Socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašas

PRITARTA
Plungės technologijų ir verslo
Mokyklos mokytojų  tarybos posėdžio
2015 m. spalio 28 d. nutarimu
Protokolo  Nr.7

PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo
Mokyklos direktoriaus
2015 m. spalio  d.
Įsakymo Nr.

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS MOKINIUI TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagalbos mokiniams teikimo tikslus, uždavinius, principus, formas, rūšis, gavėjus, teikėjus bei socialinės pedagoginės pagalbos organizavimą.

1.2. Socialinė pedagoginė pagalba mokiniui – tai mokyklos darbuotojų (grupės vadovų, bendrabučio auklėtojo, mokytojų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei profesinių mokymo dalykų mokytojų – toliau vadinami mokytojais), mokyklos administracijos, Vaiko gerovės komisijos, pagalbos mokiniui specialistų – visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, socialinio pedagogo, bibliotekininko, psichologo, ugdymo karjerai koordinatoriaus – veikla, susijusi su mokinių socialinių, pedagoginių poreikių tenkinimu, leidžianti didinti ugdymo(-si) veiksmingumą ir kokybę.

1.3. Socialinės pedagoginės pagalbos tikslas – padėti įgyvendinti mokinių teisę į mokslą, užtikrinti veiksmingą mokinių ugdymąsi mokykloje, sudaryti prielaidas pozityviai socializacijai ir pilietinei brandai bei mokinių saugumui mokykloje.

1.4.Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281, Žin., 2011, Nr. 38-1804), Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969), Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu (2011-07-08, Nr. V-1228, Žin., Nr. 92-4395), Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu (2011-07-08, Nr. V-1229, Žin., 2011, Nr. 92-4396), Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu (Švietimo ir mokslo ministro 2011-07-21 įsakymas Nr. V-1393), Specialiojo ugdymo įstatymu (1998 m. gruodžio 15 d. Nr. VIII-969, Žin., 1998, Nr. 115-3228) ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, mokytojų, grupės vadovų bei pagalbos mokiniui specialistų pareigybių aprašymais, Vaiko gerovės komisijos aprašu.

2. PAGALBOS TEIKIMO UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

2.1. Uždaviniai:

2.1.1. padėti sėkmingai mokiniams adaptuotis mokykloje ar naujoje ugdymo pakopoje;
2.1.2. užtikrinti mokinių saugumą mokykloje;
2.1.3. kartu su tėvais (globėjais) padėti vaikams ir jaunimui pasirinkti ugdymo(-si) ir profesijos programas;
2.1.4. išsiaiškinti ir šalinti priežastis, dėl kurių mokiniai negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti;
2.1.5. sudaryti sąlygas gabių ir turinčių mokymosi sunkumų mokinių ugdymui(-si);
2.1.6. padėti mokiniui siekti Bendrosiose ugdymo programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų;
2.1.7. aiškintis mokinio mokymosi sutrikimų priežastis, elgesio nukrypimų ir asmenybės savybių problemas ir teikti reikalingą psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą.

2.2. Principai:

2.2.1. lygios galimybės – kiekvienam mokiniui užtikrinamas pagalbos prieinamumas;
2.2.2. visuotinumas – pagalba teikiama visiems mokyklos mokiniams, kuriems jos reikia;
2.2.3. kompleksiškumas – pagalba teikiama pagal poreikį kartu su kitomis socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo formomis (informacine, psichologine, specialiąja pedagogine ir specialiąja pagalba, sveikatos priežiūra mokykloje bei kt.);
2.2.4. decentralizacija – šeimos, visuomenės bei kitų institucijų dalyvavimas;
2.2.5. individualumas – pagalba teikiama atsižvelgiant į konkretaus mokinio poreikius ir problemas;
2.2.6. veiksmingumas – tinkamais ir laiku priimtais sprendimais;
2.2.7. konfidencialumas – neatskleidžiama konfidenciali informacija be mokinio ar jo tėvų (globėjų) sutikimo tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

3. PAGALBOS GAVĖJAI, TEIKĖJAI, FORMOS IR RŪŠYS

3.1. Socialinės pedagoginės pagalbos gavėjai – mokyklos mokiniai.

3.2. Socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai – mokyklos darbuotojai: grupių vadovai, bendrabučio auklėtojas, mokytojai ir mokyklos administracija, Vaiko gerovės komisija, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, socialinis pedagogas, bibliotekininkas, psichologas, ugdymo karjerai koordinatorius (žr. priedą Nr.1).

