PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo
mokyklos 2018 m. rugsėjo3 d.
įsakymu Nr. V1-77

 

 PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA

 

2018 – 2019 MOKSLO METŲ MOKYKLOS VYKDOMŲ
PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

Plungė
2018 m.

TURINYS

 

 

 

I. Bendrosios nuostatos ………………………………………………………….. 3
II. Ugdymo proceso organizavimo trukmė……………………………….  4
III. Mokyklos ugdymo turinio formavimas ir įgyvendinimas…………………….6
IV. Mokinio individualaus ugdymo plano sudarymas ………………………………7
V. Mokyklos mokymosi aplinka……………………………………………………………8
VI. Ugdymo diferencijavimas………………………………………………………………..9
VII. Mokymosi pagalbos teikimas………………………………………………………….9
VIII. Mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas……..9
IX. Dalykų mokymosi intensyvinimas…………………………………………………… 10
X. Ugdymo turinio integravimas……………………………………………………………10
XI. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas………………………………………..11
XII. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimas………………………………………….12
XIII. Neformaliojo mokinių švietimo organizavimas……………………………….12
XIV. Ugdymo karjerai organizavimas…………………………………………………….13
XV. Grupių formavimas, grupių dalijimas į pogrupius, laikinųjų grupių sudarymas…..14
XVI. Ugdymo programų vykdymas………………………………………………………..14
XVII. Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas……………………………….16
XVIII. Priedai………………………………………………………………………………………..23

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA
2018-2019 MOKSLO METŲ   MOKYKLOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. 2018–2019 m. m. mokyklos vykdymo programų įgyvendinimo planas reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programų įgyvendinimą mokykloje ir filiale. Mokykla, pritaikydama ir įgyvendindama ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442 patvirtintais 2017-2018 ir 2018-2019 mokslų metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-645 patvirtintais 2017-2018 ir 2018-2019 mokslų metų bendraisiais profesinio mokymo planais, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-766 (Žin., 2012, Nr. 54-2684), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr.V-479 redakcija, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr.76-3957), Lietuvos higienos norma HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą „Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-326 (Žin., 2011, Nr. 45-2111), Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 (Žin., 2011, Nr. 45-2121), kitais norminiais teisės aktais, mokyklos strateginės veiklos programa, atsižvelgdama į mokinių pasirinkimus, mokyklos galimybes, mokyklos bendruomenės poreikius ir mokyklai skirtas mokymo lėšas.
  2. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo plane vartojamos sąvokos ir terminai, privalomųjų dalykų sąrašas nekeistas.
  3. Vadovaudamasi mokytojų tarybos nutarimais, mokyklos tarybos sprendimais, atsižvelgusi į mokinių pasirinkimus ir mokyklos galimybes, mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą rengė 2018 m. rugpjūčio 23 d. direktoriaus įsakymu Nr. V1-70 sudaryta darbo grupė.
  4. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planui pritarė mokyklos taryba (prot. 2018-08-29 Nr.V11-3).
  5. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio profesinio mokymo pagrindinio, vidurinio ugdymo turinį vadovaujasi pagrindiniais ugdymo turinį reglamentuojančiais dokumentais.
  6. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593, 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
  7. 2018-2019 mokslo metų veiklos prioritetas – asmeninė kiekvieno mokinio pažanga; tikslas –ugdymo kokybės gerinimas, pamokos veiksmingumo didinimas, efektyviau panaudojant turimas ugdymo priemones, metodus bei vertinimo ir įsivertinimo galimybes, geriau išnaudojant neformaliojo vaikų ugdymo galimybes.

Uždaviniai:

7.1. skatinti skaitymo, rašymo, kalbėjimo, skaičiavimo ir skaitmeninių gebėjimų ugdymą per visas dalykų pamokas;

7.2. gerinti pamokos kokybę, orientuojant į mokinio asmeninę pažangą;

7.3. tobulinti mokinių pasiekimus, atsižvelgiant į mokinių individualius poreikius, asmeninę mokinių pažangą.

7.4. mažinti patenkinamo lygio ir didinti pagrindinio lygio mokinių pasiekimus;

7.5. gerinti mokinių pamokų lankomumą;

7.6. ugdyti mokinių bendrąsias kompetencijas;

7.7. teikti pagalbą  mokiniui planuojant karjerą;

7.8. skatinti mokytojus tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

  1. Ugdymo organizavimas 2018-2019 m. m.

8.1. Pamokų pradžia ir laikas:

8.1.2. Pamokos prasideda 8 val.

8.1.3. Pamokų laikas:

1 pamoka- 8.00-8.45;
2 pamoka- 8.55-9.40;
3 pamoka-9.50-10.30;
4 pamoka- 10.40-11.20;
5 pamoka – 11.50-12.35;
6 pamoka – 12.40-13.25;
7 pamoka – 13.30-14.15;
8 pamoka-14.20-15.05.

Pietų pertrauka-11.20-11.50.

 

8.1.4. Profesinio mokymo (antrinei kvalifikacijai įgyti) programoms Tp18T ir Ržū18T atsižvelgiant į mokinių pageidavimus nustatomas  pamokų laikas:

 

1 pamoka- 8.00-8.45;
2 pamoka- 8.55-9.40;
3 pamoka-9.50-10.30;
4 pamoka- 10.40-11.20;
5 pamoka – 11.50-12.35;
6 pamoka – 12.40-13.25;
7 pamoka – 13.30-14.15;
8 pamoka-14.20-15.05;
9 pamoka- 15.10-15.55;
10 pamoka – 16.00-16.45;
11pamoka- 16.50-17.35.

8.2. mokslo metai prasideda rugsėjo 3 d., ugdymo procesas baigiamas atitinkamai:

Kursas Baigiasi pamokos Baigiasi mokslo metai
I 2019-06-27( vid. ug.dalykų pamokos-06-21) 2019-06-27
II 2019-06-29 (2019-05-24vid. ugdymo dalykų pamokos) 2019-06-27
III 2019- 02-28 2019-06-27
I gimnazijos klasė 2019-06-21 2019-06-21
II gimnazijos klasė 2019-06-21 2019-06-21

 

8.3. mokykla dirba penkias dienas per savaitę;

8.4. mokslo metai skirstomi pusmečiais:

Kursas I pusmetis II pusmetis
I 2018-09-03 – 2019-01-25 2019-01-28 – 2019-06-27
II 2018-09-03– 2019-01-25 2019-01-28 – 2019-06-27
III 2018-09-03 – 2019-02-28 2019-01-28 – 2019-06-27
I gimnazijos klasė  2018-09-03 – 2019-01-25 2019-02-28 – 2019-06-21
II gimnazijos klasė 2018-09-03 – 2019-01-25 2019-02-28 – 2019-06-21

 

