Plungės technologijų ir verslo mokyklos
strategija 2023 – 2027 metams

 

ĮVADAS

 

Rengdama Plungės technologijų ir verslo mokyklos strategiją 2023–2027 metams mokymo įstaiga vadovavosi:

  • Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“;
  • 2021–2030 metų nacionaliniu pažangos planu;
  • 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programa;
  • Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022–2024 metų strateginiu veiklos planu;
  • Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu;
  • Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu;
  • Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymu;
  • Geros mokyklos koncepcija;
  • Mokymo įstaigos veiklos ataskaitomis;
  • Mokymo įstaigos bendruomenės narių, socialinių partnerių pasiūlymais ir rekomendacijomis.

Plungės technologijų ir verslo mokykla (toliau – mokymo įstaiga) įregistruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre, kodas – 190805844. Mokymo įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga. Mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Priklausomybė – valstybinė. Pagrindinė paskirtis – profesinio mokymo įstaiga, teikianti pagrindinį,  vidurinį išsilavinimą, pirminį ir tęstinį profesinį mokymą. Mokymo kalba – lietuvių kalba. Mokymo forma – grupinis mokymas. Grupinio mokymosi forma įgyvendinama kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokymo įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose. Savo veiklą mokymo įstaiga grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymais, kitais teisės aktais ir mokymo įstaigos įstatais.

Plungės technologijų ir verslo mokyklos strategiją 2023–2027 metams buvo parengtas Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus 2022 m. gruodžio 17  d. V1-91sudaryta darbo grupė.

 

IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

POLITINIAI – TEISINIAI VEIKSNIAI
Pagrindiniai norminiai teisės aktai, kuriais savo veikloje vadovaujasi Plungės technologijų ir verslo mokykla yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teisės aktai.Įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“, 2020 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 998 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, Lietuvos švietimui keliamas strateginis tikslas – „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“. Įgyvendinant strateginį tikslą siekiama įveikti švietimo sistemos kokybės, įtraukties, prieinamumo, lygių galimybių iššūkius, didinami švietimo sistemos gebėjimai paisyti dabarties ir ateities darbo rinkos ir visuomenės poreikių, technologinių naujovių, pasaulinių švietimo ir mokslo tendencijų. Investuojama į švietimo sistemą, kaip esminį atsakingo ir kuriančio žmogaus, visuomenės gerovės bei šalies konkurencingumo didinimo pamatą.Tikslo įgyvendinimui 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programoje keliami uždaviniai:·         Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį;·         Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui;·         Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai emigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas;·         Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų;·         Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais.·         Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą.Mokymo įstaigos bendruomenė, planuodama strateginius tikslus ir uždavinius 2023–2027 metams, atsižvelgė į šalies, regiono politikos ir švietimo strategines nuostatas.
EKONOMINIAI VEIKSNIAI
Pasaulio ekonominė padėtis silpnėja. Nors infliacija mažėja, pasaulyje ji tebėra aukšta ir neigiamai veikia gyventojų perkamąją galią. Ekonominį aktyvumą riboja ir didesnės palūkanų
normos. Jos daro nepalankų poveikį ne tik privačiajam, bet ir valdžios sektoriui, ypač besivystančiose šalyse, nes joms dabar sunkiau finansuoti įvairias reikalingas investicijas. Prie ekonominės padėties prastėjimo labiausiai prisideda gamybos sektorius. Jo situacija ypač blogėja euro zonoje. Mažiau didėjant vartojimo prekių paklausai, esant nemažam ekonominiam bei geopolitiniam neapibrėžtumui ir didesnėms skolinimosi sąnaudoms, įmonės riboja investicinius planus. Tai neigiamai veikia gamybos apimtį pramonėje ir tarptautinę prekybą prekėmis. Pastaruoju metu pasaulyje mažiau auga ir paslaugų sektorius. Šis sektorius nemenkai kilo 2023 m. pirmąjį pusmetį, nes tuo metu vis dar didėjo popandeminė įvairių paslaugų paklausa. Gyventojų mobilumui grįžtant į priešpandeminį lygį, paslaugų sektoriui yra vis mažiau erdvės augti, o silpnėjantis bendras ekonominis aktyvumas taip pat ribojančiai veikia paslaugų paklausą. Dėl šių priežasčių daugelio šalių ir regionų augimo prognozės, ypač 2024 m., mažinamos.Numatoma, kad 2023 m. realusis BVP bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais. Ūkio aktyvumą labiausiai mažina kritusi pramonės produkcija. Situaciją pramonėje blogina prastėjanti tarptautinė ekonominė aplinka, pakilusios palūkanų normos, sumenkę laikini užsakymai, kurių buvo atsiradę per pandemiją. Gamybos pajėgumų panaudojimo lygis šioje veikloje gerokai atsilieka nuo ilgalaikio vidurkio. Ūkio aktyvumą slopina ir krintantis privatusis vartojimas. Nors darbo pajamos pastaruoju metu auga daugiau nei kainos, gyventojai vis dėlto tebėra atsargūs ir neskuba daugiau vartoti. Numatoma, kad šiemet realiojo privačiojo vartojimo apimtis bus mažesnė nei praėjusiais metais. Nuosmukį vis dėlto patiria ne visos ekonominės veiklos. Įgyvendinant projektus, kurie finansuojami naujosios ES finansinės perspektyvos bei ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, gausėja statybos darbų. Ypač daugėja inžinerinių statinių statybų. Pastaruoju metu padėtis pagėrėjo ir transporto sektoriuje. Nors tarptautinė ekonominė aplinka kelia iššūkių, gerokai paaugo krovinių vežimo keliais apimtis.Situacija darbo rinkoje tebėra gana gera. Nedarbo lygis yra artimas 6 proc. Kitaip tariant, nedarbas šiuo metu nėra didesnis, nei buvo prieš prasidedant pastarųjų kelerių metų sukrėtimams. Numanydamos, kad ūkio aktyvumas jau artimiausiais metais pagyvės, įmonės deda pastangas išlaikyti esamus darbuotojus. Todėl bendras dirbančiųjų skaičius beveik nesikeičia. Tokia darbdavių elgsena lemia tai, kad vieno dirbančiojo sukuriama pridėtinė vertė krinta. Per pastaruosius dvejus metus ji sumenko apie 3,5 proc. Tiesa, samdos lūkesčiai tampa atsargesni. Šie lūkesčiai prastėja visose pagrindinėse ekonominėse veiklose, o ypač pramonėje. Bendras užimtumo lūkesčių rodiklis nesiekia jo ilgalaikio vidurkio. Samdos lūkesčiai blogėja vis dėlto gana nedaug. Numatoma, kad darbo rinkos padėtis artimiausiu metu reikšmingai nesikeis.Silpnėjant ekonominei raidai pasaulyje, Lietuvos ekonomikos augimo perspektyva prastėja. Nors realiojo BVP augimo prognozė 2023 m. pagerinama, prognozė 2024 m. pabloginama. Tai, visų pirma, rodo mažiau palankią prekybos partnerių, ypač euro zonos šalių, augimo projekciją, darančią svarią įtaką Lietuvos eksporto raidai. Anksčiau buvo manoma, kad eksportuojantysis ekonomikos sektorius pradės atsigauti 2023–2024 m. sandūroje, o šiuo metu prognozuojama, kad jis pradės reikšmingiau augti tik kitų metų pirmąją pusę. Nors namų ūkiai tebėra atsargūs ir kol kas neskuba gausinti vartojimo, vis dėlto tikimasi, kad, didėjant realiosioms pajamoms, kitąmet augs ir privatusis vartojimas, tuo prisidėdamas prie bendro ekonominio aktyvumo didėjimo. Ūkio plėtrą skatins ir ES paramos srautai, kurie, numatoma, kad kils visu prognozuojamuoju laikotarpiu. Praėjusiais metais realusis BVP paaugęs 1,9, prognozuojama, kad šiemet sumažės 0,6, o kitąmet jis padidės 2,1 proc. Tokia perspektyva reiškia, kad ir artimiausiais ketvirčiais ekonominė raida tebebus gana vangi.