3.3. Socialinės pedagoginės pagalbos formos:

3.3.1. individualus darbas su mokiniu – gabių mokinių skatinimas bei ruošimas dalyvauti olimpiadose bei konkursuose, darbas su mokymosi sunkumų ir elgesio sutrikimų turinčiais mokiniais; grupės vadovų, mokytojų, mokyklos administracijos pokalbiai, psichologo ir socialinio pedagogo konsultacijos, tyrimai;
3.3.2. darbas su grupe – grupinės konsultacijos (psichologo, socialinio pedagogo), grupės valandėlės, ugdymo dalyvių tarpusavio santykių reguliavimas, profesinis konsultavimas bei informavimas, grupinis darbas su gabiais, mokymosi sunkumų ir elgesio sutrikimų turinčiais mokiniais, grupiniai tyrimai;
3.3.3. darbas su mokinio šeima – pagalba sprendžiant problemas, trukdančias mokinio ugdymo (-si) procesui, pasirenkant mokymosi lygius, būsimą profesiją, tėvų (globėjų) ir mokyklos bendradarbiavimo stiprinimas;
3.3.4. darbas su mokyklos bendruomene – saugios aplinkos kūrimas ir palaikymas, savivaldos aktyvavimas;
3.3.5. darbas su kitomis rajono, apskrities institucijomis, socialiniais partneriais – ryšių tarp institucijų ir socialinių partnerių palaikymas, jų įtraukimas į informacines, psichologinės, specialiosios pedagoginės ir kitos specialiosios pagalbos teikimą, siekiant užtikrinti pagalbos veiksmingumą ir vykdant socialinių pedagoginių problemų prevenciją.

3.4. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo rūšys:

3.4.1. konsultavimas – esant poreikiams, mokiniams skiriamos ilgalaikės ir trumpalaikės (individualios ar grupinės) konsultacijos;
3.4.2. ugdymo diferencijavimas mokiniui ir mokinių grupei, siekiant sudaryti palankias sąlygas tiek gabių, tiek mokymosi problemų turinčių mokinių ugdymui;
3.4.3. socialinių ir gyvenimo įgūdžių formavimas – ugdomas gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti problemas, kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti, pažinti save, elgtis visuomenėje priimtinais būdais, valdyti emocijas, sveikos gyvensenos įgūdžius;
3.4.4. elgesio korekcija, socialiai priimtino elgesio modeliavimas;
3.4.5. nusikalstamumo, mokyklos nelankymo, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, savižudybių, ŽIV/AIDS, prievartos, smurto ir teisės pažeidimų prevencija;
3.4.6. pagalbos komandos telkimas mokykloje (esant reikalui, pasitelkiant šeimą bei socialinius partnerius), siekiant sėkmingai spręsti mokinių problemas.

4. PAGALBOS ORGANIZAVIMAS

4.1. Grupės vadovai ir mokytojai teikia pagalbą grupės mokiniams, rūpinasi jų asmenybės ugdymu(-si) bei branda, siekia pažinti auklėtinių, mokinių poreikius, polinkius, interesus, gabumus, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo procesą, domisi ir rūpinasi mokinių sveikata, jų sauga, puoselėja sveiką gyvenseną, bendradarbiauja su pagalbos mokiniui specialistais, informuoja tėvus (globėjus) apie iškylančias problemas, padeda mokiniams spręsti psichologines, socialines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas, stebi, analizuoja tėvų bei socialinės aplinkos poveikį ugdymui(-si).

4.2. Sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis − saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais). Sveikatos priežiūrą vykdo mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas.

