2016 – 2017 m. ugdymo planas

 PATVIRTINTA
                                                                                                 Plungės technologijų ir verslo
                                                                                                 mokyklos 2016 m. rugpjūčio31 d.
                                                                                                  įsakymu Nr. V1-61

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA
2016- 2017  MOKSLO METŲ MOKYKLOS VYKDOMŲ
PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 Plungė
2016 m.
TURINYS

I. Bendrosios nuostatos …………………………………………………………..               3
II. Ugdymo proceso organizavimo trukmė……………………………….                 4
III. Mokyklos ugdymo turinio formavimas ir įgyvendinimas…………………….5
IV. Mokinio individualaus ugdymo plano sudarymas ………………………………7
V.  Mokyklos mokymosi aplinka……………………………………………………………7
VI. Ugdymo diferencijavimas………………………………………………………………..8
VII. Mokymosi pagalbos teikimas………………………………………………………….8
VIII. Mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas……..9
IX. Dalykų mokymosi intensyvinimas……………………………………………………  9
X. Ugdymo turinio integravimas……………………………………………………………10
XI. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas………………………………………..10
XII. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimas…………………………………………..11
XIII. Neformaliojo mokinių švietimo organizavimas………………………………..12
XIV. Ugdymo karjerai organizavimas…………………………………………………….13
XV. Grupių formavimas, grupių dalijimas į pogrupius, laikinųjų grupių sudarymas..13
XVI. Ugdymo programų vykdymas………………………………………………………..14
XVII. Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas……………………………….16
XVIII. Priedai………………………………………………………………………………………..21

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA
2016-2017 MOKSLO METŲ   MOKYKLOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2016 – 2017 m. m. mokyklos vykdymo programų įgyvendinimo  planas reglamentuoja  pagrindinio, vidurinio ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programų įgyvendinimą mokykloje. Mokykla, pritaikydama ir įgyvendindama ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais 2015 – 2016 ir 2016 – 2017 mokslo metų bendraisiais ugdymo planais ir profesinio mokymo planais , patvirtintais LR švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457,  2015-2016 ir 2016-2017mokslų metų bendraisiais ugdymo planais ir profesinio mokymo planais patvirtintais LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2015- birželio 16 d. Nr. V- 614,  LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu liepos8 d. Nr. V-735  „ Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų bendrųjų profesinio mokymo planų patvirtinimo“ , Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-766  (Žin., 2012, Nr .54-2684), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro  2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-479 redakcija,  Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr.76-3957), Lietuvos higienos norma HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programąBendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-326 (Žin., 2011, Nr. 45-2111), Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 (Žin., 2011, Nr. 45-2121) , kitaisnorminiais teisės aktais, mokyklos strateginės veiklos programa, atsižvelgdama į mokinių pasirinkimus, mokyklos galimybes, mokyklos bendruomenės poreikius ir mokyklai skirtas mokymo lėšas.

2. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo  plane vartojamos sąvokos ir terminai, privalomųjų dalykų sąrašas nekeistas.

3. Vadovaudamasi mokytojų tarybos nutarimais, mokyklos tarybos sprendimais, atsižvelgusi į mokinių pasirinkimus ir mokyklos galimybes, mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą  rengė 2016 m.  birželio 14 d.  direktoriaus įsakymu Nr. V-46 B ,sudaryta darbo grupė.

4. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo  planui pritarė mokyklos taryba ( prot. 2016-08-30 Nr.V11-2) ir mokytojų taryba (prot. 2016-08-31  Nr. V12-6)

5. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio profesinio mokymo  pagrindinio, vidurinio ugdymo turinį vadovaujasi pagrindiniais ugdymo turinį reglamentuojančiais dokumentais.

6 Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

7. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo  planas suderintas su steigėju.

II..  UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

8. Ugdymo organizavimas 2016-2017 m. m.

8.1. Pamokų pradžia ir laikas:

8.1.2. Pamokos prasideda 8 val.
8.1.3. Pamokų laikas:

1 pamoka- 8.00-8.45;
2 pamoka- 8.55-9.40;
3 pamoka-9.50-10.30;
4 pamoka- 10.40-11.20;
5 pamoka – 11.50-12.35;
6 pamoka – 12.40-13.25;
7 pamoka – 13.30-14.15;
8 pamoka-14.20-15.05.
Pietų pertrauka-11.20-11.50.

8.2. mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., ugdymo procesas baigiamas atitinkamai:

Kursas Baigiasi pamokos

Baigiasi mokslo metai

I 2017-06-29
( vid. ug.dalykų pamokos-06-02)
2017-06-30
II 2017-06-29 (2017-05-25 vid. ugdymo dalykų pamokos) 2017-06-30
III 2017- 03-01 2017-06-24
I gimnazijos klasė 2017-06-02 2017-06-02
II gimnazijos klasė 2017-06-02 2017-06-02

 

8.3. mokykla dirba penkias dienas per savaitę;

8.4. mokslo metai skirstomi pusmečiais:

Kursas

I pusmetis

II pusmetis

I

2016-09-01 – 2017-01-27

2017-01-30 – 2017-06-29

II

2016-09-01– 2017-01-27

2017-01-30 – 2017-05-25

III

2016-09-01 – 2017-03-01  2017-03-02 – 2017-06-29
 I gimnazijos klasė  2016-09-01 – 2017-01-27 2017-01-30 – 2017-06-02
II gimnazijos klasė 2016-09-01-2017-01-27 2017-01-30-2017-06-02

 

8.5. Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

Prasideda

Baigiasi

Pamokos prasideda

Rudens

2016-10-31

2016-11-04

2016-11-07

Žiemos (Kalėdų)

2016-12-27

2017-01-06

2017-01-09

Žiemos       2017-02-17      2017-02-17

       2016-02-18

Pavasario (Velykų)

2017-04-10

2017-04-14

2016-04-18

Vasaros

2017-06-30

2017-08-31

2017-09-01

 

8.5.1. Trečiame kurse   atostogos  gali būti neskiriamos.

8.5.2. Esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei oro temperatūrai, pamokos nevyksta 11-12 klasių mokiniams. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Jei pamokos nevyko dėl šalčio , karantino, stichinės nelaimės, dienynuose  žymimos datos,  parašoma pamokos tema  ir prierašas „Pamoka nevyko dėl…“ , koreguojami ugdymo planai (naudojamos rezervinės pamokos, numatytos teminiuose planuose)
8.5.3. Mokykla gali priimti sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją. Sprendimai įforminami direktoriaus įsakymu.

II  MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS  IR ĮGYVENDINIMAS.

9. Plungės technologijų ir verslo mokyklos 2016-2017 m. m. ugdymo planas reglamentuoja  pagrindinio , vidurinio ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo (pirminio ir tęstinio) pirmajai kvalifikacijai įgyti programų vykdymą ir įgyvendinimą.

10.  Mokykla dirba penkias dienas per savaitę . Ugdymo procesas vyksta pagal teorijos ir praktinio mokymo pamokų tvarkaraščius, kuriuos tvirtina mokyklos direktorius.  Mokyklos organizuojamo mokymosi forma grupinė, mokymo proceso organizavimo būdas – kasdieninis.

11. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžtais mokinių pasiekimais, Bendraisiais ugdymo planais ir mokykloje patvirtinta ugdymo turinio planavimo tvarka.( 2012 m. rugsėjo 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. VI-164)

12. Planuodami ugdymo turinį, mokytojai ir profesijos mokytojai turi planuoti ir mokinių pasiekimų vertinimą, vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V1-123.

13. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus skiriama   10  mokymosi dienų.

Veikla Data
Mokslo ir žinių diena 2016-09-01
 Advento popietė 2016-12
 Pirmūnų šventė 2017-02
Pamokos kitose edukacinėse erdvėse  Grupės, bendruomenės susitarimu
Palydos į praktiką- šimtadienis 2017-02
Keičiu profesiją 2017-03
Atvirų durų diena 2017-04
Bendruomenės sveikatingumo ir sporto šventė 2017-05
Absolventų šventė 2017-06-26
Kita kultūrinė, meninė, pažintinė, socialinė veikla – nuo 2-5 d.(priklauso nuo kurso, grupės). Grupės, bendruomenės

 

14. Mokinių kultūrinės, meninės, kūrybinės, sportinės, pažintinės ir kitos veiklos apskaitą planuoja ir vykdo grupių vadovai.

15 Mokinių ugdymo poreikiams tenkinti pamokos skiriamos mokinio individualių planų įgyvendinimui, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, mokinių pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių ar besimokančiųjų pagal skirtingas dalyko programas mobilioms grupėms sudaryti, grupėms dalyti į pogrupius, nedidinant maksimalaus privalomų pamokų skaičiaus, ugdymo diferencijavimui, ugdymo projektų įgyvendinimui.

16. I kurso mokiniai, pasirinkdami profesinio mokymo programą ir planuodami tolimesnę profesinę karjerą, mokymosi tęstinumą, pildo prašymą, kuriame nurodo pageidaujamus mokytis dalykus, modulius, neformaliojo ugdymo programas. Jo pagrindu rašytine forma sudaromas mokinio individualus planas dvejiems metams. Užtikrinant vidurinio ir profesinio mokymo dermę, kiekvienai profesinio mokymo programai rengiamas siūlomų dalykų, modulių sąrašas. Iki rugsėjo 5 d. mokiniai sudaro savo individualius mokymosi planus aptaria su gimnazijos skyriaus vedėja, jeigu pageidauja juos tikslina. (priedas Nr.1-individualus mokinio planas)

17.Nesikeitė Mokytojų tarybos priimti sprendimai dėl:

17.1 ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių;
17.2 mokinių lankančių ar baigusių meno  ir sporto mokyklas, atitinkamų dalykų pamokų nelankymo ir atsiskaitymo formų;
*17.3 dalykų programų skirtumų likvidavimo ir atsiskaitymo tvarkos ( tvarka patvirtinta direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. Nr. VI-36 A)
17.4 programų, teminių planų rengimo principų ir tvarkos. Dalyko programa planuojama metams . Dalykų ilgalaikius  planus rengia mokytojai ir profesijos mokytojai iki rugsėjo 10 d.  Ilgalaikiai planai aptariami metodinėse grupėse, suderinami su  skyrių vedėjais ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Ilgalaikiai planai detalizuojami ir esant būtinybei koreguojami.
17.5 dėl mokinių mokymosi krūvių, namų darbų ir kontrolinių darbų skyrimo;
17.6 dėl ugdymo proceso dienų , skirtų meninei , pažintinei , kultūrinei, sportinei, kūrybinei praktinei bei socialinei veiklai skaičiaus  ir organizavimo būdų;
17.7 dėl pagalbos įvairių ugdymosi poreikių  mokiniams teikimo tvarkos;

18.  Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams , mokykla koreguoja ugdymo proceso metu  mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

19 Siekiant padėti  mokiniui sėkmingai mokytis , ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą. Juo siekiama padėti mokiniui planuoti , kaip pagal savo išgales pasiekti kuo aukštesnių ugdymosi  pasiekimų , ugdyti atsakomybę dėl sąmoningo  mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

20. 1 kurso mokiniai , pasirinkę mokytis profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa , individualų ugdymo planą susidaro dviem etapais:

   1 etapas- stojimo į mokyklą dieną sudaromas individualaus ugdymo plano projektas pagal mokyklos pasiūlytą formą dvejiems metams. Pildydami prašymą priimti mokytis mokiniai nurodo pageidaujamus mokytis dalykus , dalykų kursus ir modulius, pasirenkamuosius dalykus.
2 etapas – iki rugsėjo 5 d. sudaromas mokinio individualus ugdymo planas. Mokinio pageidavimai suderinami  su mokyklos galimybėmis. Jeigu pageidaujama, individualus ugdymo planas koreguojamas.

21. Siekiant užtikrinti vidurinio  ir profesinio mokymo programų įgyvendinimą rengiamas siūlomų pasirenkamų dalykų , modulių sąrašas: pasirenkamasis – vokiečių kalba ( jungtinė 1-2 kursas), moduliai-biologijos ( Vd15, V15) istorijos ir geografijos( Ap15, Am15, Tp15,Sv15, Kd15 ).
II gimnazijos klasei yra lietuvių kalbos ir matematikos moduliai.
Pasirenkamų dalykų  ir modulių programas rengia mokytojai pagal patvirtintą formą. Parengtas programas aptaria  metodinė taryba , tvirtina mokyklos direktoriaus iki rugsėjo 15 d.