8.5. Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

  Prasideda Baigiasi Pamokos prasideda
Rudens 2018-10-29 2018-11-02 2018-11-05
Žiemos (Kalėdų) 2018-12-27 2019-01-02 2019- 01-03
Žiemos 2019-02-18 2019-02-22 2019-02-25
Pavasario (Velykų) 2019-04-23 2019-04-26 2019-04-29
Vasaros 2019-06-28 2019-08-30 2019-09-02

 

8.5.1. Trečiame kurse,Tp18T, Rsuv17v ir Ržū18T grupėms, atostogos neskiriamos, išskyrus Žiemos (Kalėdų).

8.5.2. Jeigu 2 kurso (gimnazijos IV) mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama ugdymo dienų skaičių.

8.5.3. Esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei oro temperatūrai, pamokos nevyksta 11-12 klasių mokiniams. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Jei pamokos nevyko dėl šalčio, karantino, stichinės nelaimės, dienynuose žymimos datos, parašoma pamokos tema ir prierašas „Pamoka nevyko dėl…“, koreguojami ugdymo planai (naudojamos rezervinės pamokos, numatytos ilgalaikiuose planuose).

8.5.4. Mokykla gali priimti sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją. Sprendimai įforminami direktoriaus įsakymu.

III. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

9. Plungės technologijų ir verslo mokyklos 2018-2019 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo (pirminio ir tęstinio) pirmajai kvalifikacijai įgyti programų vykdymą ir įgyvendinimą.

10. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Ugdymo procesas vyksta pagal pamokų tvarkaraščius, kuriuos tvirtina mokyklos direktorius; filiale – filialo vadovas. Mokyklos organizuojamo mokymosi forma grupinė, mokymo proceso organizavimo būdas – kasdieninis.

11. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžtais mokinių pasiekimais, Bendraisiais ugdymo planais ir mokykloje patvirtinta ugdymo turinio planavimo tvarka ( 2012 m. rugsėjo 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. VI-164).

12. Planuodami ugdymo turinį, bendrojo ugdymo mokytojai ir profesijos mokytojai turi planuoti ir mokinių pasiekimų vertinimą, vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V1-91.

13. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, sportinei, praktinei, pažintinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus skiriama ne mažiau kaip 15 mokymosi dienų. Penkios ugdymo dienos yra suplanuotos kartu su Plungės rajono švietimo skyriumi. Tai Olimpinė diena, Gimtosios kalbos puoselėjimo diena, Priešgaisrinė ir civilinės saugos diena, Saugumo diena mokykloje, Plungės krašto pažinimo diena ir Gimtosios kalbos puoselėjimo diena.

 

Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių ir paskirstomos taip:

Veikla Data
Mokslo ir žinių diena 2018m. -rugsėjo 3 d.
Advento popietė 2018m. -gruodis
Lietuvos Valstybės šventės 2019m.  vasaris, kovas
Pirmūnų šventė 2019m. -kovas
Atvirų durų diena 2019 m. balandis
Akcija „Darom 2019“ 2019 m. balandis
Profesijos diena 2019 m. -balandis
Šeimos diena 2019 m. -gegužė
Bendruomenės sveikatingumo ir sporto šventė 2019 m. -gegužė
Profesinių diplomų įteikimo šventė 2019 m. birželis

 

  1. Mokinių kultūrinės, meninės, kūrybinės, sportinės, pažintinės ir kitos veiklos apskaitą planuoja ir vykdo grupių vadovai. Mokykla sudaro galimybes mokiniams lankytis muziejuose, bibliotekų organizuojamuose renginiuose, programose.
  2. Mokinių ugdymo poreikiams tenkinti pamokos skiriamos mokinio individualių planų įgyvendinimui, dalykų moduliams, mokinių pasirenkamųjų dalykų, ar besimokančiųjų pagal skirtingas dalyko programas mobilioms grupėms sudaryti, grupėms dalyti į pogrupius, nedidinant maksimalaus privalomų pamokų skaičiaus, ugdymo diferencijavimui, ugdymo projektų įgyvendinimui.
  3. I kurso mokiniai, pasirinkdami profesinio mokymo programą ir planuodami tolimesnę profesinę karjerą, mokymosi tęstinumą, pildo prašymą, kuriame nurodo pageidaujamus mokytis dalykus, modulius. Jo pagrindu rašytine forma sudaromas mokinio individualus planas dvejiems metams. Užtikrinant vidurinio ir profesinio mokymo dermę, kiekvienai profesinio mokymo programai rengiamas siūlomų dalykų modulių sąrašas. Iki rugsėjo 7 d. mokiniai sudaro savo individualius mokymosi planus aptaria su gimnazijos skyriaus vedėja, jeigu pageidauja juos tikslina. (priedas Nr.1-individualus mokinio planas).
  4. 17. Sveikata ir gerovė mokykloje

Mokykla, įgyvendindama pagrindinio, vidurinio ir profesinio ugdymo programas:

17.1.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);

17.1.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

17.1.3. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, muziejuose, įvairiose įstaigose ir pan.).

17.2. Į mokyklos  ugdymo turinį integruojama Sveikatos, lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. Nr. V-941;

17.3. Mokykloje sudarytos sąlygos mokiniui kasdien turėti 30 min. fiziškai aktyvią pertrauką po 4 pamokų.

17.4. Mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius. Renginiai numatomi mokyklos veiklos plane.

17.5. Mokykla ugdymo(si) aplinką kuria, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų aprašu.

  1. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla koreguoja ugdymo proceso metu mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

IV. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

  1. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą. Juo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti kuo aukštesnių ugdymosi pasiekimų, ugdyti atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.
  2. 1 kurso mokiniai, pasirinkę mokytis profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa, individualų ugdymo planą susidaro dviem etapais:

1 etapas- sutarties pasirašymo dieną sudaromas individualaus ugdymo plano projektas pagal mokyklos pasiūlytą formą dvejiems metams. Pildydami prašymą priimti mokytis mokiniai nurodo pageidaujamus mokytis dalykus, dalykų kursus, modulius, pasirenkamuosius dalykus.

2 etapas – iki rugsėjo7 d. sudaromas mokinio individualus ugdymo planas. Mokinio pageidavimai suderinami su mokyklos galimybėmis. Jeigu pageidaujama, individualus ugdymo planas koreguojamas.

  1. Siekiant užtikrinti vidurinio ir profesinio mokymo programų įgyvendinimą rengiamas siūlomų pasirenkamų dalykų, modulių sąrašas: III g kl. – lietuvių k. modulis, IV g kl.- istorijos, geografijos, anglų k. moduliai.
  2. Pasirenkamų dalykų ir modulių programas rengia mokytojai pagal patvirtintą formą. Parengtas programas aptaria metodinė taryba, tvirtina mokyklos direktoriaus iki rugsėjo 14 d.
  3. Sudarant ir įgyvendinant mokinio individualų ugdymo planą bendradarbiauja mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokyklos vadovai, švietimo pagalbos specialistai.

V. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

24. Mokyklos mokymosi aplinka – tai mokyklos aplinka ir aplinka už jos ribų, kurioje įgyvendinamas pagrindinio, vidurinio ugdymo ir vykdomų profesinio mokymo programų turinys. Mokykloje sudarytos sąlygos ir mokytojai skatinami mokyklos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose edukacinėse aplinkose: muziejuose, bibliotekose, įvairiose įmonėse ir organizacijose ir kt. Mokymosi aplinka kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą, refleksiją. Mokyklos ugdymo plano įgyvendinimas siejamas su mokyklos mokymosi aplinka. Kultūrinė aplinka apima mokyklos puoselėjamas ir kuriamas tradicijas. Mokykla organizuoja kultūrinius renginius ir valstybių švenčių minėjimus pagal neformaliojo švietimo programą. Pirmo kurso grupių vadovai rugsėjo mėnesį supažindina pirmo kurso mokinius su mokyklos biblioteka, visa mokyklos materialine baze ir kita mokymosi aplinka.

25. Fizinė mokymosi aplinka sudaro sąlygas aktyviam mokinių ugdymui(si), mokymui(si) individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei ir teorinei veiklai. Mokytojams sudarytos galimybės dirbti naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: internetą, kompiuterius, modernią laboratorijų įrangą, interaktyvias lentas. Šiais metais mokykloje įrengta išmanioji klasė, kurioje mokymus ves apmokyti mokytojai pagal parengtas programas. Mokykloje įgyjamos ir kuriamos mokymosi priemonės padės mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, nuostatų.

25.1. mokykloje pagrindinis, vidurinis mokinių ugdymas ir profesinis mokymas vyksta kabinetuose ir specializuotose technologijų laboratorijose, sektoriniame praktinio mokymo centre.

25.2. pagrindinio, vidurinio ugdymo ir specialybės mokymo dalykų kabinetai aprūpinti kompiuteriais su internetiniu ryšiu ir projektoriais bei kitomis technologijomis;

25.3. atviros ir integruotos pamokos, ugdymo projektai, neformalaus ugdymo, metodiniai renginiai, konferencijos, ugdymo konkursai ir kiti renginiai vedami moderniai įrengtuose su vaizdo, garso aparatūra, interaktyviomis lentomis ir kt. IT įranga yra konferencijų (105), pasitarimų (104), kompiuterinių muzikos technologijų ir IT (304) kabinetuose, išmaniojoje klasėje(210), mokyklos aktų salėje.

26. Mokinių ugdymo(si) reikmėms tenkinti mokykloje ir mokyklos filiale yra stadionas, krepšinio aikštynas, sporto ir aktų salės, treniruoklių salė, naujai įrengti persirengimo kambariai, informacinis centras su kompiuterizuota skaitykla.

27. Psichologinę ir socialinę aplinką formuoja mokinių tarpusavio, mokyklos vadovų, mokytojų ir mokinių, tėvų, socialinių partnerių bendravimo ir bendradarbiavimo nuostatos, numatytos Mokyklos nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse, mokinių elgesio taisyklėse.

28. Mokykloje ir mokyklos filiale veikia Vaiko gerovės komisija.

29. Socialinę, prevencinę ir kitą ugdymosi pagalbą teikia socialinis pedagogas, grupių vadovai, bendrabučio auklėtoja, skyrių vedėjai. Esant būtinybei mokykla bendradarbiauja su rajono pedagogine- psichologine tarnyba.

VI. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

30. Siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis, ugdymas mokykloje diferencijuojamas, tai yra pritaikomas mokinių skirtybėms. Atsižvelgiant į skirtingus mokymosi poreikius pritaikomi mokiniui mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, tempas , užduotims atlikti skiriamas laikas.

31. Diferencijavimas taikomas:

31.1. mokiniui individualiai (turinčiam mokymosi sunkumų, gabiam, mokomam pagal individualiai pritaikytas programas) pamokų metu ir teikiant individualias konsultacijas;

32.2. mokinių grupei:

32.3. mokant laikinosiose grupėse pagal skirtingus programų kursus, gebėjimus, poreikius;

32.4. gabumams plėtoti mokant skirtingu kursu;

32.5. moduliams skirtingų mokymosi poreikių mokiniams;

32.6. ugdymo projektų, stažuočių metu tam tikroms profesinio mokymo veikloms atlikti, kompetencijoms tobulinti sudarant tikslines grupes;

32.7.tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, brandos darbai, darbo grupės), sudarant mišrias mokinių grupes. Jos gali būti trumpo laikotarpio.

VII. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

  1. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami. Apie mokslo metais atsiradusius mokinių mokymosi sunkumus dalyko mokytojai informuoja grupės vadovus. Plungės TVM socialinės pedagoginės pagalba teikiama pagal direktoriaus įsakymu 2015 m. lapkričio 4d. Nr.V1-91 patvirtintą socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo aprašą. Grupės vadovai informuoja švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Mokymosi pagalbos teikimo klausimus esant būtinumui sprendžia ir sprendimus priima Vaiko gerovės komisija.
  2. Mokymosi pagalbą mokykloje mokiniui suteikia dalyko mokytojas, grupės vadovas, socialinė pedagogė, pačių mokinių pagalba kitiems mokiniams. Pagalba mokiniui gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Jų trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas. Ją galima teikti individualiai ar sudarant mokinių grupes, kuriems reikia tokio pobūdžio pagalbos. Pagalba integruojama į mokymo(si) procesą. Dalyko mokytojai pritaiko tinkamas užduotis, metodikas. Yra skiriamos konsultacijos.
  3. Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypatingai šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų, kai kontrolinis darbas įvertintas nepatenkinamai, kai gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus.
  4. Mokymosi pagalbai teikti gali būti naudojamos pamokos, skiriamos ugdymo poreikiams tenkinti , mokymo pasiekimams gerinti. Konsultacijos skiriamos mokyklos nuožiūra. Ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų analizuojamas metodinėse grupėse, mokytojų taryba priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

