Karjeros specialistų veikla – ydingai veikianti sistema

Edita LUKIENĖ, "Plungės žinios", 2019 m. lapkričio 1 d. |

Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje pristatyta ugdymo įstaigų karjeros specialistų veikla posėdžiavusiesiems sukėlė nemažai diskusijų, pamąstymų, ar išvis karjeros specialistai mokyklose yra reikalingi, kaip jie atlieka savo darbą, ar tam reikia skirti daugiau papildomų lėšų bei steigti etatus visose Plungės rajono švietimo įstaigose. Tarybos narys Audrius Misiūnas pabrėžė, kad šiuo metu mokyklose veikianti karjeros specialistų veiklos sistema yra ydinga ir neduoda nieko gero, jokių rezultatų neatneša, o tik dar labiau apsunkina situaciją mokiniams renkantis profesijas.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Vilma Ruginytė posėdžio metu pristatė karjeros specialistų veiklą Plungės rajono ugdymo įstaigose. Ji sakė, kad mokykla – pagrindinė švietimo įstaiga, teikianti profesinio orientavimo paslaugas joje besimokantiems mokiniams. Ji pabrėžė, kad šis darbas yra labai svarbus, jį atlieka paskirtas specialistas. Profesinio orientavimo užsiėmimų metu mokiniai yra informuojami,
konsultuojami. Tai gali vykti ir individualiai, ir grupėmis. Apie profesijų pasirinkimą vyksta pokalbiai ir per temines klasės valandėles, įvairias išvykas į įmones. „Iš  pateiktų ataskaitų matyti, kad, vedant profesinio
orientavimo pamokas, iš viso buvo aplankytos daugiau kaip 24 įstaigos. Iš jų buvo pasirinktos šešios įmonės, kuriose vyko vadinamasis šešėliavimas, t. y. buvo parodyta, ką būtent reiktų veikti mokiniams, jeigu jie taptų pasirinktos įmonės darbuotoju. Mažiesiems ugdymo įstaigų mokiniams dažnai patys tėveliai papasakoja apie savo profesijas“, – apie mokyklose vykdomą profesinį orientavimą pasakojo vyr. specialistė.

Posėdžio metu V. Ruginytė taip pat priminė, koks yra karjeros specialistų etatų skaičius Plungės rajono mokyklose. Ji sakė, jog Plungės „Saulės“ gimnazijoje įsteigtas 0,25 etato karjeros specialisto etatas,  finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto lėšų. „Iš tikrųjų tai nėra dideli pinigai. Specialistai pasakojo, jog  profesinio orientavimo užsiėmimų metu stengiamasi kuo daugiau papasakoti, informuoti mokinius apie reikalingiausias ir paklausiausias profesijas. Vyksta įvairiausios su studijomis susijusios mugės, susitikimai bei pokalbiai su įvairių profesijų atstovais. Vis dėlto kebliausia padėtis yra pagrindinėse mokyklose ir progimnazijose, kur karjeros specialistų etatai nėra įsteigti, bet darbas dirbamas, o jam apmokėti lėšos skiriamos vien tik iš mokymo lėšų. Paskaičiavus vienam mokiniui maksimaliai tenka tik 4,2 euro. Minimaliai skiriama 3,3 euro. Manau, kad šiose ugdymo įstaigose atliekamas tikrai didžiulis darbas orientuojant mokinius, o lėšų tam numatyta labai minimaliai“, – pasakojo V. Ruginytė.

Kaip sakė vyr. specialistė, profesiniam orientavimui skirtą sumą reikėtų suvienodinti – tiek gimnazijoms, tiek pagrindinėms mokykloms, tiek progimnazijoms. Prie apmokėjimo turėtų prisidėti ir Savivaldybė, reiktų
visose ugdymo įstaigose įsteigti po 0,25 profesinio orientavimo specialisto etato. „Apskaičiavome, kad metams tai atsietų 10,5 tūkst. eurų. Šiuo metu, jei darbą atlieka socialinis pedagogas ir neturi kontaktinių valandų, tai negalima jam skirti apmokėjimo už įvestą etatą. Ir ne tik socialiniai pedagogai atlieka profesinio orientavimo darbus, šiuo klausimu dirba ir bibliotekininkai. Tad neužfiksavus kontaktinių valandų,
nėra galimybės tinkamai apmokėti. Tik vienoje Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje ugdymo plane yra numatytos profesinio orientavimosi pamokos, ir mokytojas turi tam darbui tinkamą išsilavinimą.
Bet ši veikla yra mažai apmokama“, – pabrėžė V. Ruginytė ir pridūrė, kad daugelis mokinių, baigę progimnazijas bei pagrindines rajono mokyklas, mokslus toliau tęsia gimnazijose arba profesinėse mokyklose, o išvykusiųjų į užsienį skaičius nesiekia nė procento.