22. Sudarant ir įgyvendinant mokinio individualų ugdymo planą bendradarbiauja mokytojai , mokiniai , mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai ) ir mokyklos vadovai , švietimo pagalbos specialistai.

IV  MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

23. Mokyklos mokymosi aplinka – tai mokyklos aplinka ir aplinka už jos ribų, kurioje įgyvendinamas vidurinio ugdymo ir vykdomų profesinio mokymo programų turinys. Mokykloje sudarytos sąlygos  ir mokytojai skatinami mokyklos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje ,bet ir kitose aplinkose: muziejuose, bibliotekose , įvairiose įmonėse ir organizacijose ir kt. Mokymosi aplinka kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą, refleksiją. Mokyklos ugdymo plano įgyvendinimas siejamas su mokyklos mokymosi aplinka. Kultūrinė aplinka apima mokyklos puoselėjamas ir kuriamas tradicijas. Mokykla organizuoja kultūrinius renginius ir valstybių švenčių minėjimus pagal neformaliojo švietimo programą. Pirmo kurso grupių vadovai rugsėjo mėnesį supažindina pirmo kurso mokinius su mokyklos biblioteka, visa mokyklos materialine baze ir kita mokymosi aplinka.

24. Fizinė mokymosi aplinka sudaro sąlygas aktyviam mokinių ugdymui(si), mokymui(si) individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei ir teorinei veiklai.  Mokytojams sudarytos galimybės dirbti naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: internetą, kompiuterius, modernią laboratorijų įrangą, interaktyvias lentas. Mokykloje įgyjamos ir kuriamos mokymosi priemonės padės mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų , teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, nuostatų.

24.1. mokykloje vidurinis mokinių ugdymas ir profesinis mokymas vyksta kabinetuose ir specializuotose technologijų laboratorijose, sektoriniame centre.
24.2. vidurinio ugdymo ir specialybės mokymo dalykų kabinetai aprūpinti kompiuteriais su internetiniu ryšiu ir projektoriais bei kitomis technologijomis, sudarytos galimybės inovatyviam mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis;
24.3. atviros ir integruotos pamokos, ugdymo projektai, neformalaus ugdymo, metodiniai renginiai, konferencijos, ugdymo konkursai ir kiti renginiai vedami moderniai įrengtuose su vaizdo, garso aparatūra, interaktyviomis lentomis ir kt. IT įranga  yra konferencijų (105), pasitarimų (104), kompiuterinių  muzikos technologijų ir IT (304) kabinetuose , mokyklos aktų salėje;

25. Mokinių ugdymo(si) reikmėms tenkinti mokykloje yra stadionas, krepšinio aikštynas, sporto ir aktų salės, treniruoklių salė, informacinis centras su kompiuterizuota skaitykla;

26. Psichologinę ir socialinę aplinką formuoja mokinių tarpusavio, mokyklos vadovų, mokytojų ir mokinių, tėvų, socialinių partnerių bendravimo ir bendradarbiavimo nuostatos, numatytos Mokyklos nuostatuose, tvarkos taisyklėse;

27. Mokykloje veikia Vaiko gerovės komisija;

28. Socialinę, prevencinę ir kitą ugdymosi pagalbą teikia socialinis pedagogas, grupių vadovai, psichologas, bendrabučio auklėtojai , skyrių vedėjai. Esant būtinybei mokykla bendradarbiauja su rajono pedagogine- psichologine tarnyba.

V.  UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

29. Siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis , ugdymas mokykloje diferencijuojamas , tai yra pritaikomas mokinių skirtybėms. Atsižvelgiant į skirtingus mokymosi poreikius pritaikomi mokiniui mokymosi uždaviniai  ir užduotys, ugdymo turinys, metodai , mokymo(si) priemonės, tempas , užduotims atlikti skiriamas laikas.

30. Diferencijavimas taikomas:

30.1. mokiniui individualiai (turinčiam mokymosi sunkumų, gabiam, mokomam pagal individualiai pritaikytas programas) pamokų metu ir teikiant individualias konsultacijas;
30.2. mokinių grupei:
30.3. mokant mobiliose grupėse pagal skirtingus programų kursus, gebėjimus, poreikius;
30.4. gabumams plėtoti mokant skirtingu kursu;
30.5. moduliams skirtingų mokymosi poreikių mokiniams;
30.6. ugdymo projektų, stažuočių metu tam tikroms profesinio mokymo veikloms atlikti, kompetencijoms tobulinti sudarant tikslines grupes;

VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

 31 . Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami.  Apie mokslo metais atsiradusius mokinių mokymosi sunkumus dalyko mokytojai informuoja grupės vadovus. Atnaujintas ir patvirtintas mokyklos direktoriaus įsakymu 2015m. lapkričio 4d. Nr.V1-91 Plungės TVM socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo aprašas.  Grupės vadovai informuoja švietimo pagalbos specialistus , mokinio tėvus(globėjus, rūpintojus) ir kartu  tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Mokymosi pagalbos teikimo klausimus esant būtinumui sprendžia ir sprendimus priima Vaiko gerovės komisija.

32. Mokymosi pagalbą mokykloje mokiniui suteikia dalyko mokytojas, grupės vadovas, socialinė pedagogė, psichologas . Pagalba mokiniui gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Ją galima teikti individualiai ar sudarant mokinių grupes, kuriems reikia tokio pobūdžio pagalbos. Pagalba integruojama į mokymo(si) procesą. Dalyko mokytojai pritaiko tinkamas užduotis, metodikas, organizuoja konsultacijas ir kt.

33. Mokymosi pagalbai teikti gali būti naudojamos pamokos, skiriamos ugdymo poreikiams tenkinti , mokymo pasiekimams gerinti. Konsultacijos skiriamos mokyklos nuožiūra. Ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų analizuojamas metodinėse grupėse, mokytojų taryba priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

VII .  MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS 

 34. Mokykloje taikomos įvairios bendradarbiavimo su tėvais (globėjais, rūpintojais) formos. Organizuojami tėvų susirinkimai, tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į darbo grupes planuojant ir organizuojant mokyklos veiklą, jie dalyvauja  Mokyklos tarybos veikloje. Organizuojami bendri renginiai, tėvai kviečiami dalyvauti mokslo metų pradžios šventėje,  Adventinėje popietėje, bendruomenės sveikatingumo ir sporto šventėje, absolventų išleistuvėse, atvirų durų dienoje ir kt. renginiuose. Bendradarbiavimą su tėvais (globėjais) reglamentuoja patvirtintas  mokyklos direktoriaus įsakymu 2015m. lapkričio 4 d.Nr.V1-91 „Bendravimo ir bendradarbiavimo su mokinių tėvais(globėjais) tvarkos aprašas“.

35. mokinių tėvai(globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą elektroniniame dienyne TAMO , mokyklos internetinės  svetainės skiltyje „Tėvams“. Tėvai sistemingai gauna informaciją apie vaiko ugdymąsi iš grupės vadovų , dalykų mokytojų , pagalbos specialistų ar mokyklos administracijos dalyvaudami tėvų susirinkimuose ar individualių pokalbių metu.

36. Grįžtamasis informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų(globėjų, rūpintojų) užtikrinamas individualių pokalbių , apsilankymų mokykloje, tėvų susirinkimų bei vykdomų apklausos metu.

VIII  . DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

 37. Sprendimai apie dalykų intensyvinimą yra priimami atsižvelgiant į mokyklos ir mokinių galimybes bei poreikius.

38. Derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius mokykla intensyvina mokymąsi.

39. Per dieną dalykui yra skiriama po vieną arba po keletą viena po kitos organizuojamų pamokų.

IX . UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

40. Siekiant mažinti mokinių mokymosi krūvius , mokykloje siūloma  integruoti kai kurias kelių mokomųjų dalykų temas ar problemas, bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą. Aplinkosauginis ugdymas integruojamas į profesinį mokymą, ugdymas karjerai- į ekonomikos ir verslo pagrindų dalyką. Atsižvelgiant į aktualias jaunimo gyvenimo problemas bei neformalių  apklausų duomenis, turi būti integruojama prevencinės temos(alkoholio , tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų prevencija, prekybos žmonėmis prevencija) į dalykų teminius planus , grupių vadovams- į grupės veiklos programą.

41. Integruotoje pamokoje turi būti siekiama dalykų programose numatytų rezultatų. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) būtina integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose elektroninio dienyno puslapiuose.

42. Metodinėje taryboje analizuojama , kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas ,kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priimami sprendimai dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo. Metodinės grupėse tariamasi dėl ugdymo turinio derinimo, integravimo. Mokytojai derina mokymo priemones , laiką, informacinių technologijų kabinetų panaudojimą. Metodinių grupių veiklos planuose planuojamos integruotos pamokos ir jų aptarimas.

43. Prevencinių programų integravimo į ugdymo turinį principai: diferencijavimas, integralumas, konstruktyvumas, veiksmingumas. Į Bendrojo ugdymo dalykus, grupių vadovų veiklos planus  integruojamos šios programos:

43.1. Alkoholio , tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa;
43.2. Sveikatos ugdymo programa;
43.3. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa;
43.4. Etninės kultūros programa integruojama I ir II g. klasėms, I, II kursams(lietuvių kalba, istorija, dailė, muzika);
43.5. Ugdymas karjerai programa integruojama į profesinius dalykus.

Mokytojai šias prevencines programas  įtraukia į savo dalykų ilgalaikius  planus. (priedas 2 lentelės)

Ugdymosi pasiekimai vertinami pagal programose pateiktus reikalavimus(ką mokinys privalo žinoti, gebėti, kokius įgūdžius ir vertybines  nuostatus turi įgyti) bei Plungės TVM direktoriaus patvirtintą  mokinių pažangos ir pasiekimų tvarką ( įsakymu 2015-11-04 Nr. V1-91).

X.  MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

44. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Profesinio rengimo standartais, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150) ir Plungės technologijų ir verslo mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2015 m. lapkričio  04 d. įsakymu Nr. V1-91. Mokiniai mokslo metų pradžioje susitaria dėl dalyko vertinimo kriterijų ir tvarkos. Naujai priimtiems mokiniams skiriamas dviejų savaičių adaptacinis laikotarpis , pasiekimai formaliai nevertinami , I gimnazijos klasei II g. 16- gimnazijos klasei skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis.

45. Mokykla užtikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gautų mokytis padedantį įvertinimą žodžiu ir raštu.

46. Ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.

47. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir kaip numatyta mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos apraše: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

48. Mokykla siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:

48.1 užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams , dirbantiems toje pačioje grupėje),vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;
48.2 kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojai) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą;
48.3 Apie mokinių mokymosi pasiekimus mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami suvedus pusmečių rezultatus. Mokykloje užtikrinta galimybė bendrauti su tėvais elektroniniais laiškais, ryšiams su tėvais yra skirtas mobilus telefonas.
48.4. Mokinių  pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose ir profesinio mokymo programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų sistemą.
48.5. Dorinio ugdymo (etikos, tikybos), darbuotojų saugos ir sveikatos, kūno kultūros, civilinės saugos dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta‘ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.
48.6. Pasirenkamųjų dalykų ir modulių žinios ir gebėjimai vertinami įrašu „ įskaityta“ arba „neįskaityta“. Modulių vertinimai įskaitomi į atitinkamo dalyko pasiekimų įvertinimą.
48.7 Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami įrašu “įskaityta“ arba „neįskaityta“.
48.8. I ir II gimnazijos klasėse visi mokomieji dalykai vertinami pažymiu , išskyrus dorinį ugdymą, kuris vertinamas „įskaita“, „neįskaityta“.

49. Mokinių , dalyvavusių tarptautinio  mobilumo (judumo) mainų programose, mokymosi pasiekimai įskaitomi neorganizuojant atsiskaitymų.

50. Mokykloje  įvestas  elektroninis dienynas .

XI . MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIŲ REGULIAVIMAS

51. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui koordinuoja mokymosi krūvių optimizavimą.