VIII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

  1. Mokykloje taikomos įvairios bendradarbiavimo su tėvais (globėjais, rūpintojais) formos. Organizuojami tėvų susirinkimai, tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į darbo grupes planuojant ir organizuojant mokyklos veiklą, jie dalyvauja Mokyklos tarybos veikloje. Organizuojami bendri renginiai, tėvai kviečiami dalyvauti mokslo metų pradžios šventėje, Adventinėje popietėje, bendruomenės sveikatingumo ir sporto šventėje, absolventų išleistuvėse, atvirų durų dienoje ir kt. renginiuose. Šiais metais planuojami 3 dalykiniai tėvų susirinkimai pasirinkta mokyklos organizuojama susirinkimo forma. Bendradarbiavimą su tėvais (globėjais) reglamentuoja patvirtintas mokyklos direktoriaus įsakymu 2015 m. lapkričio 4 d.Nr.V1-91 „Bendravimo ir bendradarbiavimo su mokinių tėvais(globėjais) tvarkos aprašas“.
  2. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą elektroniniame dienyne TAMO, mokyklos internetinės svetainės skiltyje „Tėvams“. Tėvai sistemingai gauna informaciją apie vaiko ugdymąsi iš grupės vadovų, dalykų mokytojų, pagalbos specialistų ar mokyklos administracijos dalyvaudami tėvų susirinkimuose ar individualių pokalbių metu.
  3. Grįžtamasis informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) užtikrinamas individualių pokalbių, apsilankymų mokykloje, tėvų susirinkimų bei vykdomų apklausų metu. Organizuojant mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą atkreipiamas dėmesys į kiekvieno mokinio individualią mokymosi pažangą, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą.

IX. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

40. Sprendimai apie dalykų intensyvinimą yra priimami atsižvelgiant į mokyklos ir mokinių galimybes bei poreikius.

41. Derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius mokykla intensyvina mokymąsi.

42. Per dieną dalykui yra skiriama po vieną arba po keletą viena po kitos vykstančių pamokų, taip sudarant sąlygas organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose (biologijos, chemijos, fizikos), profesinio praktinio mokymo pamokose.

X. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

43. Siekiant mažinti mokinių mokymosi krūvius, mokykloje siūloma integruoti į ugdymo turinį kelių mokomųjų dalykų temas ar problemas į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Aplinkosauginis ugdymas integruojamas į profesinį mokymą, ugdymas karjerai-integruojamas į profesijos mokymo dalykus, grupės veiklas. Integruotoje pamokoje turi būti siekiama dalykų programose numatytų rezultatų. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) būtina integruojamų dalykų pamokų turinį įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose elektroninio dienyno puslapiuose.

44. Metodinėje taryboje analizuojama , kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priimami sprendimai dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo. Metodinės grupėse tariamasi dėl ugdymo turinio derinimo, integravimo. Mokytojai derina mokymo priemones , laiką, informacinių technologijų kabinetų panaudojimą, išmaniosios klasės panaudojimą. Metodinių grupių veiklos planuose planuojamos integruotos pamokos ir jų aptarimas.

45. Prevencinių programų integravimo į ugdymo turinį principai: diferencijavimas, integralumas, konstruktyvumas, veiksmingumas.

46. Į Bendrojo ugdymo dalykus, grupių vadovų veiklos planus integruojamos šios programos:

46.1. Sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai bendroji programa: I ir II gimnazijos klasėse bei I ir II kursams integruojama į šiuos dalykus-biologija, chemija, kūno kultūra ir į grupių vadovų veiklos planus. Ši programa taip pat vykdoma bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos specialiste pagal jos pateiktą planą.

46.2. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencinė programa integruojama į visus bendrojo ugdymo ir profesijos mokymo dalykus bei grupių vadovų veiklos planus.

46.3. Etninės kultūros programa integruojama I ir II g. klasėms, I, II kursams į šiuos bendrojo ugdymo dalykus (lietuvių kalba, užsienio kalba, geografija istorija, dailė, muzika, etika, tikyba);

46.4. Ugdymo karjerai programa integruojama į ekonomikos ir verslo pagrindų dalyką, profesinius mokymo dalykus, grupių vadovų veiklų planus bei bendrojo ugdymo dalykus (informacinės technologijos, užsienio kalbos, etika, tikyba).

47. Mokytojai 46 punkte minėtas prevencines programas įtraukia į savo dalykų ilgalaikius planus (priedas 2).

48. Ugdymosi pasiekimai vertinami pagal programose pateiktus reikalavimus (ką mokinys privalo žinoti, gebėti, kokius įgūdžius ir vertybines nuostatas turi įgyti) bei Plungės TVM direktoriaus patvirtintą mokinių pažangos ir pasiekimų tvarką ( įsakymu 2015-11-04 Nr. V1-91).

XI. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  1. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Profesinio rengimo standartais, Plungės technologijų ir verslo mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V1-91. Naujai priimtiems mokiniams skiriamas dviejų savaičių adaptacinis laikotarpis, I gimnazijos klasėms, II- gimnazijos klasėse naujiems mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis. Pasiekimai formaliai nevertinami.
  2. Mokykla užtikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gautų mokytis padedantį įvertinimą žodžiu ir raštu.
  3. Ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.
  4. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir kaip numatyta mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos apraše: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.
  5. Mokykla siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:

53.1 užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje grupėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;

53.2 kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą asmeninę pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą;

53.3 apie mokinių mokymosi pasiekimus mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami TAMO dienyne arba asmeniškai. Mokykloje užtikrinta galimybė bendrauti su tėvais elektroniniais laiškais, ryšiams su tėvais yra skirtas mobilusis telefonas.

53.4 su vertinimo kriterijais kiekvienas mokytojas supažindina mokinius per pirmąsias dalyko pamokas, o grupės vadovas supažindina tėvus su mokykloje taikoma vertinimo ir atsiskaitymų tvarka per pirmąjį tėvų susirinkimą.

53.5. Apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai ar globėjai informuojami per elektroninį dienyną arba mėnesio pažymių suvestines, grupių tėvų susirinkimuose, per individualius susitikimus su mokytojais. Grupių vadovas išsiaiškina, kiek tėvų grupėje neturi galimybės naudotis elektroniniu dienynu ir kas mėnesį ruošia pažymių suvestines, jiems paprašius.

53.6. Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose ir profesinio mokymo programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų sistemą.

  1. Dorinio ugdymo (etikos, tikybos), darbuotojų saugos ir sveikatos, kūno kultūros (I- III kursuose įskaityta), civilinės saugos dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją.

53.8. Pasirenkamųjų dalykų ir modulių žinios ir gebėjimai vertinami įrašu „ įskaityta“ arba „neįskaityta“. Modulių vertinimai įskaitomi į atitinkamo dalyko pasiekimų įvertinimą.

53.9 Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami įrašu “įskaityta“ arba „neįskaityta“.

53.10. I ir II gimnazijos klasėse visi mokomieji dalykai vertinami pažymiu, išskyrus dorinį ugdymą, kuris vertinamas „įskaita“, „neįskaityta“.

  1. Mokinių, dalyvavusių tarptautinio mobilumo (judumo) mainų programose, mokymosi pasiekimai įskaitomi neorganizuojant atsiskaitymų.