SOCIALINIAI – KULTŪRINIAI VEIKSNIAI
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ akcentuojama, kad šalyje siekiama formuoti besimokančią visuomenę: modernią ir dinamišką, pasirengusią ateities iššūkiams ir gebančią veikti nuolat kintančiame pasaulyje. Ateities Lietuvos visuomenė yra atvira pasaulio kaitai: žmonės yra išsilavinę, domisi mokslu ir naujovėmis, lengvai perpranta ir naudoja naujas technologijas, moka užsienio kalbų, puoselėja mokymosi visą gyvenimą principus, gyventojai turi palankias sąlygas neformaliajam ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą plėtoti. Strategijoje akcentuojama, kad asmens kūrybingumui ugdyti svarbi ne tik mokymo programų kokybė, bet ir jį supanti fizinė aplinka. Švietimo įstaigose reikia sukurti kūrybingumui palankią aplinką, kad mokymo galimybių neribotų menki materialiniai ištekliai. Pažymėtina, kad praktinių įgūdžių tobulinimo bazė yra ypač svarbi aukštesniųjų gebėjimų ugdymui.Nepalanki Lietuvos demografinė padėtis dėl migracijos ir neigiamo natūralaus prieaugio – sąlygoja mokyklinio amžiaus mokinių skaičiaus mažėjimą, ir tai turi įtakos ir profesinėms mokykloms. Gausėja socialinę atskirtį patiriančių mokinių, kuriems reikia specialios paramos, daugėja socialinės rizikos šeimų. Statistika rodo, kad didelė dalis vaikų patiria fizinį ir psichologinį smurtą artimoje aplinkoje, tarp mokinių plačiai plinta patyčios. Tarp nepilnamečių ryškėja narkomanijos, alkoholizmo, prievartos plitimo tendencijos.Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (2006), Europos Tarybos numatyti strateginiai teisingumo švietime įgyvendinimo uždaviniai skatina visose šalyse diegti inkliuzinio švietimo politiką. Nuo 2024 metų visose Lietuvos švietimo įstaigose startuos įtraukusis ugdymas.Švietimo strategija skatina mokymąsi visą gyvenimą, todėl vis didėja suaugusiųjų mokymosi paklausa. Tai suteikia galimybę organizuoti neformaliojo švietimo mokymus ir kursus suaugusiems asmenims. Profesinės mokymo įstaigos skatinamos būti lanksčiomis ir suteikti kiek įmanoma daugiau galimybių mokytis ir įgyti ne tik profesinę kvalifikaciją, bet ir kompetencijas.Pasaulio ekonomikos forumas skelbia, kad ateityje didės socialinių kompetencijų poreikis, todėl svarbu ne tik formaliai perkvalifikuoti žmones, bet ir stiprinti jų turimas bendrąsias kompetencijas. Taip pat, išskiriant kompetencijas, svarbias ateities darbo rinkai, pabrėžiamas kūrybiškumo svarbos augimas ateityje, todėl būtina skirti deramą dėmesį kūrybiškumo ugdymui visose švietimo grandyse.
TECHNOLOGINIAI IR EDUKACINIAI VEIKSNIAI
Informacinių technologijų sektorius vis dar yra viena sparčiausiai augančių ekonomikos šakų, todėl šio sektoriaus potencialas didžiulis. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, IT sektorius auga ir augs – kartu didės ir gerų specialistų poreikis.2021–2030 metų švietimo plėtros programoje teigiama, kad pandemijos laikotarpiu mokyklų aprūpinimas technologijomis stipriai pagerėjo, tačiau švietimo įstaigoms vis dar nepakanka kokybiškam nuotoliniam ugdymui reikalingos technologinės ir programinės įrangos, kokybiškas skaitmeninis turinys nepadengia visų mokomųjų dalykų ir klasių, ypač trūksta skaitmeninio turinio specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Šiuo metu visi mokytojai yra įgiję minimalius skaitmeninės kompetencijos pagrindus, tačiau EBPO mokymo ir mokymosi tyrimo apklausos duomenimis, tik 56 proc. Lietuvos mokytojų jaučiasi pakankamai pasirengę naudoti IKT mokymo procese. Nuotolinė pamoka reikalauja skirtingos metodikos ir dalyko didaktikos. Švietimo sistemoje labai trūksta inovacijų kultūros, vengiama išbandyti technologines naujoves, nepakankamos mokytojų skaitmeninės kompetencijos, ribotas jų atvirumas naujovėms, sunku atsisakyti tradicinių mokymo metodų.Pagrindinę švietimo sistemos vertę kuriamoji mokytojai. Jų dėka galima tikėtis proveržio kuriant sumanią, išsilavinusią Lietuvos visuomenę. Visuomenei reikia mokytojų, kurių darbu būtų pasitikima ir džiaugiamasi. Todėl iškelta idėja – iki 2025 metų mokytojo profesija taptų prestižine.Ne paslaptis, kad gerų, patyrusių mokytojų išėjimas į pensiją, o jaunų specialistų nebuvimas ir/ar nenoras dirbti mokyklose daro įtaką ugdymo proceso kokybei. Sparti technologijų kaita kelia vis naujų reikalavimų profesijos mokytojams. Iki šiol veikianti profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema ir mokymo įstaigos kiekvienais metais įgyvendinama mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programa labiau orientuota į bendrųjų ir pedagoginių kompetencijų tobulinimą. Profesijos mokytojams skirtų dalykinių seminarų organizuojama labai mažai, jie paprastai būna labai brangūs, todėl visi tos pačios srities profesijos mokytojai dalyvauti mokymuose neturi galimybės dėl lėšų trūkumo. Profesijos mokytojai savo kompetencijas dažniausiai tobulina auditorijose, klausydamiesi paskaitų, kokybiškų stažuočių įmonėse organizuojama mažai. Susiduriama su profesijos mokytojų pritraukimo iššūkiais, ypač inžinerijos srities mokymo programose