52. Mokinių mokymosi krūvių bei mokiniams skiriamų namų ir kontrolinių darbų stebėseną ir kontrolę vykdo gimnazijos ir profesinio mokymo skyrių vedėjai;

53. Mokinių mokymosi krūvis – pirmo kurso – 32 pamokos per savaitę, antro kurso – 32 pamokos per savaitę,  trečio kurso-38 pamokos per savaitę, I ir II gimnazijos klasėms 33 pamokos per savaitę. Mokslų metų trukmė ne ilgesnė nei 40 savaičių, o I ir II gimnazijos klasėms – 34 savaitės

54.Kontrolinių darbų planavimo, skyrimo, derinimo, fiksavimo, rezultatų analizės tvarką reglamentuoja Mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Sudarant tvarkaraštį, kontroliniai darbai neskiriami vieną pamoką prieš mokinių atostogas, po atostogų ar šventinių dienų.

55. Pamokų tvarkaraštyje mokiniui nėra daugiau kaip trijų „langų“ (laisvas laikas tarp pamokų, neskaitant pietų pertraukai skirto laiko) per savaitę;

56 . Atostogų laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami. Namų darbų skyrimą grupėje tarpusavyje derina dalykų mokytojai, atsižvelgę į higienos normas.

57. Konsultacijos teikiamos mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo numatyta tvarka.

58. Mokiniai, lankantys arba baigę sporto mokyklą, pateikę prašymą, direktoriaus įsakymu gali būti atleisti nuo kūno kultūros pamokų. Vertinimas numatytas mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo apraše;

59. Mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų, pagal tvarkaraštį turintys to dalyko pirmą ar paskutinę pamoką, pamokoje gali nedalyvauti. Jei pamokos vyksta kitu laiku, mokiniams sudaromos sąlygos dirbti bibliotekoje- informaciniame centre, ilsėtis bendrabutyje, ruoštis pamokoms, atlikti papildomus darbus informacinių technologijų kabinetuose. Laikinai atleisti mokiniai dalyvauja kūno kultūros pamokose atlieka mokytojo skirtas užduotis, kurios nepaaštrina susirgimo ar ligos;

60. Savarankiškas mokinių mokymas mokykloje neorganizuojamas.

61. Mokykla , įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, siekia optimizuoti mokinių mokymosi krūvį, todėl gali priimti sprendimus integruoti dalykus ir pan.

XII . NEFORMALIOJO MOKINIŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS 

62.  Neformalusis  vaikų švietimo mokykloje įgyvendinamas  pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 , LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V – 554 redakcija bei LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2013m. spalio 18 d. Nr. V- 972 redakcija.

63. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.

64. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji įgyvendinama realizuojant:

65.  neformaliojo ugdymo programas;

66.  Pažintinę veiklą, finansuojamą pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Ž in., 2007, Nr. 105-4319) socialinę, projektinę ir kitą veiklą.

67. Mokyklos tarybai pritarus (2016m. rugpjūčio 30 d. Nr.V11-2), neformaliojo švietimo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms – meninių ,kalbinių, sportinių, socialinių, verslumo, profesiniams gebėjimams  ir bendrosioms kompetencijoms ugdyti- šokio , žurnalistų , sporto ir kt. būreliuose.

68. Neformalusis ugdymas mokiniams neprivalomas ir laisvai pasirenkamas.

69. Neformaliojo ugdymo valandos pasirenkamiesiems dalykams, pagilinto dalykų mokymo programoms ar jų moduliams neskiriamos;

70. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje ne mažesnis kaip 12 mokinių;

71. Neformaliojo ugdymo programas Direktorius tvirtina įsakymu . Jos įrašomos į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, kuris sudaromas iki rugsėjo 15 d.

72. Apskaita vykdoma neformaliojo ugdymo dienyne.

73. Neformaliojo ugdymo grupės sudaromos iš tos pačios grupės, paralelių, gretimų kursų ir grupių mokinių. Mokinių grupės sudėtis per mokslo metus gali kisti.

74. 2016-2017 m. m. veiklą organizuoja 11 būrelių , ugdymo plane numatytos 1112 pedagoginės valandos. (priedas Nr.3-būrelių sąrašas)

75. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgus į juos siūlo neformaliojo švietimo programas.

XIII.  UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS 

76 . Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu , patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/AI – 314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284 ), Ugdymo karjerai programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2014m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V- 72 ir kitais šią sritį reglamentuojančiais dokumentais.

77. Vertinimo karjerai tikslas – padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės veiklos) galimybes ir reikalavimus. Mokyklos bibliotekoje mokiniams teikiamos profesinio informavimo paslaugos, jie supažindinami su atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema AIKOS. Bibliotekoje sukaupta medžiaga apie mokymosi ir studijų galimybes, profesijas, kvalifikacijas, sudarytos sąlygos naudotis kompiuteriais, internetu.

78. Profesinio orientavimo veiklos organizuojamos ir vykdomas dalyvaujant grupių vadovams, įvairių dalykų mokytojams, socialiniam pedagogui, psichologui,  neformaliojo švietimo organizatoriui ir kitiems švietimo pagalbą teikiantiems specialistams, turintiems kompetencijų vykdyti mokinių ugdymą karjerai.  Šios veiklos organizavimą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Mokykloje veikia „Ugdymo karjerai“ koordinacinė  darbo grupė.

79. Bendradarbiaujama su universitetais,  kolegijomis profesinėmis mokyklomis, supažindinant su profesijomis , specialybėmis, studijų programomis.

80. Bendradarbiaujama  su darbdaviais , teikiant profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas, susipažįstant su profesijomis , darbo rinka.

81. Mokiniams organizuojami susitikimai su verslo įmonių atstovais, socialiniais partneriais rengiamos profesinės karjeros dienos, specialybių konkursai, tarptautinių projektų – stažuočių užsienyje pristatymas, išvykos į studijų muges, atvirų durų dienas, mokyklos internetinėje svetainėje talpinama aktuali informacija ir naudingos nuorodos.

82. Ugdymas karjerai organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai, integruojamas į neformalųjį švietimą, ekonomikos ir verslo pagrindų, profesinės etikos, ugdymo projektus. I ir II gimnazijos klasėms integruojamas  į bendrojo lavinimo dalykus, socialinę veiklą.

X.IV. GRUPIŲ FORMAVIMAS , GRUPIŲ DALIJIMAS Į POGRUPIUS, LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS

83.  2016-2017 metais formuojamos 22 grupės (iš jų 2- jungtinės) ir 3 gimnazijos klasės. Mokykla įgyvendindama pagrindinio ,  bendrojo  lavinimo ir profesinio mokymo programas individualizuoja ir diferencijuoja ugdymo turinį sudarydama laikinąsias  grupes , vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planu  107 punktu , integruodama profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo dalykus, suartindama profesinį ir bendrąjį ugdymą sudaro mokinių individualius planus. Pagal  šiuos planus , taip pat atsižvelgiant į mokymui skirtas lėšas , sudaromi vidurinio ugdymo programos branduoliai ir laikinosios grupės.

84.  Mokykla įgyvendindama vidurinio ugdymo programą kartu su profesiniu mokymu, nustato laikinosios  grupės dydį pagal skirtas lėšas.

85. Laikinosios grupės dydis – 12 mokinių . Mokinių skaičius laikinojoje  grupėje negali būti didesnis, nei 30 mokinių. Laikinojoje  grupėje – vokiečių kalba (pradedantiesiems) yra 10 mokinių. Kadangi šiais mokslo metais mokytis chemijos pasirinko tik 2 mokinės iš virėjų grupės, tai negalėjome sudaryti laikinosios  grupės, mergaitės mokysis su 12 klasės laikinąja grupe. Dėl to tos mokinės 11 klasėje vietoj organinės chemijos mokysis neorganinės – bendrosios chemijos, o kitais mokslo metais , 12 klasėje – organinės chemijos.

86. Profesinio mokymo metu grupės dalijamos į pogrupius:

86.1. praktinio mokymo užsiėmimuose, kai grupėje mokslo metų pradžioje mokosi daugiau kaip 20 mokinių ;
86.2. informacinių technologijų pamokose, kurių metu mokosi daugiau kaip 15 mokinių;
86.3. trečiame kurse praktiniai mokymai į pogrupius nedalijami. Kūno kultūros pamokose dirba šios sujungtos grupės:Tp14+Am14, Pb14+ Kt14, Ap14+Sv14,  Kond.16v+ Apg16v.

KETsujungtosTp14+Am14.

 Kond.16v+Apg16v kartu vyksta  Darbuotojų sauga ir sveikata, ekonomikos ir verslo pagrindai, estetika.

 I kurse Tp16+Am16 kartu vyksta pamokos – ekonomikos ir verslo pagrindai, darbuotojų sauga ir sveikata, kūno kultūra.

 II kurse  Kd15+ Vd15 grupės praktinių mokymo metu nedalijamos  pogrupius, nes mokinių skaičius neviršija 20.

III .UGDYMO PROGRAMŲ   VYKDYMAS

87.  Pagrindinio, vidurinio ugdymo programa  2016-2017 mokslo metais 9, 10, 11,12 klasėje(I, II kurse )įgyvendinama vadovaujantis pagrindinio , vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio16 d. įsakymu Nr. V-614, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2016m. rugpjūčio 26 d. Nr. V- 716.

88. Vidurinis ugdymas organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-13879 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-1392 redakcija), taip pat atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams modelio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715.

89. Ugdymo turinys mokykloje planuojamas Bendrųjų ugdymo planų 123 punkte nurodytam mokymosi dienų skaičiui ir Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytų dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičiui.

90. Profesinio mokymo turinys planuojamas bendruosiuose ugdymo ir bendruosiuose profesinio mokymo planuose nurodytam savaičių skaičiui ir profesiniam mokymui skiriamų valandų skaičiui.

91. Ugdymo turinys grupėms planuojamas 3 mokslo metams, o vidurinio ugdymo programa baigiama per dvejus metus I gimnazijos klasei planuojamas ugdymo turinys dvejiems metams.

92. Vienų  , pusantrų, ir dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programų vykdymas mokiniams , įgijusiems vidurinį išsilavinimą ar tik baigusiems vidurinio ugdymo programą , organizuojamas ir planuojamas pagal 2016-2017 mokslų metų bendruosiuose profesinio mokymo planuose nurodytą valandų skaičių 32 punkto lentelėje;

93. Pagrindinio, vidurinio ugdymo  ir profesinių mokymo programų mokiniai mokosi 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 123, 137, 138.2 punktuose lentelėje nurodytų programų ir profesinio mokymo programos dalykų. Vidurinio ugdymo organizavimas derinamas su atitinkamos profesinio mokymo programos įgyvendinimu.

94. Mokytojai, vadovaudamiesi dalyko programai skirtų pamokų skaičiumi, rengia dalyko ilgalaikį planą, programą (pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams,  neformaliam ugdymui) mokslo metams.

95. Ugdymo turinys planuojamas vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2012 m. rugsėjo 12d. įsakymu Nr. VI-164

96. Planuodamas ugdymo turinį, mokytojas planuoja ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, jį sieja su mokymo(si) tikslais, diferencijuoja atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, vertinimo metodus mokytojai derina tarp savęs, jeigu reikalinga aptaria su tėvais (globėjais, rūpintojais).

XVII.  UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 

97. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyką ar jo kursą, pasirenkamojo dalyko arba modulio programą, išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybių sudaryti atskiros grupės dėl mažo mokinių skaičiaus. Minimalus laikinosios grupės mokinių skaičius – 12, maksimalus – 30.

98. Formuojant vidurinio ugdymo programos turinį mokiniams siūlomi pasirenkamieji dalykai, moduliai dermėje su specialybės mokymo programa.

99. Mokinių individualių ugdymo planų pagrindu formuojamos laikinosios  grupės; 2016-2017m. m. suformuotos šios  grupės: 1 kurse – 44 grupės, 2 kurse – 60 grupė, Rietavo filiale I kurse-14 grupių (priedas Nr.4).

100. Mokiniai laisvai renkasi įgūdžių gilinimo modulį ar pasirenkamąjį dalyką. Pasirinktas modulis ar dalykas tampa privalomuoju.

101. Pasibaigus pusmečiui, mokinys gali atsisakyti modulio ir kitą pusmetį rinktis kitą arba nesimokyti jokio.

102. Keisti dalyką, dalyko programos kursą mokinys gali vadovaujantis mokyklos „Mokinių pasirinktų mokymo programų, dalykų, dalykų kursų ir mokymosi tęstinumo tvarka“, patvirtinta direktoriaus 2014 m. sausio 2d. įsakymu Nr. VI-51-4A

103. Į mokomųjų dalykų dienynus rašomos visos mokiniams privalomos (skirtos privalomiesiems, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, projektiniams darbams atlikti) pamokos.