XII. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIŲ REGULIAVIMAS

55. Mokinių mokymosi krūvių bei mokiniams skiriamų namų ir kontrolinių darbų stebėseną ir kontrolę vykdo gimnazijos ir profesinio mokymo skyrių vedėjai, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

56. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus pamokų skaičius per savaitę ne daugiau nei 10 procentų didesnis už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių. Mokymosi pagalbai organizuoti skiriamos trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu, telefonu, pateikiant mokymosi ataskaitas informuojami apie mokinio daromą pažangą, jam suteiktą mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos teikiant pagalbą neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

57. Kontrolinių darbų planavimo, skyrimo, derinimo, fiksavimo, rezultatų analizės tvarką reglamentuoja Mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai neskiriami vieną pamoką prieš mokinių atostogas, po atostogų ar šventinių dienų, po ligos.

58. Pamokų tvarkaraštyje mokiniui nėra daugiau kaip dviejų „langų“ (laisvas laikas tarp pamokų, neskaitant pietų pertraukai skirto laiko) per savaitę;

59. Atostogų laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami. Namų darbų skyrimą grupėje tarpusavyje derina dalykų mokytojai, atsižvelgę į higienos normas.

60. Mokiniai, lankantys arba baigę sporto mokyklą, pateikę prašymą, direktoriaus įsakymu gali būti atleisti nuo kūno kultūros pamokų. Vertinimas numatytas mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo apraše.

61. Mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų, pagal tvarkaraštį turintys to dalyko pirmą ar paskutinę pamoką, pamokoje gali nedalyvauti. Jei pamokos vyksta kitu laiku, mokiniams sudaromos sąlygos dirbti bibliotekoje – informaciniame centre, ruoštis pamokoms, atlikti papildomus darbus informacinių technologijų kabinetuose. Laikinai atleisti mokiniai dalyvauja kūno kultūros pamokose atlieka mokytojo skirtas užduotis, kurios nepaaštrina susirgimo ar ligos.

62. Savarankiškas mokinių mokymas mokykloje neorganizuojamas.

63. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, siekia optimizuoti mokinių mokymosi krūvį, todėl gali priimti sprendimus integruoti dalykus ir pan.

XIII. NEFORMALIOJO MOKINIŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

  1. Neformalusis vaikų švietimo mokykloje įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695, LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V – 554 redakcija bei LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2013m. spalio 18 d. Nr. V- 972 redakcija.
  2. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.
  3. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji įgyvendinama realizuojant per neformaliojo ugdymo programas.
  4. Neformaliojo švietimo valandos skirstomos atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokyklos galimybes.
  5. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje ne mažesnis kaip 12 mokinių.
  6. Mokyklos tarybai pritarus (2018-08-29 Nr.V11-3), neformaliojo švietimo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms – meninių, kalbinių, sportinių, socialinių, verslumo, profesiniams gebėjimams ir bendrosioms kompetencijoms ugdyti – šokio, jaunųjų literatų, sporto ir kt. būreliuose.
  7. Neformaliojo ugdymo valandos pasirenkamiesiems dalykams, pagilinto dalykų mokymo programoms ar jų moduliams neskiriamos.
  8. Neformaliojo ugdymo programas Direktorius tvirtina įsakymu. Jos įrašomos į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, kuris sudaromas iki rugsėjo 17d.
  9. Apskaita vykdoma elektroniniame dienyne.
  10. Neformaliojo ugdymo grupės sudaromos iš tos pačios grupės, paralelių, gretimų kursų ir grupių mokinių. Mokinių grupės sudėtis per mokslo metus gali kisti.
  11. 2018-2019 m. m. veiklą organizuoja 10 būrelių, plane numatytos 870 pedagoginės valandos (priedas Nr.3-būrelių sąrašas).
  12. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgus į juos siūlo neformaliojo švietimo programas.

XIV. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS

  1. Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu , patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/AI – 314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284 ), Ugdymo karjerai programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V- 72 ir kitais šią sritį reglamentuojančiais dokumentais.
  2. Vertinimo karjerai tikslas – padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės veiklos) galimybes ir reikalavimus.
  3. Mokyklos bibliotekoje mokiniams teikiamos profesinio informavimo paslaugos, jie supažindinami su atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema AIKOS. Bibliotekoje sukaupta medžiaga apie mokymosi ir studijų galimybes, profesijas, kvalifikacijas, sudarytos sąlygos naudotis kompiuteriais, internetu.
  4. Profesinio orientavimo veiklos organizuojamos ir vykdomas dalyvaujant grupių vadovams, įvairių dalykų mokytojams, socialiniam pedagogui, neformaliojo švietimo organizatoriui ir kitiems švietimo pagalbą teikiantiems specialistams, turintiems kompetencijų vykdyti mokinių ugdymą karjerai. Šios veiklos organizavimą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Mokykloje veikia „Ugdymo karjerai“ koordinacinė darbo grupė.
  5. Bendradarbiaujama su universitetais, kolegijomis, profesinėmis mokyklomis, supažindinant su profesijomis, specialybėmis, studijų programomis.
  6. Bendradarbiaujama su darbdaviai, teikiant profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas, susipažįstant su profesijomis, darbo rinka.
  7. Mokiniams organizuojami susitikimai su verslo įmonių atstovais, socialiniais partneriais rengiamos profesinės karjeros dienos, specialybių konkursai, tarptautinių projektų – stažuočių užsienyje pristatymas, išvykos į studijų muges, atvirų durų dienas, mokyklos internetinėje svetainėje talpinama aktuali informacija ir naudingos nuorodos.
  8. Ugdymas karjerai organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai, integruojamas į neformalųjį švietimą, ekonomikos ir verslo pagrindų, profesinio mokymo dalykus. I ir II gimnazijos klasėms integruojamas į grupių vadovų veiklos planus ir mokinių socialinę veiklą.