4.3. Mokyklos vaiko gerovės komisija organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, socialinės pedagoginės pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą, švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atlieka mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pirminį įvertinimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas (žr. priedą Nr.2).

5. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Mokykloje dirba aukštos kvalifikacijos mokytojų kolektyvas, susitelkę pedagoginės pagalbos specialistai Vaiko gerovės komisijos veikloje. Didelė darbo patirtis ir profesionalumas sudaro prielaidas tinkamai teikti pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, socialinę, informacinę pagalbą mokiniams. Savitarpio pagarbos, tolerancijos tiek tarp mokytojų ir mokinių, tiek dėmesio kiekvienam mokiniui atmosferos formavimas mokyklose – kompleksinis viso mokyklos kolektyvo darbo reikalaujantis uždavinys. Tai padėtų spręsti daugeliui mokinių aktualias adaptacijos naujose aplinkose problemas, smurto, mokinių – mokytojų santykių ir kitas problemas.

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas

PATVIRTINTA
Mokyklos direktoriaus įsakymu
2015-11-04 Nr. V1-91

PRITARTA
Mokytojų tarybos posėdžio
2015-10-28 nutarimu Nr.V12-7

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS  APRAŠAS

I BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis šiais dokumentais:

  • LR Švietimo ir Profesinio mokymo įstatymais bei  Mokyklos nuostatais;
  • Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, pavirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.ĮSAK-256;
  • Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis LR Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269;
  • Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis LR Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433;
  • Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu, patvirtintu LR Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr.ĮSAK-556 (LR Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija);
  • Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu LR Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.V-482; (LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-479 redakcija)
  • Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr.V-15;
  • Profesinio mokymo programomis;
  • Mokyklos susitarimais.

2. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas.

3. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas, tėvų (globėjų) informavimas padeda mokiniui mokytis, bręsti kaip asmenybei, pateikia informaciją apie mokymosi pažangą, nusako mokytojo, mokyklos darbo sėkmę. Suteikia tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprina ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų) ir mokyklos.

4. Apraše vartojamos šios sąvokos:

  • Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
  • Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.
  • Įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
  • Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
  • Vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimus pagal bendrojo ugdymo programas, profesinio mokymo standartus atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.
  • Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.

5. Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

5.1. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.
5.2. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.
5.3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
5.4. Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus.
5.5. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz. standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

6. Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

6.1. Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;
6.2. Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Vertinimas nefiksuojamas ar fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.). Neformalus vertinimas – žodinis, kai mokytojas vertinimus, pastebėjimus išsako žodžiu; raštiškas, kai fiksuojami vertinimai (pagyrimai, pastabos) el.dienyne, mokinio užrašuose, teikiami pagyrimo raštai.
6.3. Kaupiamasis vertinimas (sudėtinis pažymys) – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko mokyklos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu.  Kaupiamasis vertinimas skatina mokinius bendradarbiauti, ieškoti sprendimų, drąsiai mąstyti ir nebijoti pažymių. Kaupiamuoju vertinimu siekiama, kad mokiniai dirbtų per visas pamokas, o ne tik stengtųsi gerai parašyti tikrinamuosius bei kontrolinius darbus ar atsiskaitymus. Kiekvienas  mokytojas turi savo dalyko kaupiamojo vertinimo metodiką (taškai, pliusai, minusai, „mažieji“ pažymiai, kreditai ir pan.).

Kaupiamojo vertinimo pranašumai:

  • praplečiamos vertinimo ribos, sumažėja neigiamų vertinimų, įvertinamos mažiausios mokinio pastangos;
  • įgalina mokinius dirbti per visas pamokas, ugdo tvirtas vidinio vertinimo nuostatas;
  • diferencijuojama mokinio atlikto darbo vertė;
  • padidėja vertinimo objektyvumas;

Kaupiamasis vertinimas netaikomas vertinant  baigiamuosius darbus (mokyklinius brandos egzaminus, baigiamuosius projektus ir kt.) bei vykdant kompetencijų vertinimą, nes šiais atvejais  įvertinamas rezultatas, t. y. daugelio dalykų visuminis išmokimo lygis.