104. Dalykai:

104.1. Dorinis ugdymas:

104.1. 2. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą arba etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą, pagal vidurinio ugdymo etikos programą rekomenduojama rinktis etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams.
104.1.3. Mokiniai, pasirinkę etiką, mokosi 1 kurse (11 kl.)šeimos etikos, 2 kurse (12 kl.)-filosofinės etikos, profesinės etikos.
104.1.4. Pasirinkę katalikų tikybą 11 klasėje mokosi pagal „Katalikybė  ir pasaulio religijos “ programos modulį, o 12 klasėje „Pašaukimas gyvenimui“

104.2. Kalbos:

104.2.1. Lietuvių kalba ir literatūra:
104.2.2. Sudaryta galimybė gabesniems mokiniams, kurių metinis pažymys ne mažesnis kaip „7“, mokytis lietuvių kalbą ir literatūrą išplėstiniu kursu; (viena 1 kurso (11 kl.), dvi 2 kurso (12 kl.) laikinosios grupės). Kalbos kultūros ir specialybės kalbos modulio programa integruojama į lietuvių kalbos ir literatūros programą.
104.2.3. Užsienio kalbos:

104.2.3.1. Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos tarybos siūlomus A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniai renkasi tuos užsienio kalbų kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbos pasiekimus.
103.2. 3.2. Mokinių užsienio kalbos pasiekimai nustatomi centralizuotai parengtais lygio nustatymo testais, pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS . Mokiniams, atvykusiems mokytis į 1 kursą, kuriems nebuvo nustatyti mokymosi lygiai, organizuotas nustatymas savarankiškai mokytojų sudarytais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais.
104.2.3.3. Mokiniai mokosi vieną pasirinktą užsienio kalbą. Jie tęsia pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą ( 2016-2017 m. m. mokiniai mokosi  vokiečių k. – 1 laikinoji grupė).
104.2.3.4. Nustačius mokinių lygį, užsienio kalbų ugdymas organizuojamas laikinosiose grupėse, kuriose visi mokinių siekia to paties lygio.

104.4. Gamtamokslinis ugdymas:

104.4.1. Mokiniai renkasi vieną iš gamtos mokslų – biologiją, fiziką , chemiją .

104.5 Socialinis ugdymas:

104.5.1. Mokiniai renkasi vieną iš šių dalykų: istoriją , geografiją .

104.6. Informacinės technologijos:

104.6.1. Informacinės technologijos yra privalomas profesinio mokymo programos dalykas. 2kurso 12 kl. mokiniai, planuojantys laikyti IT egzaminą, mokosi    IT modulį „Programavimas“.

104.7. Kūno kultūra:

104.7.1. Mokiniai renkasi bendrąją kūno kultūrą arba aerobiką. Mokykloje vykdomos  neformaliojo sportinio ugdymo programos, todėl sudaroma galimybė visiems mokiniams, pageidaujantiems sportuoti, lankyti jų pomėgius atitinkančius sporto būrelius mokykloje ar kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje. Atleisti nuo kūno kultūros mokiniai kito mokomojo dalyko pasirinkti negali. 104.7.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose kartu su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų rekomendacijas.
104.7. 3 kurso grupėms kūno kultūra yra profesinio mokymo dalykas. (40 val. vienai grupei)

104.8.Moduliai:

104.8.1. Sudarant galimybę individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius, polinkius ir interesus mokiniams siūlomos geografijos, matematikos, biologijos programą papildančios modulinės programos.

105. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama kartu su profesinio mokymo programomis, kai mokymosi trukmė 3m., vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų  16 punktu.

106. Kompetencijų vertinimas yra sudedamoji profesinio mokymo dalis,- jiems skiriama viena savaitė, kuri yra ugdymo proceso dalis.

107. Profesinio mokymo planai atskiroms mokomosioms grupėms patvirtinti direktoriaus įsakymu 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nr. VI-61 (priedas Nr.5)

107.1. Mokomųjų grupių mokymo planą sudaro:
Bendrojo ugdymo dalykai,
Profesijos mokymo dalykai,
Neformalusis  švietimas.
107.2 2016-2017  m. m. vykdomos 14  pirminio profesinio mokymo programų :

Eilės
Nr.

Kodas

Programos
pavadinimas

Suteikiama
kvalifikacija

Suteikiama
specializacija
Programos, skirtos asmenims, turintiems pagrindinį išsilavinimą ir siekiantiems vidurinio išsilavinimo

1.

330041711 Statybos verslo paslaugų teikėjo Statybos verslo paslaugų teikėjas Skardininko darbų
technologija.
Staliaus-dailidės
darbų technologija.

2.

330101501 Kaimo turizmo organizatoriaus Kaimo turizmo
organizatorius

3.

330071612 Technikos priežiūros verslo darbuotojo Technikos priežiūros verslo darbuotojas

4.

330101306 Virėjo Virėjas

5.

330101304 Padavėjo ir barmeno Padavėjas – barmenas

6.

330101502 Viešbučio darbuotojo Viešbučio darbuotojas

7.

330071606 Automobilių mechaniko Automobilių mechanikas

8.

330073202 Apdailininko (statybininko) Apdailininkas

9.

330071402 Kompiuterinės įrangos derintojo Kompiuterinės įrangos derintojas

10.

330101201 Kirpėjo Kirpėjas
Programos, skirtos asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą

11.

440071502

Suvirintojo Suvirintojas

12.

M44071501

Suvirintojo Suvirintojas

13.

440101305

Konditerio Konditeris

14.

440101309

Apeigų ir švenčių organizatoriaus Apeigų ir švenčių organizatorius

 

LICENCIJUOTOS PIRMINIO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOS

Eilės
Nr.

Kodas

Programos
pavadinimas

Suteikiama
kvalifikacija

Suteikiama
specializacija

Programos, skirtos asmenims, turintiems pagrindinį išsilavinimą ir siekiantiems vidurinio išsilavinimo

1.

330041711 Statybos verslo paslaugų teikėjo Statybos verslo paslaugų teikėjas Skardininko darbų
technologija.
Staliaus-dailidės darbų technologija.

2.

330081113 Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojas Ekologinis ūkininkavimas.
Tradicinis ūkininkavimas

3.

330101501 Kaimo turizmo organizatoriaus Kaimo turizmo organizatorius

4.

330071612 Technikos priežiūros verslo darbuotojo Technikos priežiūros verslo darbuotojas

5.

330073209 Staliaus Stalius

6.

330101306 Virėjo Virėjas

7.

330101304 Padavėjo ir barmeno Padavėjas – barmenas

8.

330072303 Siuvėjo Siuvėjas

9.

330072104 Maisto pramonės darbuotojo Maisto pramonės darbuotojas Žuvies perdirbimas.
Duonos ir jos gaminių gaminimas.

10.

330071606 Automobilių mechaniko Automobilių mechanikas

11.

330041501 Sekretoriaus Sekretorius

12.

330073202 Apdailininko (statybininko) Apdailininkas

13.

330071402 Kompiuterinės įrangos derintojo Kompiuterinės įrangos derintojas

14.

330101502 Viešbučio darbuotojo Viešbučio darbuotojas

15.

330101201 Kirpėjo Kirpėjas
Programos, skirtos asmenims, turintiems pagrindinį išsilavinimą ir nesiekiantiems vidurinio išsilavinimo

16.

320073201 Apdailininko (statybininko) Apdailininkas

17.

320101302 Virėjo Virėjas
Programos, skirtos asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą

18.

440041501 Sekretoriaus Sekretorius

19.

440071613 Automobilių mechaniko Automobilių mechanikas

20.

440071502 Suvirintojo Suvirintojas

21.

M44071501 Suvirintojo Suvirintojas

22.

440073215 Apdailininko (statybininko) Apdailininkas

23.

440101309 Apeigų ir švenčių organizatoriaus Apeigų ir švenčių organizatorius

24.

440101305 Konditerio Konditeris
Programos, skirtos asmenims, neturintiems pagrindinio išsilavinimo

25.

211073206 Staliaus Stalius

26.

210072306 Siuvėjo Siuvėjas

plačiau apie programas www.aikos.smm.lt

 

107.3. Profesijos praktiniam mokymui ir praktikai skiriamos 60-70 proc. profesijos mokymui skirtų valandų.

107.4. Profesijos praktiniam mokymui , mokomoji grupė dalijama į pogrupius, kai grupėje yra 20 ir daugiau mokinių.

107.5. Mokomojo dalyko praktinio užsiėmimo trukmė per dieną – 4 akademinės valandos.

108. Praktikos organizavimas:

108.1. Praktika atliekama baigiamajame kurse (15 savaičių). Ji įgyvendinama įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, išimties atvejais- mokyklos mokymo bazėje.
108.2. Praktika yra ištisinė. Ji atliekama baigus profesinio mokymo programos dalykus ir mokiniui turint šių dalykų teigiamus pasiekimų vertinimus. Išleidimas į praktiką aptariamas metodinėje taryboje.
108.3. Mokomosios grupės baigiamosios praktikos koordinavimui skiriamos iki  5 val. per savaitę.
108.4. Praktikai darbo vietoje vadovauti mokykla skiria praktikos vadovą.
108.5. Praktikos vadovas parengia praktikos programą, pagal kurią mokiniui nustatomos praktikos užduotys.
108.6. Mokiniai , prieš pradėdami darbus , instruktuojami, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų , darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašu , patvirtintu LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ( 2012m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240). Išklausę instruktažą, mokiniai pasirašo profesinio mokymo dienyne.
108.7. Mokinio praktikos rezultatus vertina praktikos koordinatorius pagal praktikos vadovo pateiktas rekomendacijas, atitinkančias profesinio mokymo programą.

109. Baigiamojo  kurso grupių praktikos grafikas:

109.1.Suv15v nuo 2016-10-27 iki 2017-01-182016-2017 m. m.
109.2.III kurso grupės nuo 2017-03-02 iki 2017-06-15
109.3.K16v ir Apg16v nuo 2017-04-20 iki 2017-06-15

110. Mokiniams , turintiems kvalifikaciją ir priimtiems mokytis kartu su pirmos kvalifikacijos siekiančiais asmenimis, mokymas vykdomas pagal individualų  mokymo planą, užskaičiuos bendruosius profesinio mokymo dalykus ir kitus dalykus, modulius, kurių mokinys mokėsi įgydamas ankstesnę kvalifikaciją, vadovaujantis ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008m. sausio 11d. įsakymu Nr. ISAK-72,  ir mokyklos patvirtinta tvarka.

110. Civilinės saugos mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms, patvirtintą LR švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. -1497(Žin..,2001, Nr. 99-3576;

111. Aplinkosauginis ugdymas integruojamas į profesinį mokymą.

Suderinta:

2016  rugpjūčio  30d. mokyklos tarybos posėdžio protokolo Nr. V11-2 nutarimu.

2016  rugpjūčio 31d. mokytojų tarybos posėdžio protokolo Nr. V12-6.

2014-2017 m. strateginis švietimo planas

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA

TVIRTINU
Plungės technologijų ir  verslo
mokyklos direktorius
Audrius Misiūnas

STATEGINIS ŠVIETIMO PLANAS
2014 – 2017 M.

1. Įvadas

1.1.  Plungės technologijų ir verslo mokykla (toliau – Mokykla) įkurta 1987 m , mokyklos kodas – 190805844, adresas – Mendeno 7, Plungė. Nuo 2002 m. mokyklos steigėjas – LR Švietimo ir mokslo ministerija. Mokykla savo veiklą organizuoja vadovaudamasi Švietimo ir Profesinio mokymo įstatymais, mokyklos nuostatais, kitais teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais Švietimą.

Plungės technologijų ir verslo mokykla teikia Telšių, Rietavo ir Plungės rajono mokiniams šiuolaikinį pirminį profesinį ir technologinio profilio vidurinį ugdymą, suaugusiųjų tęstinį mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, vykdo ES, Socrates Comenius, Leonardo da Vinči, kitus ugdymo projektus, tenkindama mokinių saviraiškos ir užimtumo poreikius, organizuoja įvairiapusį neformalųjį ugdymą. Mokykla atvira visuomenei ir pokyčiams, čia ugdoma kūrybinga ir dora asmenybė, gebanti aktyviai veikti atviroje ekonominėje ir žinių visuomenėje.

