoriais, skaitmenine kalibracija, techninių parametrų nustatymu, kontrolerių valdymu yra šiuolaikinio verslo kasdienybė. O šiuolaikinis verslas auga ir turi galimybę mokėti už aukštesnės kvalifikacijos darbą daugiau.

Rinka diktuoja sąlygas ir švietimo įstaigoms. Darbdaviai ieško mokymo įstaigų, galinčių per trumpą laiką paruošti darbuotojus į jiems reikalingas naujas darbo vietas. Verslo modernizacija neįmanoma be specialistų, galinčių dirbti su modernia technika ir nuolat besimokančių.

3. Mokyklos vystymosi scenarijus ir tikslai

Atsižvelgiant į:

Valstybės pažangos ir Švietimo strategijas,
bendrą Regiono vystymosi scenarijų,
konkurencinę analizę su artimiausiomis (apie 40 km nutolusiomis) profesinio mokymo įstaigomis,
Europos Sąjungos investicinių fondų programas ir terminus,
profesinio mokymo kokybės ir rengiamų specialybių patrauklumo, orientuoto į darbo rinkos poreikius, užtikrinimą,
bendrųjų kompetencijų ugdymo, bendrojo ugdymo kokybės, orientuotos į atnaujintas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, užtikrinimą

Mokykla pasirenka harmoningą vystymosi scenarijų, kuriame derinami tradiciniai Regiono smulkaus ir vidutinio verslo poreikiai su pažangių darbdavių poreikiais.

Plungės technologijų ir verslo mokyklos misija – padėti mokiniams užaugti darbo rinkai reikalingais specialistais, atitinkančiais Regiono vystymosi ypatumus.

Plungės technologijų ir verslo mokyklos „Vizija 2022“ – tradicinių verslų ir inovacinių technologijų mokymo sintezė, sudaranti sąlygas mokytis visą gyvenimą.

Pastaba: siekiant įgyvendinti Mokyklos viziją, misiją ir pasiekti strateginius tikslus, planuojama pakeisti juridinį statusą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą ir tuo pačiu pakoreguoti Mokyklos pavadinimą.

Strateginiai tikslai 2022

4. Strateginis veiksmų planas

1 Tikslas. Sektorinio žemės ūkio centro modernizacija, pritaikant esamų specialybių mokymų programas, įrangą, technologijas pažangioms mechatronikos, informatikos ir elektrotechnikos ateities specialybėmis

Nr.	Uždaviniai	Rodikliai	Laikotarpis	Atsakingas
1.1.	Sėkmingai įgyvendinti tarptautinį BBVET projektą mechatronikos ir medijų programos mokymams.	Apmokyti 18 moksleivius mechatronikos.	2018 – 2020 metai	Vystymo skyriaus vedėjas
1.2.	Atlikti *mechanotronikos,* informatikos ir elektrotechnikos mokymų programų galimybių analizę.	Parengta studija. Apiforminta dokumentu.	2019 metai	Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
1.3.	Parengti mechanotronikos, informatikos ir elektrotechnikos mokymų programas	Parengtos ir ŠMM patvirtintos 6 mokymų programos.	2019 – 2022 metai	Profesinio mokymo skyrių vedėjai
1.4.	Parengti ir įgyvendinti projektą sektorinio žemės ūkio centro modernizacijai	Parengtas projektas	2019 metai	Praktinio mokymo vadovas
1.5.	Įgyvendinti projektą sektorinio žemės ūkio centro susidėvėjusios įrangos ir technologijų Modernizacijai	Pagal projektą baigti sektorinio žemės ūkio centro modernizacijos darbai.	2019 – 2022 metai	Sektorinio centro vadovas
1.6.	Informuoti potencialius mokinius ir atnaujinti profesinio orientavimo medžiagą įtraukiant informaciją apie naujas mokymų programas	Moksleivių ir suaugusiųjų informuotumas apie naujas mokymų programas. Moksleivių informuotumas bent 90%.	2019 – 2022 metai	Vystymo skyriaus vedėjas
1.7.	Surinkti pirmą mokymų grupę pagal naujas mokymų programas	Pradėtas pirminis mokymas	2020 – 2022	Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

2 Tikslas. Pirmaujanti rolė Regione vykdant inovacinių technologijų mokymo programas, mažinant konkurenciją tarp profesinių mokymo įstaigų, ir užtikrinant 400 mokinių pirminiame profesiniame mokyme