7. Vertinimas orientuotas į mokinių kompetencijų ugdymą.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

  1. Vertinimo tikslai:

8.1. Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.
8.2. Suteikti mokiniams informaciją apie jų pasiekimus ir pažangą.
8.3. Nustatyti mokytojo ir mokyklos darbo kokybę.

  1. Vertinimo uždaviniai:

9.1. Padėti mokiniui pažinti save, įsivertinti savo pasiekimų rezultatus, kelti mokymosi tikslus;
9.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes ir nustatyti problemas bei spragas;
9.3. Diferencijuoti ir individualizuoti mokymo(si) procesą;
9.4. Suteikti tėvams ar globėjams informaciją apie vaiko mokymąsi ir gebėjimus;
9.10. tiprinti ryšius tarp mokyklos, mokinio ir tėvų (globėjų);
9.11. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokiniams pagalbą.

III. VERTINIMO PRINCIPAI

  1. Vertinimo principai:

10.1. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.
10.2. Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus.
10.3. Vertinimas atviras ir skaidrus.
10.4. Vertinimas objektyvus ir veiksmingas.
10.5. Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas.

IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

11. Dalyko mokytojai per pirmąsias pamokas supažindina mokinius su pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, savo dalyko vertinimo metodika (sistema).

12. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu. Pirmosios dvi rugsėjo mėnesio savaitės skiriamos 1 kurso (11 kl.) mokinių adaptacijai, taikomas formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas. Rugsėjo mėnuo skiriamas 1g (9 kl.) mokinių adaptacijai, taikomas formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas.

13. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal BP reikalavimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.

14. Vertinant mokinių pasiekimus orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose. Vertinimo skalė:

Pasiekimų lygis Trumpas apibūdinimas Įvertinimas
aukštesnysis puikiai 10 (dešimt) Įskaityta (įsk,)

Atleista (atl.)

labai gerai 9 (devyni)
pagrindinis gerai 8 (aštuoni)
pakankamai gerai 7 (septyni)
vidutiniškai 6 (šeši)
patenkinamas patenkinamai 5 (penki)
pakankamai patenkinamai 4 (keturi)
nepatenkinamas blogai 3 (trys) Neįskaityta

(neįsk.)

labai blogai 2 (du)
nieko neatsakė, neatliko užduoties 1 (vienas)
pasiekimai nėra įvertinti Neatestuota

15. Profesinio mokymo (teorijos ir praktinio mokymo) dalykų mokinių pasiekimai vertinami dešimties balų sistema:

Vertinimas Trumpas apibūdinimas Įvertinimas
patenkinamas puikiai 10 (dešimt) Įskaityta (įsk.)

Atleista (atl.)

 

labai gerai 9 (devyni)
gerai 8 (aštuoni)
pakankamai gerai 7 (septyni)
vidutiniškai 6 (šeši)
patenkinamai 5 (penki)
pakankamai patenkinamai 4 (keturi)
nepatenkinamas blogai 3 (trys) Neįskaityta (neįsk.)

 

labai blogai 2 (du)
nieko neatsakė, neatliko užduoties 1 (vienas)
pasiekimai nėra įvertinti Neatestuota

16. Bendrojo ugdymo dalykų pasiekimai vertinami pažymiu:

Vidurinio udgymo dalykai Pagrindinio ugdymo dalykai
  • Lietuvių kalba ir literatūra
  • Užsienio kalbos (anglų, vokiečių, rusų)
  • Istorija
  • Geografija
  • Matematika
  • Biologija
  • Chemija
  • Integruotas gamtos mokslų kursas
  • Integruotas socialinių mokslų kursas
  • Fizika
  • Lietuvių kalba
  • Užsienio kalbos (anglų, rusų, vokiečių)
  • Matematika
  • Informacinės technologijos
  • Biologija
  • Chemija
  • Fizika
  • Istorija
  • Pilietiškumo pagrindai
  • Geografija
  • Ekonomika ir verslumas
  • Dailė
  • Muzika
  • Technologijos
  • Kūno kultūra