 

 

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMBIŲ, GRĖSMIŲ ANALIZĖ

Plungės technologijų ir verslo mokyklos SSGG analizė yra paremta išorinės aplinkos analize, atsižvelgiant į mokymo įstaigos vidaus veiksnius. SSGG analizė pateikta žemiau:

STIPRYBĖS SILPNYBĖS
1. Mokymo įstaiga vykdo darbo rinkoje paklausias modulines profesinio mokymo programas ir neformaliojo  mokymo programas.2. Mokymo įstaigoje dirba kompetentingi savo srities specialistai, kurie nuolat tobulina savo kvalifikacija.3. Mokymo įstaiga sudaro įvairiapuses galimybes mokytis skirtingų gebėjimų mokiniams.4. Mokymo įstaiga palaiko ir plėtoja įvairiapusiškus ryšius su socialiniais partneriais rajone ir šalyje.5. Mokymo įstaiga vykdo mokinių ir mokytojų profesines stažuotes užsienyje, kur susipažįstama su gerąją patirtimi.6. Mokymo įstaiga sudaro mokiniams geras apgyvendinimo sąlygas bendrabutyje.7. Mokymo įstaiga plėtoja ir diegia naujas informacinių technologijų sistemas.8. Mokymo įstaiga projektų ir savo lėšų pagalba atnaujina mokymo įrangą ir diegia mokymo naujoves.9. Mokymo įstaiga vykdo veiksmingą profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo veiklą.10. Mokymo įstaiga plėtoja pameistrystės sistemą, leidžiančią mokiniams įgyti darbinę patirtį. 1. Mokymo įstaiga susiduria su silpna mokinių motyvacija mokytis, neatsakingu kvalifikacijos pasirinkimu.2. Mokymo įstaiga susiduria su mokinių žemėjančiu teorinių žinių lygiu.3. Nepakankamas tėvų, socialinių partnerių įsitraukimas į ugdymo procesą, pagalbos teikimą.4. Mokymo įstaiga susiduria su verslo įstaigų mažu susidomėjimu dėl pameistrystės įgyvendinimo.5. Modernios mokymo įrangos trūkumas (hibridinių automobilių, elektromobilių) inžinerijos mokymo programų kokybiškam praktinio mokymo vykdymui.6. Mokymo įstaigoje trūksta Inžinerijos srities profesijos mokytojų.7. Mokymo įstaiga susiduria su tuo, kad mokiniai turi mažas socialines kompetencijas (bendravimo ir bendradarbiavimo, komandiniai, tarpkultūriniai).8. Mokymo įstaiga susiduria su darbuotojų nepakankamu informacinių technologijų, užsienio kalbų, dokumentacijos tvarkymo įgūdžių turėjimu.9. Silpnai išplėtota mokymo įstaigos vairavimo aikštelės infrastruktūra.10. Lėšų trūkumas infrastruktūros modernizavimui.
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
1. Naujų profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir įgyvendinimas;2. Padidinti žemės ūkio technikos eksploatacijos, priežiūros ir remonto sektorinio mokymo centro užimtumą;3. Skatinti skaitmeninių / išmaniųjų technologijų panaudojimas ugdymo, mokymo ir informacijos valdymo procesuose;4. Didinti mokytojų, profesijos mokytojų ir  mokinių stažuotes ES šalyse, tobulinant profesines kompetencijas bei pritaikant gerąją patirtį;5. Mokamų paslaugų pasiūlos efektyvumo didinimas;6. Plėtoti neformalaus mokymo formas. Organizuoti trumpalaikius, vakarinius mokymus pagal darbdavių ir kitų suinteresuotų šalių poreikius.7. Tėvų, socialinių partnerių skatinimas aktyviau dalyvauti mokymo įstaigos gyvenime.8. Pameistrystės mokymo būdo platesnis taikymas.9. Plėtoti projektinės veiklos kryptis, skatinant mokinių motyvaciją ir stiprinant darbuotojų profesionalumą, gerinant mokinių užsienio kalbų įgūdžius, įsidarbinimo galimybes Lietuvoje ir Europoje.10. Darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimas. 1. Mokinių skaičiaus mažėjimas, susijęs su gimstamumo mažėjimu ir neigiamais emigracijos srautais rajone.2. Didėja mokinių, gyvenančių problemiškose, socialiai remtinose šeimose, skaičius.3. Didėjantis mokinių, turinčių specialiuosius ugdymo poreikius, skaičius ir nepakankamas pedagogų pasirengimas.4. Neigiamų reiškinių daugėjimas visuomenėje, nepilnamečių nusikalstamumas, žalingi įpročiai.5. Politinės, teisinės aplinkos didelis kintamumas.6. Nemotyvuojantis pedagogo darbas dėl sąlyginai mažo atlyginimo ir biurokratijos.7. Darbdavių pasyvumas siunčiant mokytis darbuotojus įgyti, tobulinti, kelti kvalifikaciją pagal dabartinę profesinio mokymo tvarką.

 

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS STRATEGIJA

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS VIZIJA

Šiuolaikiška ir visiems atvira mokymo įstaiga, teikianti kokybiškas ugdymo ir profesinio mokymo paslaugas.

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS MISIJA

Plėtoti kokybišką ugdymą ir profesinį mokymą, atsižvelgiant į nuolat kintančius darbo rinkos reikalavimus ir visuomenės poreikius, užtikrinant nuolatinį paslaugų gerinimą.

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS STRATEGIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1 tikslas. Teikti kokybiškas ugdymo ir mokymo/si paslaugas, pagrįstas bendradarbiavimo, kompleksiškumo, mokymosi visą gyvenimą principų darna.

