Kovo 21 -ajai – Pasaulinės poezijos dienai mokykloje ruošėmės iš anksto. Su mokiniais per literatūros pamokas skaitėme, atrinkome, analizavome ir mokėmės atmintinai žinomų poetų eiles. Per informacinių technologijų pamokas mokiniai su mokytojomis A. Galminiene ir V. Tilindiene maketavo sveikinimų atvirukus bei knygų skirtukus. Šiuos mokinių sveikinimus dovanojome įvairioms Plungės miesto įstaigoms, su kuriomis šiltai bendradarbiaujame. Mokiniai K. Bidvaitė, L. Vaseris, J. Varapnickas, M. Urnikis su mokytojomis V.Gedgaudiene, D. Sausdraviene, A.Galminiene aplankė Plungės rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyrių, Plungės kultūros centrą, Žemaičių dailės muziejų, Plungės rajono savivaldybės viešąją ir miesto bibliotekas, “Žemaičio”, “Plungės” redakcijas, kirpyklas, knygyną ir kavos barą „ExLibris”, viešbutį „Oginski”ir eilėmis bei atvirukais pasveikino su Poezjos diena. Visose įstaigose buvome šiltai ir mielai sutikti.
Sugrįžę iš miesto visi rinkomės į mokyklos biblioteką, kur vyko poezijos popietė “Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu… (Just. Marcinkevičius). Džiugu, kad pas mus į svečius atvyko Plungės literatų klubo „Vingiorykštė” vadovė, kelių knygų autorė Adelė Daukantaitė ir kūrėja Daiva Rudelytė. Popietės vedėjai Kamilė ir Lukas, pardėdami renginį, klausė: kas yra poezija jaunam virtualiame pasaulyje gyvenančiam žmogui? Kaip jam susidraugauti su poetiniu žodžiu, kaip jį suprasti ir pamilti?
II – IV gimnazijos klasių mokiniai Živilė Mikalauskaitė, Samanta Bojog, Ugnė Radavičiūtė, Emilija Urbonaitė, Juozas Varapnickas, Justinas Radžiukynas, Kamilė Bidvaitė, Urtė Erlickytė, Gabija Tamošauskaitė skaitė poetų eiles. O renginį smuiko melodija sušildė pirmakursė Evelina Jokulytė. Mokiniai susikaupę, atvira širdimi klausėsi draugų, mokytojų bei viešnių skaitomų eilėraščių, negailėjo šiltų žvilgsnių ir plojimų. Renginio pabaigoje visi mokiniai spalvotame popieriniame gėlės žiede užrašė savo patirtas emocijas ir pakabino ant simbolinio Poezijos medžio.
Viliamės, kad mokiniai, dar kartą prisilietę prie poezijos, labiau pajautė žodžio skambesį, jo prasmę, kad jų širdys, patyrusios šiltų, gerų emocijų, toliau spinduliuos tą meilę ir grožį kitiems.