XV. GRUPIŲ FORMAVIMAS, GRUPIŲ DALIJIMAS Į POGRUPIUS, LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS

  1. 2018-2019 metais kartu su Rietavo filialu formuojamos 22 grupės (iš jų 2- jungtinės) ir 4 I- II gimnazijos klasės Mokykla įgyvendindama pagrindinio, vidurinio ir profesinio mokymo programas individualizuoja ir diferencijuoja ugdymo turinį, sudarydama laikinąsias grupes, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais. Pagal šiuos planus, taip pat atsižvelgiant į mokymui skirtas lėšas, sudaromi vidurinio ugdymo programos branduoliai ir laikinosios grupės.
  2. Mokykla, įgyvendindama vidurinio ugdymo programą kartu su profesiniu mokymu, nustato laikinosios grupės dydį pagal skirtas lėšas.
  3. Laikinosios grupės dydis – 12 mokinių, išskyrus vokiečių k. jungtinė grupė – 7 mokiniai. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis nei 30 mokinių (priedas Nr. 4 – laikinos grupės).
  4. Profesinio mokymo metu grupės dalijamos į pogrupius:

88.1. praktinio mokymo užsiėmimuose, kai grupėje mokslo metų pradžioje mokosi daugiau kaip 20 mokinių;

88.2. informacinių technologijų pamokose, kurių metu mokosi daugiau kaip 21 mokinys;

88.3. trečiame kurse praktiniai mokymai į pogrupius nedalijami. Kūno kultūros pamokose dirba šios sujungtos grupės:Tp16+Am16, Kp16+V16, Rkd16+Rel16+Rsuv17v, Rkd18+Rel17. 3 kurso KET sujungtos: Tp16+Am16.

88.4. Praktinio mokymo metu į pogrupius dalijama Ap17 grupė. Kitos grupės į pogrupius nedalijamos.

88.5. Į pogrupius 2018-2019 m. m dalijamos šios mokinių grupės:

Grupė Profesinio mokymo programa Dalykas
Ap-17 Apdailininkas (statybininkas) Visi praktiniai mokymai
Am 18 Automobilių mechanikas Visi praktiniai mokymai

XVI. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS

  1. Pagrindinio, vidurinio ugdymo programa 2018-2019 mokslo metais I, II, III, IV gimnazijos klasėse (I, II kurse) įgyvendinama vadovaujantis pagrindinio, vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442.

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

  1. Pagrindinio ugdymo programos vykdymo bendrosios nuostatos.

90.1. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2016 m. sausio 25 d. Nr. V-46, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

90.2. Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir naujai atvykusiems į mokyklą mokiniams skiriamas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

90.3. Socialinė-pilietinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai per mokslo metus skiriama Ig-IIg klasėms – 10 val.

90.3.1. socialinė-pilietinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis;

90.3.2. socialinės-pilietinės veiklos apskaita vykdoma individualiuose lapuose. Už jos apskaitą atsakingas grupės vadovas;

90.3. grupės vadovas mokslo metų pabaigoje elektroniniame dienyne pažymi duomenis apie kiekvieno mokinio atliktą socialinę-pilietinę veiklą;

90.4. I-II g klasių mokiniams sudaromos sąlygos mokytis pagilintų technologijų;

90.4.1. dalykų modulius mokiniai renkasi laisvai;

90.4.2. mokinio pasiekimai mokantis modulio programos įskaitomi į mokomojo dalyko įvertinimą. Pasiekimai pusmečio pabaigoje įvertinami įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“.

90.5. Dalykų mokytojai programoms skiriamų valandų skaičių gali organizuoti ne pamokų forma, o kitose edukacinėse erdvėse (planuojamą veiklą nurodo ilgalaikiame plane).

  1. Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas.

91.1. Mokytojams rekomenduojama rūpintis raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų ugdymu per visų dalykų pamokas:

91.1.1. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

91.1.2. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;

91.2. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tikybą ar etiką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etika arba tikyba pasirenkama dvejiems metams. Ig, IIg klasėse rinkosi tikybą ir etiką. Sudaromos laikinosios grupės etikos ir tikybos mokymui.

91.3.Lietuvių kalba ir literatūra:

91.3.1.Į lietuvių kalbą ir literatūrą integruojama etninės kultūros programa.

91.4. Užsienio kalbos.

91.4.1. Antroji užsienio kalba – rusų, vokiečių.

91.4.2. Baigiant pagrindinio ugdymo programą organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais, pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS;

91.5. Informacinės technologijos.

91.5.1. I ir II gimnazijos klasių mokiniai skiriami į pogrupius.

91.6. Socialinis ugdymas:

91.6.1. pilietiškumo pagrindams skiriama po vieną savaitinę pamoką Ig ir IIg klasėse;

91.6.2. ekonomiką ir verslumą mokosi IIg klasės mokiniai;

91.6.3. laisvės kovų istorijai mokyti skiriamos 2 pamokos, integruojamos į pilietiškumo pagrindus.

91.7. Meninis ugdymas:

91.7.1. Mokiniai mokosi privalomuosius dailės, muzikos dalykus.

91.8. Technologijos:

91.8.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, mokosi pagilintą technologijų kursą ( 2valandas per savaitę): I g. kl. – apdailininko (statybininko) ir virėjo programos modulius, II g kl. – padavėjo – barmeno ir mechanizacijos programų modulius.

91.9. Kūno kultūra:

91.9.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo neformalaus ugdymo būrelius mokykloje (šokio, krepšinio, futbolo).

91.9.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą. Pagal gydytojų rekomendacijas arba tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

91.9.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

91.9.4. mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos, mokytojai siūlo kitą veiklą (šaškes, šachmatus, veiklą bibliotekoje);

91.9.5. mokiniai, laikinai atleisti nuo kūno kultūros pamokų dėl ligos, stebi pamoką salėje ir esant geroms sąlygoms lauke.

91.10. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159.

91.10.1. žmogaus sauga mokoma Ig klasėje, skiriant 0,5 val. per metus.

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA VYKDYMAS

  1. Vidurinis ugdymas organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-13879 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-1392 redakcija), taip pat atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams modelio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715.
  2. Ugdymo turinys mokykloje planuojamas Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytam mokymosi dienų skaičiui ir Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytų dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičiui.
  3. Profesinio mokymo turinys planuojamas bendruosiuose ugdymo ir bendruosiuose profesinio mokymo planuose nurodytam savaičių skaičiui ir profesiniam mokymui skiriamų valandų skaičiui.
  4. Vienų ir dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programų vykdymas mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ar tik baigusiems vidurinio ugdymo programą, organizuojamas ir planuojamas pagal 2018-2019 mokslų metų bendruosiuose profesinio mokymo planuose nurodytą valandų skaičių.
  5. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą kartu su formaliojo profesinio mokymo programa vadovaujamasi pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais ir 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų bendraisiais profesinio mokymo planais.
  6. Mokytojai, vadovaudamiesi dalyko programai skirtų pamokų skaičiumi, rengia dalyko ilgalaikį planą, programą (pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui) mokslo metams.
  7. Ugdymo turinys planuojamas vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2012 m. rugsėjo 12d. įsakymu Nr. VI-164.
  8. Planuodamas ugdymo turinį, mokytojas planuoja ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, jį sieja su mokymo(si) tikslais, diferencijuoja atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, vertinimo metodus mokytojai derina tarp savęs, jeigu reikalinga aptaria su tėvais (globėjais, rūpintojais).