1.1. uždavinys. Vykdyti ugdymo ir mokymo/si procesus, tenkinančius darbo rinkos ir visuomenės poreikius.

1.2. uždavinys. Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas, stiprinant bendrąsias ir sociokultūrines kompetencijas.

 

2 tikslas. Tobulinti įstaigos valdymo procesus, užtikrinant edukacinę ir saugią aplinką.

2.1. uždavinys. Stiprinti organizacinę kultūrą ir valdymo procesus, užtikrinant veiklos stebėseną ir komunikavimą.

2.2. uždavinys. Gerinti mokymo/si aplinką ir didinti aplinkos saugumą, diegiant IT naujoves, atnaujinant mokymo/si įrangą ir modernizuojant mokyklos ir bendrabučio patalpas.

2.3. uždavinys. Tobulinti darbuotojų kompetencijas, didinti jų profesionalumą.

 

3 tikslas. Plėtojant socialinę partnerystę ir tarptautiškumą, didinti įstaigos konkurencingumą ir patrauklumą.

3.1. uždavinys. Plėtoti socialinę partnerystę, stiprinti tarptautiškumą ir bendruomenės judumą.

3.2. uždavinys. Didinti mokyklos žinomumą bendruomenei.

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PLANAS

Uždaviniai Priemonės pavadinimas Vertinimo kriterijai Atsakingas skyrius Ištekliai
Laukiami rezultatai 2023 2024 2025 2026 2027
1 tikslas. Teikti kokybiškas ugdymo ir mokymo/si paslaugas, pagrįstas bendradarbiavimo, kompleksiškumo, mokymosi visą gyvenimą principų darna.
1.1. Vykdyti ugdymo ir mokymo/si procesus, tenkinančius darbo rinkos ir visuomenės poreikius. 1.1.1. Profesinio mokymo programų / modulių įgyvendinimas (UŽT ir kitomis lėšomis) 1.1.1.1. Baigusiųjų formaliojo mokymo programas asmenų skaičius 1022 1049 1050 1055 1060 Tęstinio profesinio mokymo skyrius UŽT, darbdavių ir privačios klientų lėšos
1.1.1.2. Suteiktų mokymo paslaugų palankus vertinimas (baigusiųjų proc.) 95 95 95 95 95
1.1.2. Profesinio mokymo programų / modulių įgyvendinimas (biudžeto lėšomis) 1.1.2.1. Baigusiųjų formaliojo mokymo programas ar modulius asmenų skaičius 133 150 155 156 160 Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Rietavo filialas Mokyklos lėšos
1.1.2.2. Kvalifikaciją įgijusių absolventų proc. 73 74 75 76 77 Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Rietavo filialas Mokyklos lėšos
1.1.2.3. Absolventų konkurencingumas darbo rinkoje (įsidarbinimas pagal profesiją proc.) 62 63 65 65 65 Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Rietavo filialas Mokyklos lėšos
1.1.2.4. Mokinių skaičius dalyvaujančių pameistrystėje (proc.) 5 6 7 8 10 Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius UŽT, ES, darbdavių lėšos
1.1.2.5. Palankiai vertinančių mokymo/si organizavimą (besimokančiųjų proc.) 85 85 85 85 85 Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius Mokyklos lėšos
1.1.2.6. Profesiniame mokyme dalyvaujančių specialiuosius mokymo poreikius turinčių mokinių skaičius 18 20 20 22 22 Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius Mokyklos lėšos
1.1.3. Neformaliųjų programų įgyvendinimas 1.1.3.1. Baigusiųjų neformaliojo mokymo programas asmenų skaičius 331 340 340 340 340 Tęstinio profesinio mokymo skyrius UŽT, darbdavių ir privačios klientų lėšos
1.1.4. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas 1.1.4.1. Brandos atestatus gavusiųjų mokinių proc. 78 79 79 80 80 Gimnazijos skyrius Mokyklos lėšos
1.1.4.2. Valstybinių brandos egzaminų rezultatyvumas, proc. 90 91 91 92 92 Gimnazijos skyrius Mokyklos lėšos
1.1.4.3. Bendrame ugdymo procese dalyvaujančių specialiuosius mokymo poreikius turinčių mokinių skaičius 34 34 35 35 36 Gimnazijos skyrius Mokyklos lėšos
1.1.5. Mokymo programų rengimas, turinio atnaujinimas ir vykdymas 1.1.5.1. Modulinių profesinio mokymo programų įgyvendinimas, skaičius 20 20 20 20 20 Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius Mokyklos lėšos
1.1.5.2. Neformaliojo mokymo programų įgyvendinimas, skaičius 6 6 6 7 8 Tęstinio profesinio mokymo skyrius Mokyklos lėšos
1.1.5.3. Naujai parengtų ir licencijuotų programų skaičius 2 2 2 2 2 Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius Mokyklos lėšos
1.2. Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas, stiprinant bendrąsias ir sociokultūrines kompetencijas. 1.2.1. Neformalaus švietimo organizavimas 1.2.1.1. Lankančiųjų ne sportinės veiklos būrelius, proc. 5 5 6 6 6 Neformaliojo švietimo organizatorius, Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Mokyklos lėšos
1.2.1.2. Mokinių dalyvavimas sportinėje veikloje, proc. 13 13 13 14 15 Neformaliojo švietimo organizatorius Mokyklos lėšos
1.2.2. Mokinių saviraiškos, verslumo, ugdymo karjerai kompetencijų ugdymas 1.2.2.1. Organizuotų pamokų skaičius, keičiant edukacinę aplinką (proc.) 5 6 8 8 10 Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Gimnazijos skyrius, Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Mokyklos lėšos
1.2.2.2. Parodų, kūrybinių projektų ir panašių veiklų mokiniams organizavimas, skaičius 6 7 7 7 7 Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Gimnazijos skyrius Mokyklos lėšos
1.2.2.3. Mokinių dalyvavusių meistriškumo konkursuose skaičius 9 9 10 10 10 Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Gimnazijos skyrius Mokyklos lėšos