Per 26 veiklos metus mokykla išleido 24 laidas, 3724 mokinius. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. mokykloje mokosi 563 mokiniai, 23 grupės. Tai rodo mokyklos populiarumą, įvaizdžio augimą visuomenėje, mokymo organizavimo ir specialybių patrauklumą. Mokyklos mokinių ir grupių skaičius didesnis už projektinį pajėgumą. Nuo pat mokyklos įsikūrimo pageidaujančių mokytis mokykloje skaičius yra didesnis, negu planuojama priimti. Mokykla pagal stojančiųjų į mokyklą skaičių keliolika metų yra pirmaujanti tarp kaimyninių profesinių mokyklų. Mokykla pasirengusi vykdyti mokymą pagal 22 profesinio mokymo programas. Šiuo metu mokymas vykdomas pagal 13 profesinio mokymo programų..

1.2.       Mokyklos situaciją ir veiklos pokyčius atspindi 2010 – 2013 m. m. pagrindinės veiklos sričių savianalizės rezultatai:

Veiklos sritis

2010 – 2011 m. m.

2011 – 2012 m. m.

2012 – 2013 m. m.

Mokėsi mokinių 24 grupės, 679 mokiniai 24 grupės, 618 mokiniai 22 grupės, 530 mokiniai
Priimta į pirmą kursą mokinių 8 grupės, 239 mokiniai 8 grupės, 202 mokiniai 6 grupės, 165 mokiniai
Ugdymas. Mokinių mokymo(si) pažangumas 85,2% 85,5% 80,2%
Lankomumas Tenka vidut. pr. pamokų 1 mokiniui – 88 Tenka vidut. pr. pamokų 1 mokiniui – 92 Tenka vidut. pr. pamokų 1 mokiniui – 100
Vidurinio išsilavinimo įgijimas 88.8% 91,9 % 79,3 %
Profesijos įgijimas 67% 65,8% 58%
Mokinių „nubyrėjimas“ 11 % 22 % 23 %
Parengta naujų profesinio mokymo programų 2 0 3
Siūlomų pasirenkamų modulių skaičius 6 6 6
Valstybinių brandos egzaminų laikymas 73,9% 88% 84,9%
Mokyklinių brandos egzaminų laikymas 99,4% 100% 91,3%
Kvalifikacijos egzaminų laikymas Paž. vidurkis: teorija- 6,8, praktika- 8,1 Paž. vidurkis: teorija- 6,56, praktika- 8,19 Paž. vidurkis: teorija- 7,35, praktika- 8,19
Suaugusiųjų mokymo skyriaus paslaugų teikimas Kursų lankytojų- 529, pajamų 274 tūkst. Lt. Kursų lankytojų- 461, pajamų 445 tūkst. Lt. Kursų lankytojų- 320, pajamų 387 tūkst. Lt.
Neformalusis ugdymas 12 būrelių, 150 mokiniai 13 būrelių, 208 mokiniai 10 būrelių, 131 mokinys
Projektų vykdymas Įvykdyti ir vykdomi 5 projektai: 2- ES, 1- Leonardo da Vinči, 1- Comenius, 1-Kultūros rėmimo fondo projektas. Įsisavinta 144 tūkst. Lt. Įvykdyti ir vykdomi 5 projektai : 3 ES, 1 – L. dardo da Vinci , 1- Comenius. Įsisavinta lėšų 1.78 mln. litų Įvykdyti ir vykdomi 4 projektai: 3 –ES, 1- Leonardo da Vinci.   Įsisavinta 1,92 mln. Lt.
Pedagogų kvalifikacija:

ekspertai;

metodininkai;

vyr. mokytojai.

Ekspertai – 3 Metodininkai – 7

Vyr. mokytojai ir vyr. prof. mokytojai – 31 Pedagogų, įgij. kvalif. kateg. – 77%

Ekspertai – 3 Metodininkai – 8

Vyr. mokytojai ir vyr. prof. mokytojai – 33 Pedagogų, įgij. kvalif. kateg. – 78,5%

Ekspertai – 2

Metodininkai – 7

Vyr. mokytojai ir vyr. prof. mokytojai – 31

Pedagogų, įgij. kvalif.

kateg. – 77%

Absolventų įsitvirtinimas darbo rinkoje Baigė – 161;

Įsidarbino – 82;

Tęsia mokslą – 23;

Išvyko į užsienį – 25;

Prižiūri vaiką – 8;

Nedirba – 23.

Baigė – 158;

Įsidarbino – 86;

Tęsia mokslą – 17;

Išvyko į užsienį – 43;

Nedirba – 12.

Baigė – 137;

Įsidarbino – 62;

Tęsia mokslą – 37;

Išvyko į užsienį – 17;

Prižiūri vaiką – 1;

Nedirba – 20.

 

Mokykloje dirba 4 skyriai: gimnazijos, profesinio, tęstinio mokymo ir vystymo. Mokykloje dirba 109 darbuotojai, iš jų 65 pedagogai – 20 mokytojų, 45 profesijos mokytojai.

Pagrindinis mokyklos bendruomenės veiklos tikslas – užtikrinti profesinio mokymo kokybę ir rengiamų specialybių patrauklumą, orientuotą į darbo rinkos poreikius, bendrųjų kompetencijų ugdymą, vidurinio ugdymo kokybę, orientuotą į atnaujintas vidurinio ugdymo programas.

Rengiant strateginį 2014 – 2017 metų planą, remtasi:

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1220 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“;
  • Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015, patvirtintu „Lietuvos pažangos strategija – Lietuva 2030|“;
  • Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2011m. kovo 17 d.) (54 str.4 dalis);
  • Valstybės švietimo strategijos 2013 -2022 metų nuostatomis (projektas);
  • Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu;
  • Plungės rajono savivaldybės veiklos strateginiu planu 2014 – 2020 m.( projektas);
  • Mokyklos bendruomenės apklausų duomenimis (diskusijos su mokyklos administracija, anketa mokiniams);
  • Vidaus audito, SSGG tyrimų medžiaga.

Rengiant mokyklos strateginį planą buvo laikomasi viešumo, bendravimo, bendradarbiavimo ir partnerystės principu.

2. Situacijos analizė

2.1. Aplinkos analizė

Mokyklos vizija – moderni Žemaitijos regiono profesinio mokymo įstaiga, teikianti šiuolaikinį pagrindinį ir tęstinį profesinį mokymą, su kokybišką vidurinį išsilavinimą teikiančiu technologinės gimnazijos skyriumi.

Reikšmingesni mokyklos veiklos istorijos faktai:

Teigiamus pokyčius mokyklos veikloje nulėmė sėkmingas ES struktūrinių fondų finansuotų projektų įgyvendinimas:

  • Įvykdytas praktinio mokomojo korpuso kapitalinis remontas ir aprūpinta mokomoji bazė nauja technika ir įranga. Vertė – 3.2 mln. litų.
  • Įdiegti vidiniai profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmai. Projekto vertė – 0,2 mln. litų.
  • Įgyvendintas mokyklos pastatų energetinio ūkio modernizavimas. Vertė 2,4,mln. litų.
  • Pasirašytos ir įgyvendinamos bendradarbiavimo sutartys su 7 Plungės rajono ir 7 Vakarų Lietuvos regiono mokyklomis.
  • Mokykla bendradarbiauja su 30 socialinių partnerių.
    • Mokykla bendradarbiauja ir vykdo bendrus tarptautinius projektus su Norvegijos Voss kolegija, Latvijos Kandavos valstybiniu žemės ūkio technikumu ir Klecko žemės ūkio licėjumi ( Baltarusija).
    • Vykdomas tęstinis mokymas pagal 37 mokymo programų.
    • Kūrybingai dirba 11 negormaliojo ugdymo būrelių.
    • Sportiniai būreliai kiekvienais metais pasiekia gerų rezultatų, užima prizines vietas respublikoje.
    • Atnaujinti istorijos, gamtos mokslų, etikos kabinetai.
    • Kompiuterizuojamas ugdymo procesas ir jo valdymas.
      • Mokiniai ir jų tėvai noriai renkasi mokymąsi mūsų mokykloje; kasmet komplektuojamų mokinių grupių skaičius nuo 7 išaugo iki 9 grupių.
      • Pagrindinis profesinis mokymas vyksta pagal dvylika mokymo programų.
        • Esame bendradarbiaujanti, atvira pokyčiams mokykla, puoselėjame gražias mokyklos tradicijas, aktyviai dalyvaujame rajono gyvenime, formuodami gerą mokyklos įvaizdį.

Tęstinio profesinio mokymo skyrius per pastaruosius 2011-2013 metus darbą organizavo šiomis kryptimis:

  • Kvalifikuotų darbuotojų ruošimas regioninei darbo rinkai;
  • Dirbančiųjų perkvalifikavimas pagal darbo rinkos poreikius;
  • Žemdirbių tęstinis mokymas;
  • Vairuotojų pirminis mokymas;
  • Papildomas vairuotojų mokymas.

Pablogėjus šalies ekonominei situacijai, padidėjus jaunų žmonių emigracijai, sumažėjo besimokančiųjų skaičius.

Problemos:

  • Mažėjantis besimokančiųjų skaičius;
  • Regioninė darbo birža neorganizuoja mokymo paslaugų pirkimo konkursų bei neturi bedarbių perkvalifikavimo ateities koncepcijos;
  • Padidėjo energetinės išteklių kainos.

Nuo 2009 metų pradėtas motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių kelių eismo taisyklių reikalavimus, papildomas mokymas. Per 2011-2013 metus atestuota apie 667 prasižengusių vairuotojų. 2011-2013 metais vykdytas projektas „Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla „Veiklos srities „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ įgyvendinimo taisyklės“, TR1 traktorininko bei Ūkininkavimo pradmenų mokymas, kurio bendra vertė 186 tūkst. Lt.

Pagal minėtą programą išmokyta 240 žmonių

2.1.1. Išorinės aplinkos analizė

Politiniai veiksniai
Lietuvos valstybinės švietimo strategijos projekto nuostatuose 2013-2022 metams išreikšti vertybiniai principai: demokratiškumas, lygios galimybės, humaniškumas, pilietiškumas ir atvirumas kultūrų įvairovei, nacionalinė tapatybė, kūrybiškumas, efektyvumas, atvirumas naujovėms ir geriausiai pasaulio praktikai. Pagrindinis strategijos tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai kuriančiam savo ir valstybės ateitį.

Švietimo politikoje numatyta reformuoti aukštąjį mokslą, pertvarkoma mokyklų išorinio vertinimo, mokytojų kvalifikacijos kėlimo bei atestavimo sistema. Vidurinio ugdymo dalykų mokymo turinio pertvarkai įpareigoja brandos egzaminų reforma.

Ekonominiai veiksniai
Lietuvos integracija į Europos Sąjungą įpareigoja kelti mokymo ir mokymosi kokybę, diegti standartus, sujungti pirminio ir tęstinio profesinio mokymo sistemas. Švietimo finansavimas priklauso nuo šalies ekonominės būklės, ekonominių prioritetų ir tikslingo biudžeto paskirstymo.

Ekonominė situacija šalyje turi įtakos švietimo įstaigoms ne tik finansavimo prasme. Esant tokiai ekonominei situacijai, sudėtinga įvertinti profesinio mokymo programų populiarumą darbo rinkoje, greitesnį prisitaikymą prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių. Dėl didėjančios emigracijos į ES šalis, didėja ir besimokančiųjų iškritimas iš švietimo sistemos. Taip pat sparčiau augant pragyvenimo lygiui didžiuosiuose Lietuvos miestuose, mokiniai yra priversti rinktis mokymo įstaigas, veikiančias šalia jų gyvenamųjų vietų. Lietuvai tapus Europos sąjungos nare atsirado galimybės naudotis ES struktūrinių fondo lėšomis, kurias galima panaudoti mokymo infrastruktūrai atnaujinti, įsigyti naujų technologijų.

Socialiniai veiksniai
2009 m. Plungės rajono savivaldybėje gyveno 43287 gyventojai, 2012 – 37082, o 2013 metų pradžioje – 37576 gyventojai. Gyventojų skaičius, kaip ir visuose mažesniuose šalies miestuose turi tendenciją mažėti, nors Plungės savivaldybėje gyventojų skaičius ėmė mažėti maždaug nuo 2000 m., kai bendrai šalyje nuo 1996 m.

