Socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašas

PRITARTA
Plungės technologijų ir verslo
Mokyklos mokytojų  tarybos posėdžio
2015 m. spalio 28 d. nutarimu
Protokolo  Nr.7

PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo
Mokyklos direktoriaus
2015 m. spalio  d.
Įsakymo Nr.

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS MOKINIUI TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagalbos mokiniams teikimo tikslus, uždavinius, principus, formas, rūšis, gavėjus, teikėjus bei socialinės pedagoginės pagalbos organizavimą.

1.2. Socialinė pedagoginė pagalba mokiniui – tai mokyklos darbuotojų (grupės vadovų, bendrabučio auklėtojo, mokytojų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei profesinių mokymo dalykų mokytojų – toliau vadinami mokytojais), mokyklos administracijos, Vaiko gerovės komisijos, pagalbos mokiniui specialistų – visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, socialinio pedagogo, bibliotekininko, psichologo, ugdymo karjerai koordinatoriaus – veikla, susijusi su mokinių socialinių, pedagoginių poreikių tenkinimu, leidžianti didinti ugdymo(-si) veiksmingumą ir kokybę.

1.3. Socialinės pedagoginės pagalbos tikslas – padėti įgyvendinti mokinių teisę į mokslą, užtikrinti veiksmingą mokinių ugdymąsi mokykloje, sudaryti prielaidas pozityviai socializacijai ir pilietinei brandai bei mokinių saugumui mokykloje.

1.4.Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281, Žin., 2011, Nr. 38-1804), Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969), Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu (2011-07-08, Nr. V-1228, Žin., Nr. 92-4395), Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu (2011-07-08, Nr. V-1229, Žin., 2011, Nr. 92-4396), Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu (Švietimo ir mokslo ministro 2011-07-21 įsakymas Nr. V-1393), Specialiojo ugdymo įstatymu (1998 m. gruodžio 15 d. Nr. VIII-969, Žin., 1998, Nr. 115-3228) ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, mokytojų, grupės vadovų bei pagalbos mokiniui specialistų pareigybių aprašymais, Vaiko gerovės komisijos aprašu.

2. PAGALBOS TEIKIMO UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

2.1. Uždaviniai:

2.1.1. padėti sėkmingai mokiniams adaptuotis mokykloje ar naujoje ugdymo pakopoje;
2.1.2. užtikrinti mokinių saugumą mokykloje;
2.1.3. kartu su tėvais (globėjais) padėti vaikams ir jaunimui pasirinkti ugdymo(-si) ir profesijos programas;
2.1.4. išsiaiškinti ir šalinti priežastis, dėl kurių mokiniai negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti;
2.1.5. sudaryti sąlygas gabių ir turinčių mokymosi sunkumų mokinių ugdymui(-si);
2.1.6. padėti mokiniui siekti Bendrosiose ugdymo programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų;
2.1.7. aiškintis mokinio mokymosi sutrikimų priežastis, elgesio nukrypimų ir asmenybės savybių problemas ir teikti reikalingą psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą.

2.2. Principai:

2.2.1. lygios galimybės – kiekvienam mokiniui užtikrinamas pagalbos prieinamumas;
2.2.2. visuotinumas – pagalba teikiama visiems mokyklos mokiniams, kuriems jos reikia;
2.2.3. kompleksiškumas – pagalba teikiama pagal poreikį kartu su kitomis socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo formomis (informacine, psichologine, specialiąja pedagogine ir specialiąja pagalba, sveikatos priežiūra mokykloje bei kt.);
2.2.4. decentralizacija – šeimos, visuomenės bei kitų institucijų dalyvavimas;
2.2.5. individualumas – pagalba teikiama atsižvelgiant į konkretaus mokinio poreikius ir problemas;
2.2.6. veiksmingumas – tinkamais ir laiku priimtais sprendimais;
2.2.7. konfidencialumas – neatskleidžiama konfidenciali informacija be mokinio ar jo tėvų (globėjų) sutikimo tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

3. PAGALBOS GAVĖJAI, TEIKĖJAI, FORMOS IR RŪŠYS

3.1. Socialinės pedagoginės pagalbos gavėjai – mokyklos mokiniai.

3.2. Socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai – mokyklos darbuotojai: grupių vadovai, bendrabučio auklėtojas, mokytojai ir mokyklos administracija, Vaiko gerovės komisija, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, socialinis pedagogas, bibliotekininkas, psichologas, ugdymo karjerai koordinatorius (žr. priedą Nr.1).

3.3. Socialinės pedagoginės pagalbos formos:

3.3.1. individualus darbas su mokiniu – gabių mokinių skatinimas bei ruošimas dalyvauti olimpiadose bei konkursuose, darbas su mokymosi sunkumų ir elgesio sutrikimų turinčiais mokiniais; grupės vadovų, mokytojų, mokyklos administracijos pokalbiai, psichologo ir socialinio pedagogo konsultacijos, tyrimai;
3.3.2. darbas su grupe – grupinės konsultacijos (psichologo, socialinio pedagogo), grupės valandėlės, ugdymo dalyvių tarpusavio santykių reguliavimas, profesinis konsultavimas bei informavimas, grupinis darbas su gabiais, mokymosi sunkumų ir elgesio sutrikimų turinčiais mokiniais, grupiniai tyrimai;
3.3.3. darbas su mokinio šeima – pagalba sprendžiant problemas, trukdančias mokinio ugdymo (-si) procesui, pasirenkant mokymosi lygius, būsimą profesiją, tėvų (globėjų) ir mokyklos bendradarbiavimo stiprinimas;
3.3.4. darbas su mokyklos bendruomene – saugios aplinkos kūrimas ir palaikymas, savivaldos aktyvavimas;
3.3.5. darbas su kitomis rajono, apskrities institucijomis, socialiniais partneriais – ryšių tarp institucijų ir socialinių partnerių palaikymas, jų įtraukimas į informacines, psichologinės, specialiosios pedagoginės ir kitos specialiosios pagalbos teikimą, siekiant užtikrinti pagalbos veiksmingumą ir vykdant socialinių pedagoginių problemų prevenciją.

3.4. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo rūšys:

3.4.1. konsultavimas – esant poreikiams, mokiniams skiriamos ilgalaikės ir trumpalaikės (individualios ar grupinės) konsultacijos;
3.4.2. ugdymo diferencijavimas mokiniui ir mokinių grupei, siekiant sudaryti palankias sąlygas tiek gabių, tiek mokymosi problemų turinčių mokinių ugdymui;
3.4.3. socialinių ir gyvenimo įgūdžių formavimas – ugdomas gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti problemas, kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti, pažinti save, elgtis visuomenėje priimtinais būdais, valdyti emocijas, sveikos gyvensenos įgūdžius;
3.4.4. elgesio korekcija, socialiai priimtino elgesio modeliavimas;
3.4.5. nusikalstamumo, mokyklos nelankymo, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, savižudybių, ŽIV/AIDS, prievartos, smurto ir teisės pažeidimų prevencija;
3.4.6. pagalbos komandos telkimas mokykloje (esant reikalui, pasitelkiant šeimą bei socialinius partnerius), siekiant sėkmingai spręsti mokinių problemas.