1.2.2.4. Pilietiškumo ugdymo priemonių integracija, skaičius 5 6 6 7 7 Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Gimnazijos skyrius Mokyklos lėšos
1.2.2.5. Profesinio mokymo patrauklumo skatinimas, dalyvaujant Erasmus+ programos įgyvendinime x x x x x Vystymo skyrius Erasmus+ lėšos
1.2.3. Paslaugų vartotojų įgalinimas, organizuojant prevencines, intervencines programas 1.2.3.1. Sveikos gyvensenos ir  sveikatinimo priemonių organizavimas x x x x x Sveikatos priežiūros darbuotojas Mokyklos lėšos
1.2.3.2. Smurto ir patyčių prevencijos priemonių organizavimas x x x x x Socialinis pedagogas, psichologas Mokyklos lėšos
1.2.3.3. Socialinės, psichologinės, pedagoginės ir materialinės paramos organizavimas x x x x x Socialinis pedagogas, psichologas Mokyklos lėšos
2 tikslas. Tobulinti įstaigos valdymo procesus, užtikrinant edukacinę ir saugią aplinką.
2.1. Stiprinti organizacinę kultūrą ir valdymo procesus, užtikrinant veiklos stebėseną ir komunikavimą. 2.1.1. Valdymo procesų stiprinimas, taikant kokybės vadybos sistemos reikalavimus 2.1.1.1. Valdymo procesų organizavimas pagal ISO kokybės vadybos reikalavimus x x x x x Direktorius Mokyklos lėšos
2.1.1.2. Finansinio audito organizavimas x x x x x Buhalterija Mokyklos lėšos
2.1.1.3. RVASVT sistemos auditas įstaigos valgykloje x x x x x Valgyklos vedėja Mokyklos lėšos
2.1.1.4. Veiklos savianalizė, grįsta duomenų analize ir įsivertinimu, organizavimas x x x x x Direktorius Mokyklos lėšos
2.1.2. Suinteresuotų šalių įsitraukimo skatinimas priimant sprendimus 2.1.2.1. Įstaigos tarybos (kolegialaus valdymo organo) veiklos organizavimas x x x x x Mokyklos taryba (kolegialus valdymo organas) Mokyklos lėšos
2.1.2.2. Įstaigos tarybos (savivaldos organo) veiklos organizavimas x x x x x Mokyklos taryba (savivaldos organas) Mokyklos lėšos
2.1.2.3. Mokinių tarybos veiklos organizavimas x x x x x Mokinių taryba Mokyklos lėšos
2.1.2.4. Darbo tarybos veikla, užtikrinant efektyvų darbuotojų atstovavimą x x x x x Darbo taryba Mokyklos lėšos
2.1.3. Duomenų saugos užtikrinimas 2.1.3.1. Duomenų saugos pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą užtikrinimas x x x x x Personalo skyrius Mokyklos lėšos
2.1.4. Komunikacijos efektyvumo didinimas, diegiant inovatyvias technologijas 2.1.4.1. Dokumentų valdymo sistemos naudojimas x x x x x Sekretorius Mokyklos lėšos
2.1.4.2. Visus įstaigos darbuotojus ir mokytojus aprūpinti elektroniniais paštais, sukuriant saugią informacijos apsikeitimo sistemą x x x x x Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Mokyklos lėšos
2.2. Gerinti mokymo/si aplinką ir didinti aplinkos saugumą, diegiant IT naujoves, atnaujinant mokymo/si įrangą ir modernizuojant mokyklos ir bendrabučio patalpas. 2.2.1. Mokymo bazės stiprinimas, metodinių ir techninių priemonių įsigijimas, atnaujinimas, diegimas 2.2.1.1. Architektūra ir statybos švietimo srities programų (apdailininkų, plytelių klojėjo – tinkuotojo) mokymo bazės atnaujinimas, praplečiant reikiamą profesinio mokymo organizavimui infrastruktūrą – x x x x Vystymo skyrius, Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ES, NS, TRP ir mokyklos lėšos
2.2.1.2. Inžinerijos ir inžinerinės profesijos švietimo srities programų (elektriko, suvirintojo, mechatroniko, transporto priemonių remontininko) mokymo bazės atnaujinimas, praplečiant reikiamą profesinio mokymo organizavimui infrastruktūrą – x x x x Vystymo skyrius, Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ES, NS, TRP ir mokyklos lėšos
2.2.1.3. Gamyba ir perdirbimas švietimo srities programų (siuvėjų) mokymo bazės atnaujinimas, praplečiant reikiamą profesinio mokymo organizavimui infrastruktūrą – x x x x Vystymo skyrius, Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ES, NS, TRP ir mokyklos lėšos
2.2.1.4. Paslaugos asmenims švietimo srities programų (kirpėjų, virėjų) mokymo bazės atnaujinimas, praplečiant reikiamą profesinio mokymo organizavimui infrastruktūrą – x x x x Vystymo skyrius, Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ES, NS, TRP ir mokyklos lėšos
2.2.1.5. Socialinė gerovė švietimo srities programų (ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, individualios priežiūros darbuotojo) mokymo bazės atnaujinimas, praplečiant reikiamą profesinio mokymo organizavimui infrastruktūrą – x x x x Vystymo skyrius, Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ES, NS, TRP ir mokyklos lėšos
2.2.1.6. Verslas ir administravimas švietimo srities programų (apskaitininkų, finansinių paslaugų teikėjo) mokymo bazės atnaujinimas, praplečiant reikiamą profesinio mokymo organizavimui infrastruktūrą – x x x x Vystymo skyrius, Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ES, NS, TRP ir mokyklos lėšos
2.2.1.7. Bibliotekos fondo papildymas knygomis, žurnalais, skaitmeniniais mokymosi ištekliai ir pan. x x x x x Bibliotekininkas Mokyklos lėšos
2.2.1.8. Saugaus eismo mokymo infrastruktūros modernizavimas – x x x x Tęstinio profesinio mokymo skyrius ES, NS, TRP ir mokyklos lėšos