XVII. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

  1. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir laikinąsias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyką ar jo kursą, pasirenkamojo dalyko arba modulio programą, išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybių sudaryti atskiros grupės dėl mažo mokinių skaičiaus. Minimalus laikinosios grupės mokinių skaičius –7- 12, maksimalus – 30.
  2. Formuojant vidurinio ugdymo programos turinį mokiniams siūlomi pasirenkamieji dalykai (informacinės technologijos (kompiuterinė leidyba), vokiečių k. (pradedantiesiems).
  3. Mokinių individualių ugdymo planų pagrindu formuojamos laikinosios grupės; 2018-2019m. m. suformuotos šios grupės: III g kl. – 49 grupės, IV g kl. – 49 grupės (priedas Nr.1).
  4. Mokiniai laisvai renkasi įgūdžių gilinimo modulį ar pasirenkamąjį dalyką. Pasirinktas modulis ar dalykas tampa privalomuoju.
  5. Pasibaigus pusmečiui, mokinys gali atsisakyti modulio ir kitą pusmetį rinktis kitą arba nesimokyti jokio.
  6. Keisti dalyką, dalyko programos kursą mokinys gali vadovaujantis mokyklos „Mokinių pasirinktų mokymo programų, dalykų, dalykų kursų ir mokymosi tęstinumo tvarka“, patvirtinta direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. VI-4A.
  7. Į mokomųjų dalykų dienynus rašomos visos mokiniams privalomos (skirtos privalomiesiems, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams) pamokos.
  8. Dalykai:

107.1. Dorinis ugdymas:

107.1. 2. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą arba etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą, pagal vidurinio ugdymo etikos programą rekomenduojama rinktis etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams.

107.1.3. Mokiniai, pasirinkę etiką, mokosi 1 kurse (II g kl.) šeimos etikos, 2 kurse (IV g kl.)-filosofinės etikos, profesinės etikos.

107.1.4. Pasirinkę katalikų tikybą III ir IV g klasėse mokosi pagal „Katalikybė  ir pasaulio religijos“, „Pašaukimas gyvenimui“ programų modulius.

107.2. Kalbos:

107.2.1. Lietuvių kalba ir literatūra:

105.2.2. Kalbos kultūros ir specialybės kalbos modulio programa integruojama į lietuvių kalbos ir literatūros programą.

107.2.3. Užsienio kalbos:

107.2.3.1. Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos tarybos siūlomus A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniai ugdomi pagal tuos užsienio kalbų gebėjimus, kurie atitinka jų užsienio kalbos pasiekimus.

107.2. 3.2. Mokiniai mokosi vieną pasirinktą užsienio kalbą. Jie tęsia pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą (2018-2019 m. m. 1 III g kl. mokinys mokosi vokiečių k. (konsultacijos) kartu jungtinėje grupėje su I–II g kl. mokiniais( 1 laikinoji grupė).

107.2.3.3. Nustačius mokinių lygį, užsienio kalbų ugdymas organizuojamas laikinosiose grupėse, kuriose visi mokinių siekia to paties lygio.

107.3. Matematika

107.3.1. 2 k. IV g kl. mokiniams modulis matematikos žinių gilinimui, pasirinkusiems matematikos brandos egzaminą

107.4. Gamtamokslinis ugdymas:

107.4.1. Mokiniai renkasi vieną iš gamtos mokslų – biologiją, fiziką, chemiją.

107.5 Socialinis ugdymas:

107.5.1. Mokiniai renkasi vieną iš šių dalykų: istoriją, geografiją.

107.6. Informacinės technologijos:

107.6.1. Informacinės technologijos integruojamos į profesinio mokymo programos dalykus. 1 kurso IIIg kl. mokiniai, planuojantys laikyti IT egzaminą, mokosi IT modulį „Kompiuterinė leidyba“.

107.7. Kūno kultūra:

107.7.1. Mokiniai renkasi bendrąją kūno kultūrą arba aerobiką. Mokykloje vykdomos neformaliojo sportinio ugdymo programos, todėl sudaroma galimybė visiems mokiniams, pageidaujantiems sportuoti, lankyti jų pomėgius atitinkančius sporto būrelius mokykloje ar kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje. Atleisti nuo kūno kultūros mokiniai kito mokomojo dalyko pasirinkti negali.

107.7.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose kartu su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų rekomendacijas.

107.7. 3 kurso grupėms kūno kultūra yra profesinio mokymo dalykas. (40 val. vienai grupei).

107.8. Žmogaus saugos dalykas integruojamas į profesinio mokymo modulines programas.

107.9. Dalykų moduliai :

107.9.1. Sudarant galimybę individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius, polinkius ir interesus mokiniams siūlomos geografijos, matematikos, istorijos, lietuvių k. ir literatūros programą papildančios modulinės programos.

  1. Kompetencijų vertinimas yra sudedamoji profesinio mokymo dalis,- jiems skiriama viena savaitė, kuri yra ugdymo proceso dalis.
  2. Profesinio mokymo planai atskiroms mokomosioms grupėms patvirtinti direktoriaus įsakymu 2018 m. rugsėjo 3 d. Nr. VI-77 (priedas Nr.5)

109.1. Mokomųjų grupių mokymo planą sudaro:

Bendrojo ugdymo dalykai,

Profesijos mokymo dalykai,

Neformalusis  švietimas.

109.2. 2018-2019 m. m. vykdoma 14 pirminio profesinio mokymo programų ir dvi antrinei kvalifikacijai įgyti skirtos profesinio mokymo programos:

Eil.Nr. Kodas Programospavadinimas Suteikiamakvalifikacija
1. M43101201 Kirpėjo modulinė Kirpėjas
2. M43101303 Padavėjo barmeno modulinė Padavėjas barmenas
3. M43101302 Virėjo modulinė Virėjas
4. M43071604 Automobilių mechaniko modulinė Automobilių mechanikas
5. M43073202 Apdailininko (statybininko) modulinė Apdailininkas (statybininkas)
6. M43061103 Kompiuterinės įrangos derintojo  modulinė Kompiuterinės įrangos derintojas
7. 330071302 Elektromontuotojo mokymo programa Elektromontuotojas
8. 330071402 Kompiuterinės įrangos derintojo Kompiuterinės įrangos derintojas
9. 330071606 Automobilių mechaniko Automobilių mechanikas
10. 330073202 Apdailininko statybininko Apdailininkas (statybininkas)
11. 330101306 Virėjo Virėjas
12. 330071612 Technikos priežiūros verslo darbuotojo Technikos priežiūros verslo darbuotojas
13. 330101201 Kirpėjo Kirpėjas
14. T43071602 Technikos priežiūros verslo darbuotojo modulinė Technikos priežiūros verslo darbuotojas
15. M44071501 Suvirintojo modulinė profesinio mokymo programa Suvirintojas
16. T43081103 Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo modulinė Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojas

 

109.3. Profesijos praktiniam mokymui ir praktikai skiriamos 60-70 proc. profesijos mokymui skirtų valandų.

109.4. Profesijos praktiniam mokymui, mokomoji grupė dalijama į pogrupius, kai grupėje yra 20 ir daugiau mokinių.

109.5. Mokomojo dalyko praktinio užsiėmimo trukmė per dieną – 2-4 akademinės valandos.

  1. Mokykloje 2018-2019 m. m. vykdomos 9 modulinės profesinio mokymo programos: turintiems pagrindinį išsilavinimą – kirpėjo, apdailininko (statybininko), automobilių mechaniko, virėjo, padavėjo ir barmeno, kompiuterinės įrangos derintojo, baigusiems vidurinio ugdymo programą – suvirintojo, žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo, technikos priežiūros verslo darbuotojo.