Tikimybė, kad demografinė struktūra rajone išliks panaši, yra gana menka. Svarbiausia to priežastis – neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio dinamika. Šiems procesams reikšmės turi nedidelis gimstamumas ir tebesitęsiantis emigracijos srautas. Visoje šalyje buvo vykdomas mokyklų tinklo optimizavimas. Ši situacija didino konkurenciją tarp švietimo įstaigų.

Technologiniai veiksniai
Plintančios informacinės technologijos daro įtaką ugdymosi sąlygoms. Vykdant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos mokyklų aprūpinimo kompiuterine įranga programas bei įgyvendinant kitus projektus, per pastaruosius 3 metus ženkliai pagerėjo IT įtaka mokyklos veiklos organizavimui ir ugdymo procesui. Mokykloje vienas kompiuteris tenka 9 mokiniams. Kompiuterizuotos 14 kabinetų vadovų, socialinio pedagogo, bibliotekininko, mokymo dalies sekretorės, bendruomenės slaugytojos, mokyklos administracijos darbo vietos, dvi darbo vietos mokytojų kambaryje. Iš viso mokykloje yra 118 kompiuterių, 20 spausdintuvų, 1 vaizdo grotuvas, 18 televizorių , 28 daugialypės terpės projektoriai, 3 kopijavimo aparatai, 3 interaktyvios lentos. Ugdymo procese naudojamos 9 licenzijuotos kompiuterinės programos, 20 dalykų kompiuterinių programų. Pedagogai nuolat tobulina IT naudojimo kompetencijas, pastaraisiais metais mokytojai dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo seminaruose „IT taikymas dalykų mokyme“.

2.1.2. Vidinės aplinkos analizė

Teisinė bazė
Mokykla dirba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Švietimo ir Profesinio mokymo įstatymais, Švietimo ir mokslo įsakymais, reglamentuojančiais mokyklos veiklą, mokyklos nuostatais, kolektyvine sutartimi, mokyklos patvirtintomis tvarkomis ir veiklos aprašais bei vidaus tvarkos taisyklėmis.

Organizacinė struktūra
Mokykla organizuoja pagrindinį ir tęstinį profesinį mokymą, vidurinį ugdymą bei įgyvendina ugdymo procesą pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendruosius pagrindinio profesinio mokymo ir vidurinio ugdymo planus. Mokykloje dirba 4 skyriai: gimnazijos, profesinio, suaugusiųjų mokymo ir vystymosi.

Žmogiškieji ištekliai
Mokinių skaičius 2010-2012 metais krito, o nuo 2013 metų pradėjo augti. Poreikis rinktis mūsų mokyklą mokinius ir jų tėvus skatina tokie veiksniai: mažesnės mokymo išlaidos, vaikas gyvena šeimoje, siekdamas vidurinio išsilavinimo, vaikas kartu įgyja profesiją, greičiau tampa savarankiškas ir pradeda dirbti. Esant tokiai situacijai, 2014-2017 m. planuojame išlaikyti stabilų mokinių skaičių arba nežymų mažėjimą.

Mokykloje dirba 109 darbuotojai, iš jų 61 pedagogas: – 20 bendrojo lavinimo mokytojų ir 41 profesijos mokytojai.

Vienas iš teigiamų rodiklių mokykloje – nedidelė mokytojų kaita. Rajono geografinė padėtis, ūkio sistema bei gyventojų sėslumas nesudaro daug galimybių ir gerų sąlygų mokytojams ieškoti geriau apmokamo, kito pobūdžio darbo. Mokykla, šiuo atveju, nepraranda kvalifikuotų, mokyklos pedagoginę, socialinę, administracinę sistemą išmanančių mokytojų.

Vidutinis pedagogų amžius – 48 metai.

Planavimo sistema
Ją sudaro strateginis planas, metinė veiklos programa, ugdymo planas, skyrių veiklos planai, grupių vadovų, būrelių darbo planai, mokytojų teminiai planai, pedagoginės priežiūros planai, socialinio pedagogo, sveikatos priežiūros darbuotojo, bendrabučio auklėtojo, bibliotekininko veiklos planai.

Finansiniai ištekliai
Mokykla yra finansuojama iš Valstybės biudžeto lėšų, iš pajamų, gautų už suteiktas paslaugas ,iš gyventojų 2% paramos sumokėto pajamų mokesčio lėšų, iš pajamų, kitų teisėtai gautų lėšų. 2014 m. mokyklai skirta valstybės biudžeto lėšų 3790 tūkst. Lt., iš gautų pajamų – 400,00 tūkst. Lt.

Ryšių sistemos, informacinės ir komunikacinės sistemos
Mokykloje įdiegtas lokalus kompiuterinis tinklas ir interneto ryšys. Informacija platinama elektroniniu paštu, veikia mokyklos internetinė svetainė, mokyklos internetinis radijas (TVM radijas). Sukurta mokinių ir mokytojų duomenų bazė, bibliotekos skaitykloje veikia informacinis centras.

Vidaus darbo stebėsena
Mokykloje pedagoginė priežiūra stebima pagal kasmet rengiamus ir metodinėse grupėse aptariamus pedagoginės priežiūros planus. Kasmet atliekama pagrindinių mokyklos veiklos sričių savianalizė, kurios rezultatų analizė aptariama mokytojų taryboje. Mokyklos vidaus auditas atliktas 2011 m.

Konkurentų analizė
Plungės technologijų ir verslo mokykla – vienintelė profesinė mokykla rajone ir nėra kitų arti esančių tokio pobūdžio įstaigų – didelės konkurencijos nejaučiama. Dėl mokyklos gero įvaizdžio ir ugdymo proceso organizavimo, kasmet mokytis atvyksta iš Telšių, Rietavo ir Plungės savivaldybių. Mokykla bendradarbiauja su rajono ugdymo įstaigomis ugdymo metodikos klausimais, organizuoja susitikimus, metodinius užsiėmimus, bendrus renginius.

Artimiausios profesinės mokyklos – VŠĮ Kretingos technologijos ir verslo mokykla, esanti 39 km nuo Plungės, VŠĮ Telšių profesinio rengimo centras nutolęs 38 km, bei Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla – 44 km nuo Plungės miesto.

Dalis mokinių mokyklą palieka gavę brandos atestatą – išeina mokytis į aukštesniąsias ir aukštąsias universitetines mokyklas, išvyksta į užsienį.

3. SSGG analizės suvestinė

Stipriosios pusės

Silpnosios pusės

  • Geras mokyklos įvaizdis regione;
  • Kompetetingi mokytojai;
  • Mokyklos estetinė ir edukacinė aplinka
  • Pagalbos mokiniams organizavimas, geri mokytojų ir mokinių santykiai;
  • Sporto bazė, priemonės ir pasiekimai;
  • ES teigiamų finansavimo galimybių išnaudojimas;
  • Projektinė veikla;
  • Gera kompiuterinės įrangos bazė, aktyviai diegiamos IT;
  • Konkurentų mieste ir rajone nebuvimas;
  • Mokykla turi daug socialinių partnerių;
  • Efektyvus grupių vadovų darbas;
  • Pagalbos mokiniams organizavimas, geri mokytojų ir mokinių santykiai;
  • Mokyklos atvirumas, ryšiai su kitomis ugdymo įstaigomis užsienyje;
  • Geras mikroklimatas
  • Blogas mokinių lankomumas;
  • Mokinių motyvacijos stoka;
  • Dėl krizės mažėjantis tęstinio mokymo klausytojų skaičius;
  • Kvalifikuotų profesijos mokytojų stoka;
  • Nepakankamas aprūpinimas profesinio mokymo priemonėmis ir įranga;
  • Daug nemotyvuotų mokinių.

Galimybės

Grėsmės

  • Mokytojams sudarytos sąlygos IT taikymui dalykų mokyme;
  • Projektinės veiklos plėtojimas, mokyklos tradicijų puoselėjimas įtraukiant bendruomenę;
  • Aktyvus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais;
  • Profesinio informavimo, konsultavimo plėtojimas;
  • Efektyvesnė prevencinė ir socialinio pedagogo veikla, pagalbos mokiniui organizavimas;
  • Ugdymo proceso kokybės tobulinimas, vertybinių nuostatų ugdymas;
  • Ugdymo turinio diferencijavimas;
  • Dalykų ryšiai ir integracija, efektyvesnis mokinių motyvavimas mokymuisi;
  • Profesinio mokymo kokybės gerinimas;
  • Materialinių išteklių panaudojimo ir žmogiškųjų išteklių tobulinimas;
  • Gerosios patirtis sklaida.
  • Galimybė labai sparčiai prisitaikyti, adaptuotis prie greitai besikeičiančių sąlygų, reikalavimų, darbo rinkos poreikių, profesinio mokymo technologijų;
  • Mokinių iškritimas iš švietimo sistemos, nesiliaujantis emigracijos srautas;
  • Mažėjant gimstamumui , mažėja mokinių skaičius;
  • Konkurencija dėl mokinių su rajono bendrojo lavinimo mokyklomis;
  • Menka darbdavių parama vykdant specialistų rengimą;
  • Mokymosi motyvacijos mažėjimas;
  • Esant aukštam informacinių technologijų išsivystymui, mokiniai nenoriai skaito, nelabai noriai imasi sunkesnio kūrybinio darbo, pastebimas vartojiškumas. Daug moksleivių tuščiai leidžia laiką internete, vystosi priklausomybės, kurias mokytojams sunku kontroliuoti;
  • Tėvų bedarbystė ir abejingumas į vaikų ugdymosi rezultatus.

4. MOKYKLOS VEIKLOS STRATEGIJA

MISIJA – teikti kokybišką pirminį, tęstinį profesinį mokymą ir vidurinį ugdymą, rengiant specialistus, atitinkančius darbo rinkos poreikius, gebančius ir pasirengusius sėkmingam tolesniam mokymuisi ir gyvenimui.

VIZIJA – Plungės technologijų ir verslo mokykla – moderni ir atvira naujovėms, lanksti Žemaitijos regiono profesinio mokymo įstaiga, teikianti šiuolaikinį pagrindinį ir tęstinį profesinį mokymą, kokybišką vidurinį išsilavinimą, besimokanti ir besikeičianti, puoselėjanti mokytojų ir mokinių kūrybingumą ir verslumą.

VERTYBĖS: saugumas, teisingumas, demokratiškumas, tolerancija, geranoriškumas.

STRATEGINIAI TIKSLAI:

  1. Strateginis tikslas – tobulinti pirminio, tęstinio profesinio mokymo, vidurinio ugdymo kokybę ir pasiekimus.

Įgyvendinant šį strateginį tikslą bus įgyvendinami prioritetai:

  • Individualiųjų gebėjimų ugdymas ir saviraiškos poreikių tenkinimas;
  • Aktyviųjų ugdymo metodų ir moderniųjų technologijų taikymas mokymo procese;
  • Visapusiška pagalba kiekvienam mokiniui;
  • Mokymosi motyvacijos skatinimas ir lankomumo gerinimas;
  1. 2.Strateginis tikslas – efektyviai valdyti žmoniškuosius išteklius, didinti mokyklos patrauklumą, gerinti jos įvaizdį, tobulinti edukacinę ir estetinę aplinką.

Įgyvendinant šį strateginį tikslą įgyvendinami prioritetai:

  • Mokyklos bendruomenės vertybių sistemos stiprinimas;
  • Savivaldos stiprinimas;
  • Patrauklios bendruomenei, atviros visuomenei mokyklos tobulinimas;
  1. 3.Strateginis tikslas – tobulinti mokyklos veiklos planavimą, plėtoti mokyklos bendruomenės dalyvavimą vertinant, planuojant mokyklos veiklą bei efektyviau naudojant resursus.

Įgyvendinat šį strateginį tikslą bus įgyvendinami prioritetai:

  • Užtikrinamas veiksmingesnis mokyklos veiklos vertinimas ir įsivertinimas;
  • Efektyvesnė metodinė ir tiriamoji veikla;
  • Veiksmingesnis planavimas ir planų vykdymas.