4. PAGALBOS ORGANIZAVIMAS

4.1. Grupės vadovai ir mokytojai teikia pagalbą grupės mokiniams, rūpinasi jų asmenybės ugdymu(-si) bei branda, siekia pažinti auklėtinių, mokinių poreikius, polinkius, interesus, gabumus, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo procesą, domisi ir rūpinasi mokinių sveikata, jų sauga, puoselėja sveiką gyvenseną, bendradarbiauja su pagalbos mokiniui specialistais, informuoja tėvus (globėjus) apie iškylančias problemas, padeda mokiniams spręsti psichologines, socialines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas, stebi, analizuoja tėvų bei socialinės aplinkos poveikį ugdymui(-si).

4.2. Sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis − saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais). Sveikatos priežiūrą vykdo mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas.

4.3. Mokyklos vaiko gerovės komisija organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, socialinės pedagoginės pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą, švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atlieka mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pirminį įvertinimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas (žr. priedą Nr.2).

5. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Mokykloje dirba aukštos kvalifikacijos mokytojų kolektyvas, susitelkę pedagoginės pagalbos specialistai Vaiko gerovės komisijos veikloje. Didelė darbo patirtis ir profesionalumas sudaro prielaidas tinkamai teikti pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, socialinę, informacinę pagalbą mokiniams. Savitarpio pagarbos, tolerancijos tiek tarp mokytojų ir mokinių, tiek dėmesio kiekvienam mokiniui atmosferos formavimas mokyklose – kompleksinis viso mokyklos kolektyvo darbo reikalaujantis uždavinys. Tai padėtų spręsti daugeliui mokinių aktualias adaptacijos naujose aplinkose problemas, smurto, mokinių – mokytojų santykių ir kitas problemas.

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas

PATVIRTINTA
Mokyklos direktoriaus įsakymu
2018-09-03.Nr…

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS  APRAŠAS

I BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Plungės technologijų ir verslo mokyklos (toliau Mokyklos) mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos apraše (toliau — Apraše) aptariami vertinimo tikslas ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas ugdymo procese, vertinimo formos, mokymo ir vertinimo individualizavimas, įvertinimo fiksavimas baigus programą ar jos dalį ir informavimas apie vertinimą.
  2. Aprašas parengtas vadovaujantis šiais dokumentais:

2.1. Lietuvos Respublikos Švietimo ir Profesinio mokymo įstatymais,

2.2 Kitais ugdymą reglamentuojančiais dokumentais ir Mokyklos susitarimais.

  1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra Mokyklos ugdymo turinio dalis, deranti su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinimas, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas padeda mokiniui mokytis, bręsti kaip asmenybei, pateikia informaciją apie mokymosi pažangą, nusako mokytojo, Mokyklos darbo sėkmę, suteikia tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprina ryšius tarp mokinio, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) ir Mokyklos.
  2. Apraše vartojamos sąvokos:
  • Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas, naudojamas mokymo ir mokymosi kokybei gerinti.
  • Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.
  • Įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
  • Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
  • Vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimus pagal bendrojo ugdymo programas, profesinio mokymo standartus atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.
  • Asmeninės mokinio pažangos vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.
  • Savivaldis mokymasis – mokymasis, per kurį mokinys savo iniciatyva išsiaiškina mokymosi poreikius, keliasi tikslus, planuojasi mokymąsi, sukuria ar pasirenka mokymosi aplinką bei priemones, sau tinkamas mokymosi strategijas, įsivertina pasiekimus ir pažangą.
  • Signalinis pusmečio įvertinimas – kartą per pusmetį iš esamų pažymių vedamas aritmetinis vidurkis, leidžiantis mokiniui įsivertinti, mokytojui, administracijai vertinti esamą situaciją;
  1. Vertinimo tipai(klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

 

5.1. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

5.2. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.
5.3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

5.4. Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus.
5.5. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz. standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

  1. Vertinimo būdai(klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

6.1Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;

6.2. Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Vertinimas nefiksuojamas ar fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.). Neformalus vertinimas – žodinis, kai mokytojas vertinimus, pastebėjimus išsako žodžiu; raštiškas, kai fiksuojami vertinimai (pagyrimai, pastabos) el.dienyne, mokinio užrašuose, teikiami pagyrimo raštai.

6.3. Kaupiamasis vertinimas (sudėtinis pažymys) – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko mokyklos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu.  Kaupiamasis vertinimas skatina mokinius bendradarbiauti, ieškoti sprendimų, drąsiai mąstyti ir nebijoti pažymių. Kaupiamuoju vertinimu siekiama, kad mokiniai dirbtų per visas pamokas, o ne tik stengtųsi gerai parašyti tikrinamuosius bei kontrolinius darbus ar atsiskaitymus. Kiekvienas  mokytojas turi savo dalyko kaupiamojo vertinimo metodiką (taškai, pliusai, minusai, „mažieji“ pažymiai, kreditai ir pan.). Kaupiamasis vertinimas netaikomas vertinant  baigiamuosius darbus (mokyklinius brandos egzaminus, baigiamuosius projektus ir kt.) bei vykdant kompetencijų vertinimą, nes šiais atvejais  įvertinamas rezultatas, t. y. daugelio dalykų visuminis išmokimo lygis.

Kaupiamojo vertinimo pranašumai:

  • praplečiamos vertinimo ribos, sumažėja neigiamų vertinimų, įvertinamos mažiausios mokinio pastangos;
  • įgalina mokinius dirbti per visas pamokas, ugdo tvirtas vidinio vertinimo nuostatas;
  • diferencijuojama mokinio atlikto darbo vertė;
  • padidėja vertinimo objektyvumas;
  1. Vertinimas orientuotas į mokinių kompetencijų ugdymą. Ugdant mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas, siekiama, kad mokymasis būtų savivaldis.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

  1. Vertinimo tikslai:

8.1. Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.
8.2. Suteikti mokiniams informaciją apie jų pasiekimus ir pažangą.
8.3. Nustatyti mokytojo ir mokyklos darbo kokybę.

  1. Vertinimo uždaviniai:

9.1. Padėti mokiniui pažinti save, įsivertinti savo pasiekimų rezultatus, kelti mokymosi tikslus;
9.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes ir nustatyti problemas bei spragas;
9.3. Diferencijuoti ir individualizuoti mokymo(si) procesą;
9.4. Suteikti tėvams ar globėjams informaciją apie vaiko mokymąsi ir gebėjimus;
9.10. Stiprinti ryšius tarp mokyklos, mokinio ir tėvų (globėjų);
9.11. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokiniams pagalbą.

III. VERTINIMO PRINCIPAI

  1. Vertinimo principai:

10.1. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.
10.2. Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus.
10.3. Vertinimas atviras ir skaidrus.
10.4. Vertinimas objektyvus ir veiksmingas.
10.5. Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas.