Nr.	Uždaviniai	Rodikliai	Laikotarpis	Atsakingas
2.1.	Atnaujinamas bendradarbiavimas su Regiono bendrojo ugdymo mokyklomis	Iš visų Regiono savivaldybių bent po 5% mokinių pirminiame profesiniame mokyme	2019 – 2022	Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
2.2.	Bendrojo ugdymo 7 – 10 klasių mokinių technologijų mokymas Mokyklos bazėje	Ne mažiau 40% Plungės ir Rietavo rajonų bendrojo ugdymo 7 – 10 klasių mokinių technologijų mokymas Mokyklos bazėje	2019 – 2022 metai	Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
2.3.	Bendrojo ugdymo 7 – 10 klasių mokinių gamtos mokslų ir informatikos mokymas Mokyklos bazėje	Ne mažiau 30% Plungės ir Rietavo rajonų bendrojo ugdymo 7 – 10 klasių mokinių technologijų mokymas Mokyklos bazėje	2019 – 2022 metai	Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
2.4.	Mokyklos mokytojų mokymas naudotis inovatyviomis (IT) mokymo priemonėmis	70% Mokyklos mokytojų naudojasi inovatyviomis (IT) mokymo priemonėmis	2019 – 2022 metai	Skyrių vedėjai
2.5.	Mokytojai pritaiko mokymo programas inovatyvioms (IT) mokymo priemonėms pagal savo mokymo dalykus	100% pritaikytos mokymo programos inovatyvioms (IT) mokymo priemonėms pagal savo mokymo dalykus	2019 – 2022 metai	Skyrių vedėjai

3 Tikslas. Tradicinių profesinio mokymo programų tolimesnis vystymas, plačiau pritaikant ir neformalaus švietimo poreikiams Regione

Nr.	Uždaviniai	Rodikliai	Laikotarpis	Atsakingas
3.1.	Suvirintojų ir virėjų technologinės bazės atnaujinimas	Pagerintas mokinių pasitenkinimo rodiklis, kuriuo vertinamas naujų technologijų naudojimas mokymo procese bei praktinio mokymo bazėje	2019 – 2022 metai	Profesinio mokymo skyrių vedėjai
3.2.	Suvirintojų ir virėjų mokymų programų pritaikymas mokant atnaujintose bazėse	100% pedagoginių darbuotojų mokymus vykdys naudojantis atnaujinta įranga	2020 – 2022 metai	Praktinio mokymo vadovas
3.3.	Mokomosios vairavimo aikštelės visų kategorijų vairuotojams atnaujinimas	Vykdomi visų kategorijų vairuotojų mokymai atnaujintoje aikštelėje	2020 – 2022 metai	Praktinio mokymo vadovas
3.4.	Bendradarbiavimas su Regiono darbdaviais siekiant patobulinti mokytojų profesines kompetencijas pagal vyraujančias verslo technologijas	Vykdyti 5 bendri mokymai drauge su Regiono darbdaviais	2019 – 2022 metai	Direktorius
3.5.	Parengti mokymo programų paketą greitesniam neformaliam mokymui suaugusiems (trumpalaikiai mokymai)	Svetainėje įkeltos 5 neformalaus mokymo suaugusių programos	2019 – 2021 metai	Tęstinio mokymo skyriaus vedėjas

5. LĖŠOS STRATEGIJAI ĮGYVENDINTI

Mokykla yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 2017 metų biudžeto asignavimai buvo 1 695 500 Eur. Mokykla turėjo pajamų iš kitos veiklos – tęstinio mokymo, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų ir kitų Mokyklos Įstatuose numatytų veiklų. 2017 m. iš kitos pagrindinės veiklos gautos pajamos už suteiktas paslaugas buvo: tęstinio mokymo – 320363,77 Eur ir kitos veiklos – 145408,50 Eur. ( maitinimo, apgyvendinimo, nuomos ir kitos paslaugos). Panašios pajamos yra planuojamos ir strateginiu laikotarpiu. Mokykla strategijai įgyvendinti, galėtų skirti apie 150 000 Eur per metus.

Įgyvendindama strateginius tikslus, Mokykla planuoja naudoti šiuos finansavimo šaltinius:

Mokyklos pajamos iš kitos veiklos – apie 150 000 Eur per metus. Viso iki 450 000 Eur per laikotarpį.
ES lėšos – planuojamas teikti investicinis projektas iki 500 000 Eur.
Rėmėjų lėšos – 50 000 Eur. Mokyklai tapus viešąja įstaiga su dalininkais iš verslo organizacijų, tikėtinas rėmėjų prisidėjimas prie Mokyklos vystymosi.

Viso Mokykla planuoja sukaupti ir investuoti į Mokyklos strateginio plano įgyvendinimą apie 1 mln. Eur.

SUDERINTA

Mokyklos tarybos posėdžio protokolo nutarimu V11-3 2018-08-29

PRITARTA

Lietuvos Respublikos

Švietimo ir mokslo ministerijos

Kanclerio 2018 m.