17. Mokomųjų dalykų pasiekimai vertinami įrašais Įskaityta, Neįskaityta:

Vidurinio ir pagrindinio udgymo dalykai Profesinio mokymo programos
  • Dorinis ugdymas (etika, tikyba)
  • Pasirenkamosios menų programos (kompiuterinės muzikos technologijos)
  • Bendroji kūno kultūra ir pasirenkamoji sporto šaka
  • Žmogaus sauga
  • Mokomųjų dalykų moduliai
  • Darbuotojų sauga ir sveikata
  • Civilinė sauga
  • Pirmoji pagalba
  • Sveikos mitybos pagrindai
  1. Profesinio mokymo dalykai vertinami pažymiu, išskyrus nurodytus 17 punkte.
  2. Sprendimą dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo mokantis žmogaus saugos, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, dailės, muzikos, technologijų – 9-10 klasėse, dorinio ugdymo (etikos, katalikų tikybos), kūno kultūros – 9-12 klasėse, pasirenkamųjų dalykų ir dalyko modulių priima mokytojų taryba, atsižvelgdama į mokinių ir jų tėvų pageidavimus bei mokyklos metodinės tarybos rekomendacijas.
  3. Mokinių kontroliniai, savarankiški, laboratoriniai, projektiniai ir kiti darbai, kai mokinys parodo pasiekimų lygiuose numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus, vertinami pažymiu.
  4. Neatestuotas mokinys – mokinys, kurio dalyko(-ų) mokėjimas per pusmetį ar mokslo metus yra neįvertintas.

V. VERTINIMO FORMOS, UŽ KURIAS RAŠOMAS PAŽYMYS

22. Kontrolinis darbas

  • Skiriamas baigiant didesnę temą, skyrių, dalyko programos dalį.
  • Jis gali trukti 45-90 minučių.
  • Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę.
  • Kontrolinio darbo užduotys sudaromos laikantis nuoseklumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti atitinkamą įvertinimą.
  • Kontrolinio darbo formos gali būti įvairios: klausimynas, rašinys (samprotaujamasis, literatūrinis ir kt.), testas, projektinis darbas, pateiktys, uždavinių sprendimas, grafiniai, praktiniai darbai ir kitoks raštu ar praktiškai atliekamas darbas.
  • Ištaisyti kontroliniai darbai grąžinami pateikiant įvertinimą per 2 savaites nuo parašymo (atlikimo) dienos.
  • Kontrolinio darbo rezultatai įrašomi į dienyną.
  • Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, turi teisę mokytojo nuožiūra atsiskaityti iki kito kontrolinio darbo (vėliausiai iki pusmečio pabaigos).
  • Mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.

23. Laboratorinis, praktinis darbas

  • Ugdo mokinių praktinius gebėjimus: teorinės žinios pritaikomos praktiškai.
  • Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą (išmatuoti, apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, sisteminti, daryti brėžinius, formuluoti išvadas).
  • Praktiniai darbai trunka ne mažiau kaip 35 min., jų metu užrašomi teoriškai ar praktiškai atliktų tyrimų arba bandymų rezultatai.
  • Laboratorinio (praktinio) darbo rezultatai paskelbiami per dvi savaites.
  • Laboratoriniai (praktiniai) darbai atliekami pagal numatytą planą.
  • Profesinio mokymo praktiniai darbai gali trukti 4-8 pamokas.
  • Profesinio mokymo praktinis darbas įvertinamas užsiėmimo pabaigoje.
  • Įvertinimas įrašomas į dienyną.

24. Savarankiškas darbas

  • Savarankiško darbo tikslas – įvertinti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.
  • Savarankiškas darbas gali trukti 15-45 minutes.
  • Jo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų temų.
  • Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis priemonėmis.
  • Patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai).
  • Savarankiškas darbas gali būti vertinamas kaupiamuoju balu.
  • Apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti nebūtina.
  • Savarankiškas papildomas darbas – mokinio pasirinktas ar mokytojo paskirtas individualus darbas, atitinkantis programų reikalavimus (darbas su IKT, rengimasis projektinio darbo pristatymui, papildomas rengimasis egzaminams, referatas, pateiktys ir kt.)