10.6.Vertinama individuali mokinio pažanga – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais.  Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

  1. Dalyko mokytojai per pirmąsias pamokas supažindina mokinius su pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, savo dalyko vertinimo metodika (sistema), asmeninės mokinio pažangos stebėjimo, informacijos kaupimo, fiksavimo, analizavimo principais.
  2. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu. Pirmosios dvi mokymosi savaitės skiriamos naujai atvykusių mokinių adaptacijai, kurios metu taikomas formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas, mokinių mokymosi pasiekimai nepatenkinamais pažymiais nevertinami.
  3. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal bendrųjų ugdymo programų, profesinio mokymo programų reikalavimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.
  4. Mokinio pasiekimai įrašais „įsk“arba „neįsk“periodiškai vertinami visą ugdymo laikotarpį.
  5. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus vertinti atsižvelgiant į pamokų skaičių, kad apytiksliai dešimčiai pamokų tektų ne mažiau kaip vienas pažymys (1-10) ar įrašas (įsk., neįsk.)
  6. Mokinių kontroliniai, savarankiški, laboratoriniai, projektiniai ir kiti darbai, kai mokinys parodo pasiekimų lygiuose ir kompetencijose numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus,- vertinami pažymiu.
  7. Jei mokinys dėl svarbių (pvz., ligos), mokyklos vadovo pateisintų priežasčių nedalyvavo atsiskaitymo pamokoje – fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniui, sugrįžusiam į ugdymo procesą, skiriamos dvi savaitės atsiskaityti ir mokytojas teikia pagalbą. Jei mokinys, per tą laikotarpį mokytojo pagalbos nepriėmė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose, profesinio mokymo programose, mokinio pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „nieko neatsakė, neatliko užduoties“ – 1 (vienas).
  8. Vertinant mokinių pasiekimus ugdymo procese orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose. Vertinimo skalė:
Pasiekimų lygis Trumpas apibūdinimas Įvertinimas
Aukštesnysis Puikiai 10 (dešimt) Įskaityta
Labai gerai 9 (devyni)
Pagrindinis Gerai 8 (aštuoni)
Pakankamai gerai 7 (septyni)
Vidutiniškai 6 (šeši)
Patenkinamas Patenkinamai 5 (penki)
Pakankamai patenkinamai 4 (keturi)
Nepatenkinamas Blogai 3 (trys) Neįskaityta
Labai blogai 2 (du)
Nieko neatsakė, neatliko užduoties 1 (vienas)

 

  1. Profesinio mokymo (teorijos ir praktinio mokymo) dalykų, modulių mokinių pasiekimai ugdymo procese vertinami dešimties balų sistema.
Vertinimas Trumpas apibūdinimas Įvertinimas
Patenkinamas Puikiai 10 (dešimt) Įskaityta
Labai gerai 9 (devyni)
Gerai 8 (aštuoni)
Pakankamai gerai 7 (septyni)
Vidutiniškai 6 (šeši)
Patenkinamai 5 (penki)
Pakankamai patenkinamai 4 (keturi)
Nepatenkinamas Blogai 3 (trys) Neįskaityta
Labai blogai 2 (du)
Nieko neatsakė, neatliko užduoties 1 (vienas)
  1. Mokomųjų dalykų, modulių pasiekimai vertinami įrašais įskaityta, neįskaityta:
Vidurinio ir pagrindinio udgymo dalykai Profesinio mokymo programos
  • Dorinis ugdymas (etika, tikyba)
  • Bendroji kūno kultūra ir pasirenkamoji sporto šaka (aerobika)
  • Žmogaus sauga
  • Pasirinktų mokomųjų dalykų moduliai
·         Pagal profesinio mokymo planus ir programas:

Darbuotojų sauga ir sveikatao
Civilinė saugao
Pirmoji pagalbao
Sveikos mitybos pagrindaio
Kūno kultūra

Modulinių programų privalomieji moduliai “Įvadas į profesiją”, “Sąmoningas fizinio aktyvumo reguliavimas”, “Darbuotojų sauga ir sveikata”, “Žmogaus sauga ekstremaliose situacijose”.

  1. Mokomųjų dalykų, modulių pasiekimai vertinami pažymiu:
Vidurinio ugdymo Pagrindinio ugdymo Profesinio mokymo
·         Lietuvių kalba ir literatūra;·         Užsienio kalbos (anglų, vokiečių, rusų);·         Istorija;·         Geografija;·         Matematika;·         Biologija;·         Chemija;·         Integruotas gamtos kursas;·         Integruotas socialinių mokslų kursas;·         Fizika.
  • Lietuvių kalba
  • Užsienio kalbos (anglų, rusų, vokiečių)
  • Matematika
  • Informacinės technologijos
  • Biologija
  • Chemija
  • Fizika
  • Istorija
  • Pilietiškumo pagrindai
  • Geografija
  • Ekonomika ir verslumas
  • Dailė
  • Muzika
  • Technologijos
  • Kūno kultūra
·         Dalykai pagal profesinio mokymo planus ir programas;·         Modulinų programų privalomieji, bendrieji ir pasirenkamieji moduliai pagal programas, išskyrus 20 punkte nurodytus.

V. VERTINIMO FORMOS, UŽ KURIAS RAŠOMAS PAŽYMYS

  1. Kontrolinis darbas
  • Skiriamas baigiant didesnę temą, skyrių, dalyko programos dalį.
  • Jis gali trukti 45-90 minučių.
  • Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę.
  • Kontrolinio darbo užduotys sudaromos laikantis nuoseklumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti atitinkamą įvertinimą.
  • Kontrolinio darbo formos gali būti įvairios: klausimynas, rašinys (samprotaujamasis, literatūrinis ir kt.), testas, projektinis darbas, pateiktys, uždavinių sprendimas, grafiniai, praktiniai darbai ir kitoks raštu ar praktiškai atliekamas darbas.
  • Ištaisyti kontroliniai darbai grąžinami pateikiant įvertinimą per 2 savaites nuo parašymo (atlikimo) dienos.
  • Kontrolinio darbo rezultatai įrašomi į el.dienyną.
  • Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, turi teisę mokytojo nuožiūra atsiskaityti iki kito kontrolinio darbo (vėliausiai iki pusmečio pabaigos).
  • Mokiniams per dieną rekomenduojama skirti ne daugiau kaip vieną kontrolinį darbą.
  1. 23. Laboratorinis, praktinis darbas
  • Ugdo mokinių praktinius gebėjimus: teorinės žinios pritaikomos praktiškai.
  • Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą (išmatuoti, apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, sisteminti, daryti brėžinius, formuluoti išvadas).
  • Praktiniai darbai trunka ne mažiau kaip 35 min., jų metu užrašomi teoriškai ar praktiškai atliktų tyrimų arba bandymų rezultatai.
  • Laboratorinio (praktinio) darbo rezultatai paskelbiami per dvi savaites.
  • Laboratoriniai (praktiniai) darbai atliekami pagal numatytą planą.
  • Profesinio mokymo praktiniai darbai gali trukti 4-8 pamokas.
  • Profesinio mokymo praktinis darbas įvertinamas užsiėmimo pabaigoje.
  • Įvertinimas įrašomas į dienyną.
  1. 24. Savarankiškas darbas
  • Savarankiško darbo tikslas – įvertinti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai . . atlikdamas praktines užduotis.
  • Savarankiškas darbas gali trukti 15-45 minutes.
  • Jo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų temų.
  • Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis priemonėmis.
  • Patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai).
  • Savarankiškas darbas gali būti vertinamas kaupiamuoju balu.
  • Apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti nebūtina.
  • Savarankiškas papildomas darbas – mokinio pasirinktas ar mokytojo paskirtas individualus darbas, atitinkantis programų reikalavimus (darbas su IKT, rengimasis projektinio darbo pristatymui, papildomas rengimasis egzaminams, referatas, pateiktys ir kt.)
  1. Apklausa raštu ar žodžiu
  • Tikslas – greitas mokinių žinių patikrinimas.
  • Užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios, apimančios 1-2 pamokų temas.
  • Apklausos formos gali būti įvairios: klausimynas, testas, diktantas, monologinis kalbėjimas, raiškus teksto skaitymas, teksto pasakojimas, esė, moralinės dilemos interpretacija, uždavinių sprendimas, brėžinių, schemų sudarymas, grafiniai darbai.
  • Apklausa gali trukti iki 20 minučių.
  • Apklausa vertinama pažymiu arba kaupiamaisiais taškais (balais).
  1. Dalyvavimas mokyklos, miesto, rajono, regiono, respublikos, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, projektuose vertinamas pažymiu.
  2. Individualus transporto priemonių vairavimas
  • Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę pradedama, kai mokinys moka kelių eismo taisykles.
  • Ugdo mokinių praktinius vairavimo gebėjimus.
  • Vairavimo mokymo pamoka trunka 90 min.
  • Vairuoti mokoma vadovaujantis vairuotojų kvalifikaciniais reikalavimais.
  • Kiekvienos pamokos mokymo rezultatai vertinami pažymiu.
  • Įvertinimas įrašomas į dienyną.
  1. Mokinių pasiekimų, pažangos, pastangų kaupiamajam vertinimui vykdyti ir fiksuoti rekomenduojami šie kriterijai:
  • Už aktyvų darbą pamokoje, veikloje,  kūrybiškumą, iniciatyvumą;
  • Vertybines nuostatas į dalyką, mokymosi procesą.
  • Už namų darbų atlikimą;
  • Už pamokų lankomumą;
  • Už papildomų darbų  rengimą, jų pristatymą, darbą grupėse;
  • Už dalyvavimą renginiuose, konkursuose, olimpiadose, varžybose;
  • Už kitus mokytojo nuožiūra pasirinktus kriterijus (numatyti kiekvieno mokytojo vertinimo metodikoje).
  • Taškų (balų, „mažųjų pažymių) suma (vidurkis)  keičiama (konvertuojama) į pažymius, kurie surašomi į e.dienyną.
  1. Namų darbai– tai sudėtinė mokymosi proceso dalis:
  • Jie papildo ir įtvirtina įgytas žinias, formuoja savarankiško mokymosi įgūdžius.
  • Namų darbams užduodama tai, ko mokinys nespėjo padaryti, išmokti klasėje per pamokas.
  • Namų darbų užduotys diferencijuojamos ir individualizuojamos, atsižvelgiant į informaciją, gautą vertinant mokinių mokymąsi, pažangą ir pasiekimus.
  • Namų darbai neskiriami mokinių atostogų, švenčių, savaitgalių dienomis.