4.1. STRATEGINIŲ VEIKLOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMAS

1. Strateginis tikslas: tobulinti pirminio, tęstinio profesinio mokymo, vidurinio ugdymo kokybę ir pasiekimus.

Prioritetų aprašymas:

Mokymosi motyvacijos skatinimas ir lankomumo gerinimas, aktyviųjų ugdymo metodų ir moderniųjų technologijų taikymas ugdymo procese, visapusiška pagalba kiekvienam mokiniui, projektinės veiklos ir tęstinio mokymo plėtra, individualiųjų gebėjimų ugdymas ir saviraiškos poreikių tenkinimas.

Įgyvendinus šį strateginį tikslą, bus pasiekta:

  • Didės mokinių, siekiančių įgyti profesinį ir vidurinį išsilavinimą, skaičius;
  • Pamokose daugiau taikomos IT;
  • Įkurtas praktinio mokymo centras;
    • Gerės praktinio mokymo aprūpinimas, lėšos praktiniam mokymui bus skiriamos pagal programos sudėtingumą ir mokinių skaičių;
    • Gerės baigiamųjų kvalifikacijos egzaminų rezultatai;
    • Užtikrinama ES ir kitų projektų plėtra;
    • Mokiniai gebės įsitvirtinti darbo rinkoje;
    • Teikiamos kokybiškos tęstinio mokymo paslaugos;
    • Daugiau mokinių įgija ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir profesinį išsilavinimą;
    • Gerės mokinių mokymo(si) motyvacija.

4.1.1. KOKYBIŠKO UGDYMO (SI) UŽTIKRINIMAS

Uždavinys

Priemonė

Pasiekimo indikatorius

Pasiekimo laikas

Atsakingi

Lėšų poreikis

Užtikrinti rengiamų specialybių patrauklumą, ir profesinio ir vidurinio mokymo kokybę, orientuotą į darbo rinkos bei mokymosi visą gyvenimo poreikius. Specialistų poreikių regione tyrimas, bendradarbiaujant su darbo birža. Socialinių partnerių, darbdavių apklausos, susitikimai, praktikų atlikimo darbo vietose analizė. Naujų specialybių rengimas, laikinai atsisakant nepopuliarių. Paklausių specialybių mokanti, rinkos poreikius sekanti mokykla. Kasmet, mokslo metų pabaigoje. Direktoriaus pavaduotojas praktiniam mokymui, profesinio mokymo skyriaus vedėjas, profesijos mokytojai. Sąmatoje numatytos pajamų įmokų lėšos.
Atnaujinti ir parengti 3 naujas paklausias darbo rinkoje ir atitinkančias regiono darbdavių poreikius profesinio mokymo programas. Atnaujintos ir parengtos 3 naujos profesinio mokymo programos. Kiekvienais metais po 1 programą iki gegužės mėnesio. Direktoriaus pavaduotojas

praktiniam mokymui,

profesinio mokymo skyriaus vedėjas,

metodinė grupė.

12 tūkst. Lt.
  Rengiamų specialybių populiarinimas ir motyvavimas specialybės įgyjimui. Skleisti informaciją žiniasklaidoje apie profesijas, mokymosi galimybes, būrelių veiklą, tradicijas. Organizuoti atvirų durų, specialybių, amatų dienas. Kasmet vasario – birželio mėnesiais Direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

direktoriaus pavaduotojas

praktiniam mokymui,

profesinio mokymo skyriaus vedėjas,

mokytojų taryba.

Sąmatoje numatytos. lėšos 3 tūkst. Lt.(2014 m. )
Sukurti sektorinį praktinio mokymo centrą. Atlikta praktinio mokymo korpuso renovacija. Įsigyta naujos technikos ir priemonių reikalingų sektorinio praktinio mokymo centro veiklai. 2014 metai Mokyklos vadovai,

vystymo skyrius.

ES projekto lėšos 3 mln. 200 tūkst. Lt.
Profesinio mokymo bazės modernizavimas ir plėtra Aprūpinti kabinetai kompiuterine demonstracine technika, naujausia metodine literatūra ir kita mokymosi medžiaga. Įrengtas maisto ruošimo technologijos kabinetas, ekonomikos kabinetas. Kasmet analizuoti mokytojų taryboje

2014-2015m.

Mokyklos vadovai. Sąmatoje numatytos ir projektų lėšos.
Skatinti mokinių mokymosi motyvaciją ir gerinti pamokų lankomumą Ieškoti veiksmingesnių būdų mokymosi motyvacijai skatinti: tobulinti l. gerai ir gerai besimokančių ir lankančių pamokas mokinių skatinimo sistemą ir ją vykdyti, kasmet organizuoti gerai besimokančių ir pamokas lankančių mokinių ir jų tėvų pagerbimą, organizuoti kitas prevencines akcijas. Padidės mokymosi motyvacija ir lankomumas . Kiekvienais metais. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

direktoriaus pavaduotojas

praktiniam mokymui,

profesinio mokymo skyriaus vedėjas,

socialinė pedagogė.

Taikyti inovatyvius mokymo(si) metodus ir IT Organizuoti darbą grupėse, grupės diskusijas,   pamokas konferencijas, literatūrines kompozicijas, projekto metodo ir IT taikymą visų ugdymo dalykų pamokose. Aktyvesnė mokinių veikla, gebėjimas kritiškai mąstyti, išsiugdyti savarankiškumą, gebėjimą pritaikyti žinias, spręsti problemas, atsiras vidinė motyvacija. 2014-2015 m. Mokyklos vadovai, pedagogai.
Plėtoti mokymosi visą gyvenimą galimybes. Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinių mokymosi stilių ir vadovaujantis vidurinio ugdymo programomis, skatinti mokymąsi bendradarbiaujant, susieti mokymąsi su ugdymu karjerai. Ugdomos asmenybės savitumas, kūrybiškumas, žinių kokybė, pastebima kiekvieno mokinio sėkmė pagal jo gebėjimus. Gerėja valstybinių brandos egzaminų laikymas ir tolesnio mokymosi perspektyva. 2014 – 2017 m. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

skyrių vedėjai ,

metodinės grupės.

Ugdyti vertybines nuostatas Mokinių kūrybiškumo ugdymas, pilietinės, tautinės, kultūrinės bei socialinės savimonės formavimas, dvasingumo ugdymas pamokose ir neformaliojo ugdymo renginiuose.

Kultūrinės pažintinės veiklos organizavimas.

Aktyvesnis mokinių dalyvavimas konkursuose, olimpiadose, varžybose. Projektų, konkursų, konferencijų, parodų organizavimo kokybė ir kiekybė. 2014– 2017 m. Mokyklos vadovai,

mokinių taryba,

skyrių vedėjai,

pedagogai,

grupių vadovai.

Sąmatoje numatytos lėšos 3 tūkst. Lt.
Plėsti tęstinio suaugusiųjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugas, tenkinant regiono darbo rinkos poreikius, gerinant mokymo programų rentabilumo rodiklius.

 

Ruošti dokumentaciją ir materialinę bazę licenzijai gauti pagal TP krovinių vežėjų mokymo programą. Praplės specialybių pasirinkimą ir atitinkamą šiuolaikiniams darbo rinkos poreikiams. 2014 metai Mokymo

organizatoriai.

 

1 000 Lt

Vykdyti naujo projekto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ pagal TR1, TR2 ir SZ traktorininkų bei ūkininkavimo pradmenų mokymo programas. Pakels dirbančių žemės ir miškų ūkyje asmenų profesinę kvalifikaciją bei kompetenciją, suteiks jiems galimybę prisitaikyti prie naujų rinkos pokyčių bei skatins jų gebėjimą konkuruoti. 2014 – 2015 metais Mokymo

organizatoriai

Vykdyti traktorininko perkvalifikavimo kursus. Suteiks galimybę prisitaikyti prie naujų rinkos pokyčių, skatinant jų gebėjimą konkuruoti Tęstinumas Skyriaus vedėjas,

mokymo

organizatoriai.

Planuojama 10

tūkst..Lt.

Vykdyti papildomą vairuotojų mokymą. Tęstinumas Mokymo

organizatoriai

Numatomos gauti

40 tūkst.

Vykdyti pirminį vairuotojų mokymą. Tęstinumas Mokymo

organizatoriai

50 tūkst.
Tobulinti mokyklos infrastruktū

rą, edukacinę aplinką, mokinių profesines kompetencijas, aktyviai rengiant projektus.

Naujų plėtros galimybių paieška rengiant naujus projektus 2014 – 2020 m. paramos panaudojimo strategijoje.

Teikti paraiškas ir siekti investicijų mokyklai iš ES ir kitų fondų.

 

Įgyvendinami nauji projektai, gerinama mokyklos infrastruktūra.

 

Per visą laikotarpį

 

 

 

Vystymo skyriaus darbuotojai,

projektų darbo grupės.

 

Planuojama pritraukti apie

5 mln. Lt.

Mokinių ir mokytojų dalyvavimas ES švietimo programose ir projektuose. Dalyvaus apie 60 mokinių ir 30 mokytojų.

Užtikrinama metodinė sklaida, plačiau taikomi inovatyvūs ugdymo metodai.

Visą ataskaitinį laikotarpį Mokyklos direktorius, direktoriaus   pavaduotojai,

pedagogai.

Projektinės lėšos
Projektinių lėšų, užtikrinant saugias ugdymo ir darbo sąlygas plėtra. Renovuoti mokyklos pastatai ir mokymo bazė, užtikrinami estetiniai ir sanitariniai higieniniai reikalavimai.

Kasmet įsigyjamos individualios apsaugos priemonės ir spec. apranga.

Kiekvienais metais Vystymo skyrius,

Direktoriuas pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams, direktoriaus pavaduotojas praktiniam mokymui,

civilinės saugos

inžinierius.

Projektinės ir mokinio krepšelio lėšos.

 

  1. 2.Strateginis tikslas – užtikrinti kokybišką materialinių išteklių panaudojimą ir žmogiškųjų išteklių tobulinimą, didinti mokyklos patrauklumą, gerinti jos įvaizdį, tobulinti edukacinę ir estetinę aplinką.

Prioritetų aprašymas:

  • Apsirūpinimas materialiniais ištekliais, jų panaudojimas.
  • Žmoniškųjų išteklių bei metodinės veiklos tobulinimas.
    • Mokytojų, personalo kvalifikacijos tobulinimas, gerosios patirties sklaida, mokyklos įvaizdžio, edukacinės ir estetinės aplinkos tobulinimas.

Įgyvendinus šį strateginį tikslą, bus pasiekta:

  • Pagerės valdymo kokybė, mokymo ir mokymosi sąlygos, mokyklos įvaizdis;
  • Veiklesnė, saugesnė ir draugiškesnė mokyklos bendruomenė;
  • Efektyvesnė savivalda;
  • Patobulintos pedagogų profesinės kompetencijos.

4.1.2. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ TOBULINIMAS, MATERIALIŲJŲ IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS

Tobulinti pedagogų profesinės kompetencijas ir valdymo kokybę.

Gilinti pedagogines-psichologines kompetencijas organizuojant kursus (ypač darbui su gabiais ir silpnos mokymosi motyvacijos mokiniais).

Pagerės ugdymo kokybė, mokinių ir mokytojų tarpusavio bendravimas pamokų metu. Mokiniams, turintiems įvairių problemų, bus lengviau integruotis mokyklos bendruomenėje.

Kiekvienais mokslo metais 1 seminaras, konferencija mokyklos pedagogams.

Direktorius,

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

skyrių vedėjai.

Sąmatoje numatytas kvalifikacijos tobulinimui lėšos.

12 tūkst. Lt.(2014 m.)

Tobulinti mokytojų kompetencijas.

Padidės atestuotų mokytojų skaičius.

2014 – 2017 m.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

skyrių vedėjai.

Sąmatoje numatytas kvalifikacijos tobulinimui lėšos.

Organizuoti veiksmingą ir tikslingai orientuotą į mokyklos veiklos gerinimą, personalo kvalifikacijos tobulinimą.

Pagerės mokyklos veikla ir personalo bendradarbiavimas.

Kiekvienais mokslo metais organizuoti kvalifikacijos tobulinimo seminarą mokyklos darbuotojams. Pedagogai dalyvauja seminaruose pagal individualius poreikius.

Direktorius,

direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Kvalifikacijos tobulinimo lėšos 1 tūkst. Lt.

 

Valdymo efektyvumo, padalinių bendradarbiavimo pagal atskiras veiklos sritis analizė ir įvertinimas.

