Kaip vyksta etikos pamokos? Dirbu su kiekvienu mokiniu, palaikau individualų kontaktą. Užduotis individualizuoju, pagal kiekvieno galias diferencijuoju, siekdama kiekvieno mokinio ūgties, pažangos ir stengiuosi, kad patirtų sėkmę. Motyvuoju palūžusius, pabaru aptingusius, tačiau yra mokinių, kurie taip ir nepaspaudė mygtuko „siųsti“. Nuotolinis mokymasis apnuogino nemažai gilių socialinių problemų: nemokėjimą mokytis savarankiškai, susiplanuoti laiką ir darbus, laikytis dienotvarkės.
Kiekvienai etikos pamokai parenku temą, kurią būtų galima plėtoti, samprotauti raštu, žodžiu, apmąstyti, reflektuoti, pagrįsti, palyginti teiginius, argumentus, atsakyti į klausimus. Ir kiekviena užduotis turi kokį simbolį, nuorodą, užuominą. Mokiniai iš namų aplinkos turi rasti tokį pat daiktą arba parinkti analogą, pvz., šaukštą, žvakę, karolius, arbatos puodelį, mėlynas sagas, akmenį ir kt. Pamokai „Aš renkuosi atleisti“ kaip simbolį ir prasminę nuorodą parinkau bulvę. Kodėl bulvę?
Yra tokia pamokanti istorija apie pyktį. Joje kalbama, kad kai žmogus supyksta, tegul užfiksuoja šį faktą įsikišdamas į kišenę bulvę. Ir kiekvienąkart, kai supyksta, įsižeidžia, susinervina, tegul pasiima po bulvę. Kai bulvės nebetilps į kišenes, tegul susideda į kuprinę. Ir tegul su tom bulvėm, su tais savo pykčiais, visur eina – į mokyklą ar darbą, pas draugus, į parduotuvę. Tegul su bulvių pilna kuprine miega, maudosi, tegul visur ją tamposi. Atrodo keista, nepatogu ir kvaila? Tačiau mes visi visur vaikštom su nematomom, pasenusiom, sudygusiom ir jau supuvusiom bulvėm, t.y. savo nuoskaudom.
Pasiklausykite mokinių įgarsintos istorijos. Tokia buvo vienos etikos pamokos užduotis.