VI. VERTINIMO INFORMACIJOS KAUPIMAS IR ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS

  1. Mokytojas kaupia:
  • Kontrolinių darbų rezultatus;
  • Kūrybinių, projektinių darbų pavyzdžius, jų įvertinimą;
  • Mokinių pasiekimų olimpiadose, konkursuose, varžybose ir kt. įrodymus (pvz., diplomus, padėkas, protokolus ir pan.);
  • Pusmečio, mokslo metų neformalų vertinimą;
  • Rezultatų suvestines;
  1. 31Įvertinimo fiksavimas
  • Mokinių pasiekimai fiksuojami el.dienyne.
  • Gamybinės praktikos įvertinimas fiksuojamas mokinio praktikos dienyne.
  • Visą reikalingą informaciją mokiniams ir tėvams apie pasiekimus, pagyrimus ir kitus įrašus grupių vadovai ir dalykų mokytojai fiksuoja el.dienyne, asmeninės mokinio pažangos aplankuose ir kt.
  • Už įvertinimų fiksavimą dienynuose atsakingi dalykų mokytojai ir vadovai.

VII. ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS  BAIGUS PROGRAMĄ AR JOS DALĮ

  1. Mokymosi rezultatams apibendrinti, įvertinti taikomas apibendrinamasis vertinimas.
  2. Vieno kredito modulio žinioms ir kompetencijoms apibendrinti turi būti ne mažiau kaip 1 pažymys.
  3. 34. Modulinės profesinio mokymo programos mokymosi pasiekimai apibendrinami baigus kiekvieną modulį. Į pusmečio mokymosi pasiekimų suvestinę įrašomi baigtų modulių įvertinimai.
  4. Fiksuojant pusmečio, metinį dalyko įvertinimą įrašais „įsk“ arba „neįsk“, atsižvelgiama į tai, kokių įrašų per ugdymo laikotarpį yra daugiau.
  5. Pusmečių, metiniai pažymiai vedami skaičiuojant pažymių, pusmečių aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles. Esant 5,5 ir 8,5 vidurkiui (riba tarp ugdymo bendrųjų programų pasiekimų lygio), mokytojas atsižvelgia į mokinio kaupiamojo vertinimo pasiekimus, pastangas, mokymosi tikslus.
  6. Jeigu modulinės profesinio mokymo programos vieną modulį moko keli mokytojai, kiekvienas mokytojas formuoja savo dienyną su tuo pačiu modulio pavadinimu ir jame fiksuoja savo dalyko vertinimus. Galutinį vertinimą veda mokytojas (turintis daugiausiai to modulio valandų) savo dienyne, kur suformuojamos pusmečių, metinės ataskaitos.
  7. Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį (pvz.,pusmetį) neatliko visų numatytų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties, nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose, profesinio mokymo programose, mokinio dalyko pusmečio ar kito ugdymo laikotarpio (modulio) pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“.
  8. Jeigu modulinės profesinio mokymo programos vieną modulį moko keli mokytojai, ir bent viena modulio dalis (atskiras mokytojas) įvertinima nepatenkinamai, viso modulio pasiekimai vertinami nepatenkinami, įrašant tos modulio dalies nepatenkinamo vertinimo pažymį.
  9. Jei mokinys per pusmetį ar modulio mokymosi laikotarpį nustatytu laiku neatsiskaitė, jo pasiekimai vertinami “l. blogai” arba vedamas neigiamas pažymys.
  10. Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį (pvz.,pusmetį) neatliko visų vertinimo užduočių dėl svarbių (pvz., ligos), mokyklos vadovo pateisintų priežasčių – fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, turi būti suteikta reikiama mokymosi pagalba. Atsiskaitymo laikotarpis nustatomas vaiko gerovės komisijoje, mokytojų susirinkime.
  11. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu, išskyrus 43 punkte nurodytas situacijas.
  12. Pusmečių / metiniai pažymiai, kai mokinio pasiekimai nėra įvertinti (įrašas “l.blogai”) ar įvertinimas neigiamas (1-3), vedami taip:
I pusmetis II pusmetis Metinis Pastabos
3 4 4
Neįskaityta Įskaityta Įskaityta
4 3 3/4 Gali būti skiriamas papildomas darbas / Mokytojas sprendžia atsižvelgdamas į kaupiamąjį vertinimą, pusmečio pamokų skaičių, bendrą I ir II pusmečių pažymių vidurkį. Papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
Įskaityta Neįskaityta Neįskaityta/Įskaityta
l.blogai 5 Papildomo darbo ir II pusmečio vidurkis. Neatsiskaičius iki II pusmečio pabaigos, skiriamas papildomas darbas.
5 L. blogai L. blogai Skiriamas papildomas darbas

 

  1. Mokiniui, kuriam mokantis pagal bendrojo ugdymo programą pusmečio pabaigoje dalyko kursas iš bendrojo (B) buvo pakeistas į išplėstinį (A), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas mokymosi pasiekimų patikrinimo (įskaitos) įvertinimas.
  2. Mokinio praktikos rezultatus vertina praktikos koordinatorius pagal praktikos vadovo pateiktas rekomendacijas, atitinkančias profesinio mokymo programą. Praktika (modulinėse profesinio mokymo programose modulis „Įvadas į darbo rinką“) vertinama „Atlikta“, „Neatlikta“.
  3. Mokinys, baigęs profesinio mokymo programą, įgyja teisę į jo įgytų tai kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą, kuris vykdomas pagal Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašą.
  4. Mokinys laikomas nebaigusiu profesinio mokymo programos, jei jis nepasiekė visų profesinio mokymo programoje numatytų mokymosi rezultatų, jei ne visų mokomųjų dalykų, modulių jo mokymosi pasiekimai, kompetencijos buvo įvertinti patenkinamai arba jei jis neatliko 1/3 praktikos programos dalies ar neįvykdė praktikos programos reikalavimų.