Pasak V. Ruginytės, baigusiųjų gimnazijas, veikla įdomesnė. 2018– 2019 mokslo metų laidos Plungės rajono abiturientai dažniau rinkosi studijas universitetuose (apie 43 proc.). Kitų mokslo metų abiturientai daugiau rinkosi studijas kolegijose (apie 40 proc.). Universitetuose studijas pasirinko tik 29 proc. abiturientų. Be to, pasak pranešėjos, sparčiai didėja dirbančių ką tik mokyklas baigusių abiturientų skaičius.
„Pasirinkę darbą, o ne studijas, abiturientai pasisemia patirties, labiau susipažįsta su profesijų subtilybėmis, kai tenka susidurti su naujais iššūkiais. Tai – tik į naudą, nes vėliau jaunas žmogus tiksliai nusprendžia, kokią specialybę jam rinktis. Vaikinai dažniausiai pirma eina tarnauti į kariuomenę, o vėliau studijuoja“, – pasakojo Švietimo, kultūros ir sporto vyr. specialistė V. Ruginytė.

Kaip pasakojo pranešėja, mokinių profesijų pasirinkimą galima pakreipti tinkama linkme, jeigu su jais nuolat ir kryptingai dirbama.

Posėdyje dalyvavęs Tarybos narys A. Misiūnas, išklausęs informacijos, norėjo sužinoti, ar vyksta metodiniai užsiėmimai su karjeros specialistais, ar jie yra specialiai rengiami tam darbui? V. Ruginytė atsakė, kad prieš kelerius metus buvo įsteigtas metodinis būrelis, bet, laikui bėgant, nebelikus iniciatoriaus, jo nebeliko. Tačiau šiais metais, pasak pranešėjos, pavyko atnaujinti būrelį bei išsirinkti pirmininkę. Netrukus vyks pirmasis kvalifikacijos tobulinimo seminaras. „Tikiuosi, kad prasidėjusi veikla bus tęsiama ilgus metus, nes profesinis orientavimas labai svarbus jauno žmogaus gyvenime“, – apie metodinio būrelio svarbą kalbėjo V. Ruginytė.

Tačiau A. Misiūnas pabrėžė, kad karjeros specialistų veiklos sistema, pagal kurią dirbama dabar, ydinga. „Ar gali mokytojas gimnazijoje silpnai besimokančiam mokiniui pasakyti, kad jis eitų mokytis į profesinę mokyklą. Juk niekas nepjauna šakos, ant kurios sėdi. Gal geriau įvesti nepriklausomo konsultanto etatą, kuris, atėjęs į klasę, gražiai, subtiliai paaiškintų, kokios yra atskirų mokymo įstaigų galimybės – ką duoda profesinė mokykla, kokias galimybes suteikia universitetas. Tačiau mokytojas tikrai neišvarys savo mokinio iš mokyklos, ir visai nesvarbu, kaip jis mokosi. Tegu kenčia, mokosi vien trejetais, tačiau gink, Dieve, neišeina mokytis kur nors kitur, kad pinigų krepšelis liktų mokykloje. Tai, galima sakyti, užprogramuota nesėkmė“, – pabrėžė A. Misiūnas ir pridūrė, kad pagrindinės mokyklos ir progimnazijos geriau atlieka profesinio orientavimo darbą, žino, kur nukreipti mokinį – į gimnaziją ar į profesinę mokyklą.

Posėdžio pirmininkė Vida Bondauskienė, išklausiusi visų nuomones, pabrėžė, kad Savivaldybės administracija, esant finansinėms galimybėms, turėtų daugiau dėmesio skirti profesiniam orientavimui ir  rtimiausiu
metu įsteigti karjeros specialistų etatus pagrindinėse mokyklose bei progimnazijose. Pasak pirmininkės, minėtose mokyklose profesinio orientavimo darbas vyksta žymiai efektyviau. Šių ugdymo įstaigų mokiniai
savo ateities veiklas renkasi sąmoningiau, tad čia karjeros specialistai ypač  reikalingi.