2.2.2. Saugios aplinkos ir infrastruktūros funkcionalumo didinimas 2.2.2.1. Teorinio ir praktinio mokymo, maitinimo, poilsio ir darbo erdvių pertvarkymas, modernizavimas x x x x x Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Mokyklos lėšos
2.2.2.2. Bendrabučio gyvenimo sąlygų gerinimas x x x x x Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Mokyklos lėšos
2.2.2.3. Darbuotojų pasitenkinimas darbu proc. 90 90 90 91 91 Personalo skyrius Mokyklos lėšos
2.2.2.4. Mokyklos infrastruktūros pritaikymas specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių kokybiško ugdymo užtikrinimui – x x x x Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai NS ir mokyklos lėšos
2.2.3. Informacinių technologijų priemonių diegimas 2.2.3.1. Mokymo priemonių paremtų dirbtinio intelekto taikymu diegimas – x x x x Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Gimnazijos skyrius Mokyklos lėšos
2.2.3.2. IT įrangos atnaujinimas x x x x x Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Mokyklos lėšos
2.2.3.3. IT simuliacinių mokymo priemonių diegimas – x x x x Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Gimnazijos skyrius Mokyklos lėšos
2.2.3.4. Mokymo medžiagų skaitmeninimas – x x x x Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Gimnazijos skyrius, Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Mokyklos lėšos
2.2.3.5. Nuotolinių mokymo priemonių naudojimas – x x x x Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Gimnazijos skyrius, Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Mokyklos lėšos
2.2.3.6. Debesijos sprendinių diegimas efektyvesniam veiklos administravimui ir mokymo procesų organizavimui – x x x x Sekretorius, Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Mokyklos lėšos
2.3. Tobulinti darbuotojų kompetencijas, didinti jų profesionalumą. 2.3.1. Darbuotojų kompetencijų tobulinimas 2.3.1.1. Pedagoginis personalas tobulino kompetencijas ne mažiau nei 5 d. (proc.) 90 95 95 100 100 Personalo skyrius, Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Mokyklos lėšos
2.3.1.2. Administracinis personalas tobulino kompetencijas ne mažiau nei 8 val. (proc.) 90 90 96 98 100 Personalo skyrius Mokyklos lėšos
2.3.2. Darbuotojų vertinimo / įsivertinimo organizavimas 2.3.2.1. Kasmetinis darbuotojų vertinimo organizavimas x x x x x Personalo skyrius Mokyklos lėšos
2.3.2.2. Mokytojų ir profesijos mokytojų dalykinės ir pedagoginės kvalifikacijos atitikties formaliojo profesinio mokymo reikalavimams proc. 100 100 100 100 100 Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Mokyklos lėšos
2.3.3. Mokytojų ir profesijos mokytojų metodinė veikla 2.3.3.1. Metodinės veiklos organizavimas x x x x x Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Mokyklos lėšos
2.3.4. Mokytojų atestacinės komisijos veikla 2.3.4.1. Atestuotų mokytojų, profesijos mokytojų proc. 94 95 96 96 98 Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Mokyklos lėšos
3 tikslas. Plėtojant socialinę partnerystę ir tarptautiškumą, didinti įstaigos konkurencingumą ir patrauklumą.
3.1. Plėtoti socialinę partnerystę, stiprinti tarptautiškumą ir bendruomenės judumą. 3.1.1. Projektinė veikla 3.1.1.1. Bendruomenės narių skaičius, dalyvavusių tarptautinių projektų veiklose, mobilumo vizituose 36 36 38 38 40 Vystymo skyrius TRP, Erasmus+ lėšos
3.1.1.2. Nacionalinių projektų rengimas ir įgyvendinimas x x x x x Vystymo skyrius NS ir mokyklos lėšos
3.1.1.3. Europos Sąjungos paramos projektų rengimas ir įgyvendinimas x x x x x Vystymo skyrius ES ir mokyklos lėšos
3.1.1.4. Tarptautinių projektų rengimas ir įgyvendinimas x x x x x Vystymo skyrius TRP ir mokyklos lėšos
3.1.2. Konferencijų, meistriškumo konkursų organizavimas mokykloje įtraukiant socialinius partnerius 3.1.2.1. Konferencijų, meistriškumo konkursų, mugių, atvirų durų dienų organizavimas mokykloje skaičius 5 6 6 7 7 Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Gimnazijos skyrius Mokyklos lėšos
3.1.3. Dalyvavimas socialinių partnerių organizuojamuose renginiuose, įstaigos atstovavimas 3.1.3.1. Darbuotojų įsitraukimas į asociacijų, darbdavių organizacijų ir panašių organizacijų veiklas x x x x x Personalo skyrius Mokyklos lėšos
3.1.4. Bendradarbiavimas su vietos darbdaviais, Užimtumo tarnyba, kitomis suinteresuotomis šalimis 3.1.4.1. Bendradarbiavimo sutarčių sudarymas ir įgyvendinimas x x x x x Vystymo skyrius, Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Tęstinio profesinio mokymo skyrius Mokyklos lėšos, UŽT, ES, darbdavių lėšos
3.2. Didinti mokyklos žinomumą bendruomenei. 3.2.1. Mokyklos veiklos viešinimas 3.2.1.1. Socialinių tinklų, skaitmeninių ir kitų priemonių naudojimas viešinant mokyklos veiklą x x x x x Viešųjų ryšių specialistė NS ir mokyklos lėšos
3.2.1.2. Atvirų durų organizavimas x x x x x Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Gimnazijos skyrius Mokyklos lėšos
3.2.1.3. Dalyvavimas, veiklos pristatymas nacionalinėse ir tarptautinėse parodose x x x x x Aptarnavimo ir inžinerinių paslaugų skyrius, Gimnazijos skyrius Mokyklos lėšos