48 Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje.

  1. Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieną nepatenkinamą dalyko metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, nepaliekamas kartoti ugdymo programos vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje.
  2. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų dalykų metinius įvertinimus, visas numatytas socialinės veiklos valandas, į aukštesnę klasę nekeliamas, jis laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą.
  3. Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarką reglamentuoja mokyklos direkriaus patvirtintas Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašas.

VIII. SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  1. Pritaikytos Bendrosios programos pagrindas yra supaprastinta ir palengvinta tos pačios klasės/dalyko programa, padedanti mokiniui siekti patenkinamo pasiekimų lygio. Turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo klasėje turiniu, užtikrinant, kad ugdytinis, besimokantis pagal pritaikytą programą, dalyvautų bendroje klasės veikloje ir teminiu požiūriu mokytųsi to paties, skirtųsi tik nagrinėjamo dalyko apimtys ir temų nagrinėjimo gilumas.
  2. Individualizuojant programą mokiniams, turintiems intelekto sutrikimus, svarbu: paprastinti, konkretinti, siaurinti jos turinį, daugiau laiko skiriant svarbiausių gebėjimų ugdymui, atsižvelgiant į praktinį žinių pritaikymą gyvenime, daugiau laiko skiriant kartojimui. Ugdymo turinys gali būti orientuotas ne į Bendrąsias ugdymo programas, bet į mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų bei savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimą. Dalyko programos individualizuotas turinys gali būti pildomas įvairiai. Programos pagrindu gali būti žemesnės klasės dalyko bendroji programa arba žymiai supaprastinta tos pačios klasės, kurioje mokosi mokinys, dalyko bendroji programa. Svarbus reikalavimas yra derinti tos klasės, kurioje mokosi mokinys, programos supaprastintą turinį su žemesniųjų klasių programos turiniu, leidžiančiu užpildyti mokymosi spragas ir tuo pačiu ,,neiškristi“ iš bendrojo klasės konteksto.
  3. Informacija apie SUP mokinių mokymosi ir pažangos pasiekimus pateikiama vertinimo apraše, kuriame fiksuojamas mokinio žinių ir gebėjimų įvertinimas, atitikimas patenkinamą mokymosi pasiekimų lygį, pedagogų, tėvų trumpos pastabos, pasiūlymai. Vertinimo aprašas pildomas pusmečių pabaigoje.
  4. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal pritaikytą Bendrąją programą ir siekiančiam įgyti pagrindinį išsilavinimą, apibendrinamasis vertinimas atliekamas pusmečio pabaigoje, įvertinant mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius.
  5. Mokinių, mokomų pagal individualizuotas programas, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai yra žymiai žemesni ir nesiekia Bendrųjų programų dviejų metų laikotarpiui būdingų patenkinamo lygio požymių, todėl pasiekimai turi būti vertinami pagal individualizuotoje programoje numatytus pasiekimus. Jei pagal individualizuotą programą mokomas mokinys gerai atliko jam skirtas užduotis, pasiekė jo programoje numatytų tikslų, jis turi teisę gauti dešimtuką kaip ir bet kuris kitas klasės mokinys. Šių mokinių metiniai įvertinimai turėtų būti patenkinami. Jeigu mokinys nuolat gauna labai gerus ar nepatenkinamus pažymius, programa turi būti peržiūrima.
  6. Specialiųjų poreikių mokiniui nepatenkinamas įvertinamas gali būti rašomas, jeigu jis turi potencinių galių, bet piktybiškai neatlieka jam skirtų užduočių, visiškai nededa pastangų joms atlikti.
  7. Specialiųjų poreikių mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas, pasiekimai vertinami taikant 10 balų vertinimo sistemą, kaupiamąjį vertinimą.
  8. Vertinama specialiųjų poreikių mokinio pasiekimai, o ne mokymosi sunkumai. Esminiais vertinimo kriterijais turėtų būti mokinio bendrosios kompetencijos (geba naudotis vadovėliu, atramine medžiaga, reikšti nuomonę, sisteminti, analizuotis, daryti išvadas ir pan.) ir dalykinės kompetencijos (rašymo, skaitymo, skaičiavimo, savarankiškos veiklos ir pan.).
  9. Pagalbiniais vertinimo kriterijais, už kuriuos mokinys galėtų gauti papildomus balus- užduotis teisingai atlieka be mokytojo pagalbos, užduotis atlieka, nesinaudodamas pavyzdžiais, taisyklėmis, vadovėliu, aktyvus pamokoje, dalyvauja frontalioje, grupinėje veikloje, pasirengęs pamokai (turi rašymo priemonę, vadovėlį, sąsiuvinį ir pan.), turi mokymosi motyvaciją, stengiasi atlikti daugiau užduočių, jas atlieka kruopščiai, sukaupia dėmesį ir pan.

61. Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių pažanga ir pasiekimai aptariami dalykų mokytojų, grupių vadovų, VGK posėdžių ir pasitarimų metu.

VIII. INFORMAVIMAS APIE VERTINIMĄ

  1. Vertinimo informacija pateikiama žodžiu ir raštu pagal bendrą mokyklos tvarką (el.dienyne, spaudintiniuose profesinio mokymo dienynuose, pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų ir kompetencijų vertinimo protokoluose, pusmečių ir metinėse suvestinėse, laiškuose tėvams).
  2. Mokiniams:
  • Atsakinėjant žodžiu, įvertinimas pateikiamas argumentuotai tos pačios pamokos metu.
  • Atsakinėjant raštu – pagal tikrinamojo darbo specifiką, dalyko vertinimo kriterijus.
  1. Mokytojams, grupių vadovams, administracijai:
  • Surašant pažymius į el.dienyną, dienynus.
  • Dalykų mokytojai apie probleminius atvejus (lankomumą, pažangumą, elgesį) informuoja grupės vadovą nedelsdami. Jei priemonės nepadeda ir situacija kartojasi, mokiniams padeda Vaiko gerovės komisija, socialinis pedagogas. Informuojami tėvai.
  • Pasibaigus pusmečiui, mokslo metams, grupių vadovai pristato skyrių vedėjams pasiekimų ir lankomumo suvestines.
  • Administracija mokinių mokymosi pasiekimų rezultatus, mokinių daromą pažangą, dalykinių ir bendrųjų kompetencijų pokytį, PUPP, brandos egzaminų rezultatus analizuoja direkciniuose pasitarimuose, metodinių grupių susirinkimuose, Mokytojų susirinkimuose, organizuoja tyrimus.
  1. Tėvams:
  • Tėvai (globėjai) sistemingai informuojami apie vaiko pasiekimus ir pažangą (el.dienyne, laiškais,  telefonu, individualaus pokalbio metu, tėvų susirinkimų metu)
  • Tėvus (globėjus) informuoja grupės vadovas, mokytojai.
  • Tėvų susirinkimai organizuojami tik po ugdymo rezultatų aptarimo mokytojų tarybos posėdžiuose.
  • Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje.
  1. Dėl kitų, šiame Tvarkos apraše nenumatytų ir neaprašytų, dalyko pusmečio, metinio ar kito ugdymo laikotarpio (modulo) įvertinimo fiksavimo atvejų susitariama mokykloje.
  2. Mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas bendru sutarimu esant reikalui gali būti koreguojamas ir tobulinamas.