110.2. Civilinės saugos mokymui skiriamas atskiras modulis.

110.4. Modulinėse programose ugdymas karjerai integruojami į modulius.

110.5. Fizinio aktyvumui nepanaudotos valandos paskirtos verslumo ugdymui.

110.6. Įgyvendinant modulinės programos baigiamąjį modulį, mokiniai, turintys patenkinamus visų modulių mokymosi pasiekimų įvertinimus, siunčiami į įmonę, įstaigą, organizaciją, ūkininko ūkį mokytis darbo vietoje.

110.7. Mokinių, kurie mokosi pagal modulines programas, mokymosi pasiekimai apibendrinami baigus kiekvieną modulį. Į pusmečio mokymosi pasiekimų suvestinę įrašomi baigtų modulių įvertinimai.

  1. Tęstinio profesinio mokymo modulinių programų įgyvendinimas:

111.1. Tęstinio profesinio mokymo modulinės programos 1 kredito įgyvendinimui skiriamos 27 valandos.

111.2. Tęstinio profesinio mokymo modulinėse programose, kiekvieno modulio 1 kredito 18 valandų paskirsta kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimų vertinimui, o 9 valandos skirtos mokinio savarankiškam darbui.

111.3. Mokinio savarankiškam darbui skirtos valandos mokytojams nėra tarifikuojamos.

111.4. Tęstinio profesinio mokymo modulinėse programose darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas integruojamas į privalomuosius modulius.

111.5. Įgyvendinant tęstinio profesinio mokymo modulines programas, civilinė sauga ir kūno kultūra įskaitomi, vadovaujantis Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 ,, Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

  1. Praktikos organizavimas:

112.1. Baigiamajame kurse skiriama praktika įgyvendinama realioje darbo vietoje, kur yra atitinkanti darbo sąlygas bazė. Jei dėl objektyvių priežasčių mokinys praktikos negali atlikti realioje darbo vietoje, ją gali atlikti sektoriniame praktinio mokymo centre.

112.2. Praktika yra ištisinė. Ji atliekama baigus profesinio mokymo programos dalykus ir mokiniui turint patenkinamus šių dalykų mokymosi pasiekimų įvertinimus. Išleidimas į praktiką aptariamas metodinėje taryboje.

112.3. Mokiniams, besimokantiems pagal trejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programą, vykdomą kartu su vidurinio ugdymo programa, skiriama 15 savaičių praktika.

112.4. Mokiniams, besimokantiems pagal dviejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programą, skirtą vidurinį išsilavinimą įgijusiems ar baigusiems vidurinio ugdymo programą, skiriama 15 savaičių praktika.

112.5. Mokomosios grupės praktikos priežiūrai, analizei, aptarimui ir konsultacinei pagalbai, skiriamas atsakingas darbuotojas (praktikos vadovas), kuriam nustatomos 5 kontaktinės darbo valandos per savaitę.

112.6. Praktikos vadovas parengia praktikos programą, pagal kurią mokiniui nustatomos praktikos užduotys.

112.7. Mokiniui, išeinančiam į praktiką arba modulinės profesinio mokymo programos baigiamojo modulio įgyvendinimui išduodamas mokinio praktikos dienynas.

112.8. Mokinio praktikos rezultatus vertina praktikos koordinatorius pagal praktikos vadovo pateiktas rekomendacijas, atitinkančias profesinio mokymo programą.

112.9. Praktikai pasibaigus, praktikos vadovas patikrina mokinio praktikos dienyną ir pateikia jį praktinio mokymo vadovui.

112.10. Mokiniams, grįžusiems iš praktikos arba atlikusiems modulinės profesinio mokymo programos baigiamąjį modulį, prieš Asmens įgytų kompetencijų vertinimą skiriamos 2 dienų konsultacijos kursui kartoti (iš teoriniam ir praktiniam mokymui skirtų valandų).

  1. Mokiniai, prieš pradėdami darbus, instruktuojami, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240). Išklausę instruktažą, mokiniai pasirašo profesinio mokymo dienyne.

II pusmetį baigiamojo kurso grupių mokiniai dirba pagal praktikos tvarkaraštį:

Grupė Praktikos pradžia Praktikos pabaiga Praktikos trukmė Konsultacijos Įgytų kompetencijų vertinimas Val. skaičius per dieną
Sav. Val.
Tp16 2019-03-01 2019-06-14 15 600 2019-06-17 – 18 2019-06-19 – 21 8
Am16 2019-03-01 2019-06-14 15 600 2019-06-17 – 18 2019-06-19 – 21 8
Ap1-16 2019-03-01 2019-06-14 15 600 2019-06-17 – 18 2019-06-19 – 21 8
Ap2-16 2019-03-01 2019-06-14 15 600 2019-06-17 – 18 2019-06-19 – 21 8
V16 2019-03-01 2019-06-14 15 600 2019-06-17 – 18 2019-06-19 – 21 8
Kp16 2019-03-01 2019-06-14 15 600 2019-06-17 – 18 2019-06-19 – 21 8
RKd16 2019-03-01 2019-06-14 15 600 2019-06-17 – 18 2019-06-19 – 21 8
REI16 2019-03-01 2019-06-14 15 600 2019-06-17 – 18 2019-06-19 – 21 8
RSuv17v 2019-03-01 2019-06-14 15 600 2019-06-17 – 18 2019-06-19 – 21 8

 

  1. Civilinės saugos mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1497 „Dėl Civilinės saugos mokymo programos profesinio mokymo įstaigoms patvirtinimo“.
  2. Aplinkosauginis ugdymas integruojamas į profesinį mokymą.

 

Suderinta:
2018 m. rugpjūčio 29 d. mokyklos tarybos posėdžio protokolo Nr. V11-3 nutarimu.
2018 m. rugpjūčio 31d. mokytojų susirinkimo protokolo Nr. V 12-7.