Tobulinama valdymo struktūra, tikslinamos pareigybės, gerėja valdymo efektyvumas, mažėja valdymo išlaidos.

2014 – 2017m.

Direktorius,

direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

skyrių vedėjai.

Tobulinti kokybiško užimtumo, prevencinę, veiklą ir saugios bendradarbiavimo aplinkos kūrimą.

Mokyklos bendruomenės socialinių problemų analizė ir jų sprendimas, prevencijos paslaugų ir bendradarbiavimo plėtros renginiai.

Pagerės mokyklos mikroklimatas. Daugiau mokinių mokysis, pagerės pamokų lankymas.

2014 – 2017 m.

Projektų ir sąmatoje numatytos neformaliojo ugdymo lėšos.

Neformaliojo ugdymo būrelių veiklos organizavimas pagal mokinių poreikius.

Ne mažiau kaip 8 kūrybingai ir patraukliai veiklą organizuojančių būrelių.

Kiekvienais mokslo metais.

Mokyklos vadovai,

būrelių vadovai.

Sąmatoje numatytos neformaliajam ugdymui lėšos

30 tūkst. Lt

Tobulinti prevencinę, tolerantiškos mokinio ir mokytojo bendradarbiavimo aplinkos kūrimo veiklą.

Sukurti patyčių mažinimo prevencijos strategiją mokykloje, atsižvelgiant į visuomenės ir jaunimo šiandienines problemas.

Mokykloje mažės patyčių, bendruomenė jausis saugiai.

2014 – 2017 m.

Administracija, soc. pedagogas,

grupių vadovai.

Organizuoti renginius, paskaitas-pokalbius mokiniams iš socialinės rizikos šeimų, socialinę atskirtį patiriantiems mokiniams ir našlaičiams.

Sukursime tolerantišką aplinką mokykloje.

2014 – 2017 m.

Mokyklos bendruomenė.

Padėti lengviau adaptuotis naujai atėjusiems mokiniams, suteikiant įvairiapusę pagalbą.

Mokiniai lengviau pritaps prie mūsų mokyklos bendruomenės ir jausis saugūs

2014 – 2017 m.

Mokyklos bendruomenė.

Kurti patrauklią bendruomenę, atvirą visuomenei mokyklą.

Organizuoti visuotinius tėvų susirinkimus ir „atvirų durų“ dienas, susitikimus socialiniams partneriams, rajono mokykloms, visuomenei.

Pagerės mokyklos bendruomenės ir mokinių tėvų, socialinių partnerių, mokyklų bendradarbiavimas. Gerės mokyklos įvaizdis.

2014 – 2017m.

Administracija, grupių vadovai.

Sąmatoje numatytas profesinio orientavimo lėšos 1 tūkst. Lt.

Informacinės elektroninės duomenų (dokumentų) bazės kūrimas Vidaus audito tvarkos pagrindu.

Efektyvesnė veiklos savianalizės ir veiklos tobulinimas.

2014 – 2017m.

Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams.

Gerosios patirties sklaida ir bendradarbiavimas su partneriais.

Efektyvesnė metodinė veikla ir bendradarbiavimas su soc. partneriais.

2014 – 2017m.

Mokyklos vadovai,

metodinių grupių vadovai.

Informacijos apie mokyklą sklaida spaudoje, internetinėje mokyklos svetainėje, vietinėse televizijos ir radijo laidose.

Efektyvesnis visuomenės informatyvumas apie mokyklos veiklą.

Nuolat.

Mokyklos vadovai,

vystymo skyrius.

Įgyvendinti materialinių išteklių apsirūpinimo programas, tobulinti estetinę edukacinę aplinką.

Saugių ugdymo ir darbo sąlygų užtikrinimo plėtra ir higienos normų reikalavimų vykdymas mokykloje.

Gerės reikalavimų vykdymas, sveikesnė darbo aplinka.

Nuolat.

Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams.

Efektyvaus ir taupaus finansinių išteklių metinėse fondo sąmatų ribose panaudojimo priemonės.

Užtikrinamas kokybiškas ugdymo proceso aprūpinimas ir organizavimas, kita mokyklos veikla.

2014 – 2017 m.

Direktorius,

vyr. buhalterė.

Biudžeto lėšos 3790 tūkst. Lt.(2014 m.)

Atnaujinti vadovėlių, literatūros ir spaudinių fondus.

Gerės ugdymosi aplinka ir pamokos organizavimas.

Visą ataskaitinį laikotarpį.

Skyrių vedėjai, bibliotekos vedėja.

Sąmatoje numatytos lėšos 18 tūkst.

(2014 m.)

Efektyvesnis patalpų panaudojimas.

Įrengta moksleivių poilsio erdvė, įrengta automobilių   priežiūros laboratorija, bendrabučio pirmo aukšto pritaikymas viešbučio darbuotojo profesinės programos vykdymui, įrengta kosmetologijos praktinio mokymo laboratorija.

Per 2014 – 2017 m.

Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams.

Pritrauktinės ir biudžeto lėšos 40 tūkst. Lt.

Mokyklos teritorijos apželdinimas ir pėsčiųjų takų pertvarkymas.

Pagerės mokyklos aplinkos estetika ir funkcionalumas.

2014 – 2015 m.

Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams.

Pritrauktinės ir biudžeto lėšos

10 tūkst. Lt.

Edukacinės aplinkos tobulinimas.

Atliktas 4 mokomųjų ir 5 darbo kabinetų remontas.

2014 – 2017 m.

Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams.

Pritrauktinės ir biudžeto lėšos

15 tūkst. Lt.

 

  1. 3.Strateginis tikslas – tobulinti mokyklos veiklos planavimą, plėtoti mokyklos bendruomenės dalyvavimą vertinant, plėtojant mokyklos veiklą bei efektyviau naudojant resursus.

Prioritetų aprašymas:

  • Tiriamosios veiklos, savianalizės;
  • Mokyklos veiklos rezultatų kokybiškas fiksavimas, analizė,;
  • Veiksmingas problemų iškėlimas;
  • Veiklos planavimas ir vykdymo kontrolė.

Įgyvendinus šį strateginį tikslą, bus pasiekta:

  • Užtikrinamas veiksmingesnis mokyklos veiklos vertinimas ir įsivertinimas;
  • Efektyvesnė metodinė ir tiriamoji veikla;
  • Veiksmingesnis planavimas ir planų vykdymas.

4.1.3. MOKYKLOS VEIKLOS PLANAVIMO TOBULINIMAS

Užtikrinti veiksmingą mokyklos veiklos vertinimą, įsivertinimą ir planavimą Tiriamosios veiklos organizavimas: mokinių pažangumo ir lankomumo, kvalifikacijos ir brandos egzaminų laikymas, neformaliojo ugdymo būrelių rezultatų ir veiklos analizė. Fiksuotos mokinių sėkmės, problemos, pasiekimai.

Atlikta analizė.

Kiekvienais mokslo metais. Mokyklos vadovai,

mokytojai.

Nuolatinis pedagoginės veiklos stebėjimas, analizavimas ir vertinimas. Veiksmingas pedagoginės priežiūros planavimas Kiekvienais mokslo metais. Mokyklos vadovai,

metodinė taryba.

Atsiliepimų rinkimas apie mokinių parengimo kokybę iš socialinių partnerių, ūkininkų, įmonių, kuriose atlieka praktiką ir dirba mokiniai. Gauti atsiliepimai padės planuoti ir spręsti praktinio mokymo problemas. Kiekvienais mokslo metais. Praktinio mokymo vadovas,

profesinio mokymo skyriaus vedėjas.

Mokyklos savianalizės, vidaus audito organizavimas. Veiksmingas mokyklos veiklos įsivertinimas. 2014 – 2017 m. Mokyklos vadovai ,

skyrių vedėjai,

metodinės grupės.

Darbo grupių veiklos planavimas ir plano vykdymo prižiūra. Į veiklos planavimą ir priežiūrą įtraukiama daugiau mokyklos bendruomenės narių. Sudaromos darbo grupės pagal poreikius. 2014 – 2017 m. Mokyklos vadovai.
  Mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų vykdymo analizė mokyklos ir mokytojų taryboje. Efektyvesnė plano vykdymo priežiūra. Kasmet, birželio mėn. Mokyklos vadovai.

 

SUDERINTA
2013 m. gruodžio 19 d.
Mokyklos tarybos posėdžio protokolo Nr. V11-1 nutarimu.

PRITARTA
Lietuvos Respublikos
Švietimo ir mokslo ministerijos
Kanclerio 2014 m.

2017 m. rugsėjo mėn. veiklos planas

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA

SUDERINTA:
Mokyklos direktorius
A. Misiūnas

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA
2017 m. rugsėjo mėn. veiklos planas

Eil. Nr. Veiklos turinys Data Atsakingas Veiklos įrodymas
1. 1.Administracijos pasitarimaiveiklos klausimais2.Pasitarimai su mokytojais veiklos klausimais. Pirmadieniais 9 val. Antradienis, po 2 pamokų mokytojų kambaryje. A.Misiūnas
R.Pereverzeva
Pasitarimų protokolai
2. Posėdžiai, pasitarimai, renginiai, veiklos priežiūra
2.1. Mokslo ir žinių diena Rugsėjo  1 d. R.Pereverzeva, M.AniščenkoGrupių vadovai Straipsnis internetiniame puslapyje
2.2. Metodinės tarybos posėdis Rugsėjo 5 d. R. PereverzevaSkyrių vadovaiMetodinių grupių pirmininkai Posėdžio protokolas
2.3. Grupių vadovų susirinkimas  Rugsėjo 7 d. ,Po 8 pamokų. R.PereverzevaM.StonkienėGrupių vadovai Susirinkimoprotokolas
2.4. Bendrojo  ugdymo metodinės grupės posėdis Rugsėjo 12 d. I.KlimaitėR.PereverzevaD.Sausdravienė Posėdžio protokolas
2.5 Profesinio mokymų dalykų metodinės grupės posėdis  Rugsėjo 14 d. D.BartkuvienėR.PereverzevaD.Vaičekauskienė Andrulienė Posėdžio protokolas
2.6. Grupių seniūnų  susirinkimasNaujos mokinių tarybos tvirtinimas Iki rugsėjo 18 d. M. Aniščenko Susirinkimo protokolas
2.7. Vaikų Gerovės komisijos posėdis- „Dėl skolų  likvidavimo ir pamokų lankomumo“  Rugsėjo  21 d., po 7 pamokų . R. PereverzevaD.PalčikienėGrupių vadovai Posėdžio protokolas
2.8. Mokinių gyvenančių bendrabutyje susirinkimas Rugsėjo 19 d. A. MockuvienėBendrabučio taryba Susirinkimo protokolas
2.9. Mokytojų ir pedagoginių darbuotojų dalyvavimas rajono dalykų metodinių būrelių pasitarimuose. Pagal suaugusiųjų švietimo centro rugsėjo mėn. planą. Mokytojai
2.10. Susitikimas su Plungės pramoninkų ir verslo atstovais. Rugsėjis A.Misiūnas Straipsnis internetiniame puslapyje
3. Planų, programų ir kitų dokumentų rengimas
3.1. Mokomųjų  dalykų ilgalaikių planų rengimas ir aprobavimas Iki rugsėjo 15 d. Mokytojai Metiniai veiklos planai
3.2. Laikinųjų  grupių sudarymas ir tarifinių sąrašų rengimas Iki rugsėjo 19 d. A.BitarisD.SausdravienėD .Vaičekausaitė AndrulienėM.Aniščenko
3.3. Skyrių , metodinių grupių, neformaliojo ugdymo, grupių vadovų , kitų ugdymo sričių veiklos planų rengimas Iki rugsėjo 15d. R.PereverzevaD.SausdravienėD.Vaičekauskaitė AndrulienėGrupių vadovai Veiklos planai 2017-2018 m. m.
3.4. Mokyklos stipendijos nuostatų atnaujinimas Iki rugsėjo 11d. D. PalčikienėDarbo grupė Paruošti nuostatai
3.5. Užsieniečių perkvalifikavimo plano rengimas  Rugsėjis A.Žilius
3.6. III kurso mokinių praktinio mokymo  darbo vietose plano rengimas Rugsėjis R. Namgaudis
3.7. Darbo tarybos rinkimų organizavimas Rugsėjis R.Pereverzeva

Priemonių vykdymas analizuojamas kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį administracijos pasitarime.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui                              R. Pereverzeva