Darbo grupė:

Rengė:
Rigonda Pereverzeva
Danutė Sausdravienė
Daiva Bartkuvienė
Inga Klimaitė
Dalia Vaičekauskaitė Andrulienė

Stipendijų ir materialinės paramos skyrimo nuostatai

PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo mokyklos
direktoriaus 2017 m. rugsėjo 6 d.
įsakymu Nr. V1-.85

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
MOKINIŲ STIPENDIJŲ MOKĖJIMO IR MATERIALINĖS PARAMOS
SKYRIMO NUOSTATAI

I BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Stipendijų ir materialinės paramos skyrimo mokiniui nuostatai, parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 860 „Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo mokiniui, kuris mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją“ tvarkos aprašu.

2. Nuostatai reglamentuoja stipendijų mokėjimą, apskaičiavimą ir paskirstymą, taip pat materialinės paramos skyrimą Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokiniams.

3. Stipendija ir materialinė parama skiriama mokiniams, kurie mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas. Stipendijos ir materialinė parama skiriamos neviršijant metams patvirtinto stipendijų fondo.

II STIPENDIJŲ FONDO APSKAIČIAVIMAS

4. Mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją stipendijų fondas skaičiuojamas 70 procentų dieninio skyriaus mokinių, mokant 0,76 bazinės socialinės išmokos dydžio (toliau BSI) stipendiją.

5. Mokinio, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, minimali stipendija-0,27 BSI dydžio, maksimali stipendija-0,76 BSI dydžio.

III. STIPENDIJŲ IR MATERIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS

6. Stipendija skiriama kas mėnesį pažangiems, gerai lankantiems pamokas, likvidavusiems įsiskolinimus iki einamojo mėnesio 20 d. mokiniams bei jų atostogų ir praktikos metu.

7. Užsieniečiams-lietuvių kilmės asmenims, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, pateikusiems krašto lietuvių bendruomenės arba išduodančių užsieniečiams vizas Lietuvos respublikos valstybės institucijos ar įstaigos užsienyje išduotą užsieniečio lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, skiriamos stipendijos, 70 procentų didesnės už nurodytas 5 punkte.

8. Pirmą kartą priimtiems į mokyklos pirmą kursą mokiniams pirmąjį mokymosi pusmetį stipendija skiriam 0,27 BSI dydžio, antrąjį mokymosi pusmetį ir toliau – nuostatų nustatyta tvarka.

9. Konkretus stipendijos dydis priklauso nuo mokymosi rezultatų (mokiniams besimokantiems bendrojo lavinimo dalykus A lygiu pažangumo vidurkis didinamas 0,1 balo už kiekvieną dalyką):

 

Mokinio pažangumo vidurkis (balai) Skiriamos stipendijos dydis
BSI Eurais
8,0-10 0,76 28,88
7,0-7,9 0,59 22,42
6,0-6,9 0,43 16,34
5,0-5,9 0,35 13,30
4,0-4,9 0,27 10,36

 

10. Mokinio stipendijos dydžio skaičiavimui, pažangumo vidurkis nustatomas:

10.1. pirmo ir antro kursų- pirmo pusmečio pažymių vidurkį, ir pagal  metinių pažymių vidurkį;

10.2. trečio kurso pirmo pusmečio – pagal antro kurso antro metinių pažymių vidurkį, antro pusmečio-  pagal metinių pažymių vidurkį;

10.3. grįžusiems iš akademinių atostogų – pagal mokymosi rezultatus nuostatų 10.1 arba 10.2 nustatyta tvarka, priklausomai nuo kurso.

11. 0,27 BSI dydžio stipendija mokama:

11.1. pirmo kurso mokiniams, gerai lankantiems pamokas, pirmą mokslo metų pusmetį.

11.2. mokiniams- praktikos metu.

11.3. gerai besimokantiems mokiniams praktikos metu mokėti stipendiją pagal mokymosi rezultatus.

12. Stipendija neskiriama:

12.1. antrą kartą besimokantiems pagal pagrindinio profesinio mokymo programas;

12.2. nepažangiems mokiniams;

12.3. praleidus per mėnesį be pateisinamos priežasties 41 pamoką ir daugiau;

12.4. suteikus mokiniui akademines atostogas;

12.5. per antrą pusmetį nepažangiems mokiniams  vasaros atostogų metu;

12.6. paskyrus mokiniui nuobaudą, direktoriaus įsakymu:

12.6.1. pastabą – vieną mėnesį;

12.6.2. papeikimą – du mėnesius.

13. Stipendija mažinama mokiniui praleidus per einamąjį mėnesį be priežasties:

13.1. nuo 9 iki 16 pamokų –  20 procentų;

13.2. nuo 17 iki 24 pamokų –  40 procentų;

13.3. nuo 25 iki 32 pamokų –  60 procentų;

13.4. nuo 33 pamokų –  80 procentų.

14. Mokiniams, labai gerai lankantiems pamokas (per mėnesį nepraleidusiems nei vienos pamokos arba praleidusiems tik pagal direktoriaus įsakymą dėl dalyvavimo konkursuose, olimpiadose, varžybose ar kituose renginiuose), drausmingiems, stipendija gali būti iki 20 proc. per mėnesį, jei neviršijama maksimali stipendija .

15. Stipendijų skyrimas apskaitomas stipendijų skyrimo mokiniams sąrašuose.

16. Grupės vadovas užpildo stipendijų skyrimo sąrašą ir iki einamojo mėnesio 20 dienos jį perduoda socialiniam pedagogui, kuris kiekvieno mėnesio 22 dieną parengia direktoriaus įsakymo projektą dėl stipendijų skyrimo mokiniams.

17. Už pateiktų duomenų stipendijų skyrimui apie mokinių pažangumą, nuobaudų skyrimą, pamokų lankomumą atsako grupės vadovas.

18. Materialinė parama mokiniui mokyklos direktoriaus įsakymu gali būti skiriama ne dažniau kaip kartą per pusmetį, negali viršyti dviejų maksimalių stipendijų dydžio ir esant pakankamai stipendijų fondo lėšų bei pateikus mokyklos prašymu reikiamus dokumentus;

18.1. mokiniams iš šeimų arba vieniems gyvenantiems asmenims, gaunantiems piniginę socialinę paramą pagal LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;

18.2. mokiniams, netekusiems vieno iš tėvų ( globėjų, rūpintojų) ir esantiems iš šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų ir vyresnius, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklų, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;

18.3. mokiniams, turintiems vaikų;

18.4. ypatingu nelaimės atveju: sunkiai susirgus, susižalojus, netekus vieno iš tėvų ir kitais nelaimingais atvejais.

19. Materialinės paramos mokiniams skyrimo įsakymą pagal pateiktus mokinių prašymus, dokumentus, įrodančius paramos reikalingumą, grupės vadovų rekomendacijas rengia socialinis pedagogas, tvirtina mokyklos direktorius.