Finansavimas: UŽT – Užimtumo tarnyba, ES – Europos Sąjungos, NS – nacionalinis, TRP – tarptautinis

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS STRATEGIJOS PLANO ĮGYVENDINIMASIR PRIEŽIŪRA

Plungės technologijų ir verslo mokykla 2023–2027 metų strateginiam planui įgyvendinti rengia metinius veiklos planus. Strateginio plano rengimo darbo grupė pristato strateginio plano projektą bei plano vykdymo analizę mokymo įstaigos taryboms. Metinio veiklos plano įgyvendinimo analizė atliekama Mokytojų susirinkime kartą per metus, metinių priemonių įgyvendinimo ataskaita pateikiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tokiu būdu, visi turi galimybę stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinami strateginiai, metiniai tikslai, teikti siūlymus bei pageidavimus. Mokymo įstaigos tarybos stebi ir įvertina, ar įgyvendinami strateginiai tikslai ir uždaviniai, ar darbuotojai vykdo pavestas užduotis, ar vykdomų planų priemonės yra efektyvios, papildo metinius veiklos planus, jei yra poreikis. Vyriausiasis buhalteris stebi ir analizuoja, ar tinkamai ir skaidriai planuojamos bei naudojamos lėšos. Kokybės vadybos sistema užtikrina veiksmingą organizacijos veiklų ir procesų seką ir sąveiką.

Strateginio plano įgyvendinimo stebėsena organizuojama taip, kad būtų užtikrintas adekvatus ir savalaikis plano koregavimas, esant poreikiui įtraukiant į planą naujus elementus ir/ar pašalinant neaktualius. Tikslinant strateginį planą gali būti koreguojami plano rodikliai ir jų pasiekimo terminai, priemonės, uždaviniai, tikslai, veiklų įgyvendinimo planai. Patvirtinti strateginis, metinės veiklos planai, bei metinės veiklos ataskaitos skelbiamos mokymo įstaigos internetinėje svetainėje.