20. Nuostatai įsigalioja nuo 2017 m. spalio 2 dienos.

Mokinio elgesio taisyklės

PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo mokyklos
Direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d.
įsakymu Nr. V1- 109

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
IR
RIETAVO FILIALO MOKINIO ELGESIO TAISYKLĖS

I BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokykla, gerbdama mokinių teises, nusakytas Lietuvos Respublikos Švietimo ir Profesinio mokymo įstatyme, privalo padėti mokiniams išsiugdyti ir išlaikyti pagarbą sau ir kitiems, užtikrinti mokymą(si) pagal Bendrąsias ugdymo ir Profesinio mokymo programas, apsaugoti individualią ir mokyklos nuosavybę bei įpareigoja juos laikytis šios būtinos tvarkos.

2. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 48 straipsnio 1 dalis: „Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatų bei gerbti kitų žmonių teises.“

3. Visų mokymo įstaigos bendruomenės narių elgesys padeda kurti geranorišką ir saugią mokymo įstaigos aplinką mokiniams ir jų šeimos nariams, mokytojams, grupių vadovams bei kitiems darbuotojams. Kad įsigalėtų gera tvarka ir drausmė, būtina, jog atidumas, nuoširdus bendravimas taptų įpročiu ir kiekvienas būtų atsakingas už save ir kitus.

4. Mokinio elgesio taisyklės nustato Plungės technologijų ir verslo mokyklos (toliau – mokyklos) mokinių elgesio normas pamokų ir mokykloje bei jos teritorijoje vykstančių renginių ir mokyklos organizuojamų renginių, kurie vyksta už mokyklos ribų, metu. Mokiniai turi laikytis Mokinio elgesio taisyklių, Mokyklos darbo tvarkos taisyklių, grįsti savo gyvenimą moralės ir etikos principais.

II MOKINIŲ TEISĖS

5. Mokinys turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Jungtinių Tautų Organizacijos, Vaiko teisių apsaugos konvencijoje numatytomis teisėmis ir laisvėmis.

6. Kiekvienas mokinys turi teisę:

6.1. mokytis pagal pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo programas. Programą baigus gauti atitinkamos formos pažymėjimą;

6.2. į nešališką mokymosi pasiekimų vertinimą;

6.3. gauti informaciją apie mokyklą, jos vykdomas švietimo programas, mokymo(si) formas;

6.4. rinktis profesinio mokymo programas,  mokyklos siūlomus pasirenkamuosius dalykus, užsienio kalbą, dorinio ugdymo (etikos/tikybos) dalykus, dalykų modulius, neformaliojo švietimo būrelius ir kt., kaip reglamentuoja bendrieji ir mokyklos ugdymo planai;

6.5. nemokamai naudotis mokyklos biblioteka, skaitykla, vadovėliais ir kita literatūra, kabinetuose esančiu inventoriumi, informacinių technologijų įranga (tik mokymosi tikslams);

6.6. esant būtinybei, nustatyta tvarka būti mokomas namuose;

6.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

6.8. teikti siūlymus dėl ugdymo proceso ir neformaliojo švietimo veiklos tobulinimo;

6.9. gauti psichologinę, socialinę, visuomenės sveikatos priežiūros specialisto pagalbą;

6.10. gauti mokykloje nemokamą maitinimą įstatymų nustatyta tvarka (I-II gimnazijos klasės);

6.11. gauti stipendiją pagal mokyklos stipendijų skyrimo nuostatus;

6.12. puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

6.13. gyventi mokyklos bendrabutyje;

6.14. mokyklos tarybai ir direktoriui pateikti prašymus raštu ir gauti atsakymą per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos;

6.15. mokytis pagal higienos reikalavimus tinkamoje, sveikoje  ir saugioje aplinkoje; dėl sveikatos būklės arba dėl kitų labai svarbių priežasčių gauti akademines atostogas.

III. MOKINIŲ PAREIGOS

7. Mokinys privalo:

7.1. laikytis visų mokymo sutarties sąlygų, Mokinio elgesio taisyklių ir kitų mokyklos darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

7.2. gerbti save, kitus mokinius, pedagogus, vadovus ir visą mokyklos personalą, paisyti jų nuomonės, gerbti savo mokyklą, jos simbolius ir nežeminti jų nei žodžiu, nei elgesiu;

7.3. gerbti lietuvių kalbą ir kultūrą, būti tolerantiškas kitų šalių kalboms ir kultūroms;

7.4. lankyti pamokas ir nepraleisti jų be pateisinamos priežasties (pamokų praleidimo priežastis patvirtinantys dokumentai (gydytojo pažymos, tėvų/globėjų ar įstatyminių atstovų raštai ir kt.) grupės vadovui turi būti pateikti vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių pamokų ir mokyklos lankomumo apskaitos tvarkos aprašu);

7.5. atsikaityti dalyko mokytojui už praleistus kontrolinius darbus, atsiskaitymus;

7.6. laiku ateiti į pamokas ir kitus užsiėmimus, stropiai mokytis, turėti visas mokymuisi būtinas priemones (knygas, sąsiuvinius, rašymo priemones, pratybų sąsiuvinius, atlasus, sportinę  aprangą bei apavą ir kt.);

7.7. pamokos metu laikytis mokytojo nustatytos darbo pamokoje tvarkos (atlikti visas mokytojo skiriamas klasės ir namų užduotis, netrukdyti dirbti kitiems mokiniams, neužsiimti pašaline, nesusijusia su mokymo procesu veikla: nežaisti, nerašinėti raštelių, nekalbėti su draugais, nekalbėti ir nerašyti SMS žinučių mobiliuoju telefonu ir kt.);

7.8. laikytis asmens higienos reikalavimų, saugoti savo ir kitų sveikatą, į mokyklą ateiti švaria, tvarkinga apranga  ir apavu;

7.9. palaikyti švarą ir tvarką kabinetuose, laboratorijose, mokykloje ir jos teritorijoje;

7.10. viršutinius rūbus (paltus, striukes, kailinius, puspalčius, lietpalčius ir kt.) pamokų metu laikyti rūbinėje (nepalikti kišenėse vertingų daiktų);

7.11. tausoti ir saugoti asmeninį, kitų mokinių bei mokyklos darbuotojų turtą ir mokyklos inventorių, patalpas, baldus, vadovėlius ir kitas mokymo priemones (už padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti mokinys ir jo tėvai/globėjai);

7.12. iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. pasitikrinti sveikatą ir pateikti grupės vadovui medicininę pažymą bei kitus reikalingus dokumentus;

7.13. išvykstant iš mokyklos grąžinti mokyklai mokinio pažymėjimą, mokymo priemones, iš mokyklos bibliotekos paimtas knygas ir kt.;

7.14. nedelsiant informuoti mokyklos darbuotojus apie mokykloje ar jos teritorijoje vykstančias muštynes, patyčias, kitas pavojingas, neleistinas veikas;

7.15. mokykloje ir renginių už mokyklos ribų metu laikytis saugaus ir kultūringo elgesio reikalavimų;

7.16. dalyvauti VGK (Vaiko gerovės komisijos) posėdžiuose, jeigu yra pakviestas atvykti;

7.17. dalyvauti mokyklos rengiamose talkose, akcijose, socialinėje veikloje ir kituose mokyklos renginiuose;

7.18.valgykloje elgtis kultūringai, pagarbiai elgtis su maistu, nepalikti nenuneštų indų;

7.18. žinoti ir laikytis priešgaisrinės saugos, saugaus eismo, darbo saugos pamokų, pertraukų, renginių ir išvykų metu taisyklių. Laikytis saugos taisyklių fizikos, chemijos, technologijų kabinetuose, laboratorijose, sporto salėje ir aikštynuose;

7.19. griežtai laikytis Mokyklos smurto, patyčių prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašo nuostatų.

IV. MOKINIAMS DRAUDŽIAMA

8. Mokiniams draudžiama:

8.1. įsinešti į mokyklą ir platinti šaunamuosius ginklus, peilius, dujų balionėlius, petardas, lazerius, cigaretes, gėrimus, kurių sudėtyje yra alkoholio, narkotines ir psichotropines medžiagas ar kitus kenksmingus ir sveikatai pavojingus daiktus ar medžiagas;

8.2. mokykloje ir jos teritorijoje turėti ir vartoti energetinių gėrimų, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako, elektroninių ir kt. cigarečių, žaisti azartinius žaidimus, ateiti į mokyklą ir mokyklos teritoriją apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių bei kt. medžiagų;

8.3. pamokų metu naudotis mobiliuoju telefonu, ausinukais, planšetiniais  kompiuteriais ir kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su mokymo procesu ir trukdančiomis darbui pamokoje. (Jei mokinys nesilaiko šio reikalavimo, mokytojas privalo paimti išjungtą telefoną ar kitą mokinio pamokos metu naudojamą ir trukdančią darbui pamokoje priemonę ir grąžinti ją po pamokos. Jeigu mokinys piktybiškai pažeidžia šią taisyklę, mokytojas paima telefoną ar kitą mokinio pamokos metu naudojamą ir trukdančią darbui pamokoje priemonę ir ją perduoda direktoriaus pavaduotojui ugdymui ar mokyklos direktoriui (priemonė saugoma seife ir grąžinama tik mokinio tėvams);

8.4. pamokų metu kramtyti kramtomą gumą, valgyti;

8.5. atsinešti į mokyklą ar jos teritoriją garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie skatina patyčias ar propaguoja žiaurų elgesį, smurtą, pornografiją ir kt.;

8.6. filmuoti, fotografuoti, įrašinėti, viešinti kitų asmenų (mokinių, mokytojų, darbuotojų) veiklą ir pokalbius, asmens atvaizdus be jų sutikimo;

8.7. pamokos metu išeiti iš kabineto, vaikščioti po mokyklą ir trukdyti mokytojams vesti pamokas;

8.8. bėgioti koridoriais, šūkauti, garsiai klausytis muzikos ir kt. įrašų, stumdytis, muštis, šiukšlinti, žaisti kamuoliu ar kt. tam neskirtose vietose, būriuotis ir sėdėti laiptinėse, spjaudytis, keiktis, įžeidinėti, užgaulioti, prasivardžiuoti ir kt. trikdyti rimtį ir tvarką;

8.9. reikalauti pinigų, versti meluoti kitus mokinius, imti ir gadinti svetimus daiktus;

8.10. niokoti mokyklos turtą (laužyti suolus, durų spynas, tualetus, spardyti šiukšliadėžes, mėtyti gėles, daužyti langus, braižyti, spardyti sienas, palanges, radiatorius ir kt.);

8.11. mokyklos patalpose būti su kepure ar gobtuvu;

8.12. vaikščioti į tualetą pamokų metu (nebent mokytojui leidus);

8.13. elgtis taip, kad jo veiksmai/veikos (žodinės ar fizinės) pakenktų ar būtų suprastos kaip mokinių/suaugusiųjų patyčios bet kuria forma.

V. DRAUSMĖS BEI AUKLĖJAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS

9. Mokiniui, pažeidusiam Mokinio elgesio taisyklių reikalavimus, gali būti taikomos šios prevencinės drausminamojo ir auklėjamojo poveikio priemonės:

9.1. įspėjimas žodžiu ar pastaba el.  dienyne – skiria dalyko mokytojas ar grupės vadovas  – taikomas mokiniui, pirmą kartą padariusiam nežymius šių taisyklių pažeidimus (grupės vadovas gali informuoti tėvus/globėjus/rūpintojus);

9.1.1 dalyko mokytojas gali pakeisti mokinio ugdymosi vietą;

9.1.2. dalyko mokytojas gali iškviesti socialinį pedagogą ar mokyklos administraciją.

9.2. susitarimas raštu su mokiniu, kurią pasirašo mokinys ir socialinis pedagogas, gavęs grupės vadovo  ir/ar dalyko mokytojo informaciją/pranešimą raštu apie pasikartojančius šių taisyklių pažeidimus ir taikytas poveikio priemones. Susitarime  raštu aptariami mokinio įsipareigojimai dėl tolesnio šių taisyklių laikymosi;

9.3. pokalbis su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) – inicijuoja socialinis pedagogas, kuris informuoja direktoriaus pavaduotoją ugdymui – taikomas mokiniui, neįvykdžiusiam sutartyje su mokiniu nustatytų įsipareigojimų;

9.4. įspėjimas raštu, pastaba, papeikimas – siūlomas Vaiko gerovės komisijos nutarimu posėdyje ir skiriamas mokyklos direktoriaus įsakymu – taikomas mokiniui už besikartojančius Mokinio elgesio taisyklių pažeidimus.

10. Už nuolatinius mokinio elgesio taisyklių pažeidimus direktoriaus pavaduotojas ugdymui mokinį su tėvais (globėjais) ir grupės vadovu kviečia į VGK (Vaiko gerovės komisijos) posėdį. Jei mokinys yra kviečiamas į VGK (Vaiko gerovės komisijos) posėdį ir neatvyksta be pateisinamos priežasties, jam iš karto taikoma griežtesnė poveikio priemonė.

11. Direktorius (vadovaudamasis Mokytojų susirinkimo  rekomendacija, Vaiko gerovės komisijos nutarimais šalinti mokinį iš mokyklos) siūlo mokiniui mokymąsi tęsti kitoje mokykloje tada, kai yra išnaudotos visos poveikio priemonės ir mokinio elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui.

VI. MOKINIO SKATINIMO PRIEMONĖS

12. Mokiniai skatinami už puikų ir/ar labai gerą mokymąsi, lankomumą, dalyvavimą olimpiadose ir konkursuose, varžybose, konferencijose, projektuose ir kt. bei aktyvų dalyvavimą mokyklos, grupės savivaldoje.

13. Grupės vadovo arba dalyko mokytojo paskatinimas – viešas pagyrimas ir/ar padėka klasėje, ,,Tamo“ dienyne.

14. Grupės vadovo, dalykų mokytojų, pavaduotojo ugdymui ar kitų darbuotojų teikimu arba savo iniciatyva pasibaigus mokslo metams direktorius:

14.1. įsakymu pareiškia padėką;

14.2. įteikia mokyklos padėkos raštą mokinio tėvams;

14.3.skiria asmeninę dovaną, visiškai ar iš dalies apmokamą ekskursiją.

15.Mokinių pasiekimai viešinami mokyklos internetinėje svetainėje, spaudoje.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16. Mokiniai pasirašytinai supažindinami su šiomis taisyklėmis kiekvienų mokslo metų rugsėjo mėnesio pirmąją savaitę.

17. Tėvai su mokinių elgesio taisyklėmis supažindinami žinute per elektroninį dienyną su nuoroda į mokyklos internetinę svetainę. Taisyklės primenamos tėvų susirinkimų metu.

18. Taisyklės skelbiamos mokyklos internetinėje svetainėje, mokyklos stenduose.