25. Apklausa raštu ar žodžiu

  • Tikslas – greitas mokinių žinių patikrinimas.
  • Užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios, apimančios 1-2 pamokų temas.
  • Apklausos formos gali būti įvairios: klausimynas, testas, diktantas, monologinis kalbėjimas, raiškus teksto skaitymas, teksto pasakojimas, esė, moralinės dilemos interpretacija,  uždavinių sprendimas, brėžinių, schemų sudarymas, grafiniai darbai.
  • Apklausa gali trukti iki 20 minučių.
  • Apklausa vertinama pažymiu arba kaupiamaisiais taškais (balais).

26. Dalyvavimas mokyklos, miesto, rajono, regiono, respublikos, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, projektuose.

27. Individualus transporto priemonių vairavimas

  • Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę pradedama, kai mokinys moka kelių eismo taisykles.
  • Ugdo mokinių praktinius vairavimo gebėjimus.
  • Vairavimo mokymo pamoka trunka 90 min.
  • Vairuoti mokoma vadovaujantis vairuotojų kvalifikaciniais reikalavimais.
  • Kiekvienos pamokos mokymo rezultatai vertinami pažymiu.
  • Įvertinimas įrašomas į dienyną.

28. Mokinių pasiekimų, pažangos, pastangų kaupiamasis vertinimas organizuojamas ir fiksuojamas remiantis šiais kriterijais:

  • Už aktyvų darbą pamokoje, veikloje,  kūrybiškumą, iniciatyvumą;
  • Vertybines nuostatas į dalyką, mokymosi procesą.
  • Už namų darbų atlikimą;
  • Už pamokų lankomumą;
  • Už papildomų darbų  rengimą, jų pristatymą, darbą grupėse;
  • Už dalyvavimą renginiuose, konkursuose, olimpiadose, varžybose;
  • Už kitus mokytojo nuožiūra pasirinktus kriterijus (numatyti kiekvieno mokytojo vertinimo metodikoje).
  • Taškų (balų, „mažųjų pažymių) suma (vidurkis)  keičiama (konvertuojama) į pažymius, kurie surašomi į dienyną.

29. Namų darbai – tai sudėtinė mokymosi proceso dalis:

  • Jie papildo ir įtvirtina įgytas žinias, formuoja savarankiško mokymosi įgūdžius.
  • Namų darbams užduodama tai, ko mokinys nespėjo padaryti, išmokti klasėje per pamokas.
  • Namų darbų užduotys diferencijuojamos ir individualizuojamos, atsižvelgiant į informaciją, gautą vertinant mokinių mokymąsi, pažangą ir pasiekimus.
  • Namų darbai neskiriami mokinių atostogų, švenčių, savaitgalių dienomis.
  • Per ,,langus“ mokiniams sudaromos galimybės ruoštis kitoms pamokoms, ruošti namų darbus bibliotekoje, naudotis internetu ir kitomis mokymo priemonėmis. Namų darbų vertinimas atsispindi kiekvieno dalyko mokytojo vertinimo metodikoje.

VI. VERTINIMO INFORMACIJOS KAUPIMAS IR ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS

30. Mokytojas kaupia:

  • Kontrolinių darbų rezultatus;
  • Kūrybinių, projektinių darbų pavyzdžius, jų įvertinimą;
  • Mokinių pasiekimų olimpiadose, konkursuose, varžybose ir kt. įrodymus (pvz., diplomus, padėkas, protokolus ir pan.);
  • Pusmečio, mokslo metų neformalų vertinimą;
  • Rezultatų suvestines;

31. Įvertinimo fiksavimas

  • Mokinių pasiekimai fiksuojami el.dienyne.
  • Gamybinės praktikos įvertinimas fiksuojamas mokinio praktikos dienyne.
  • Visą reikalingą informaciją  mokiniams ir tėvams apie pasiekimus, pagyrimus ir kitus įrašus grupių vadovai ir dalykų mokytojai fiksuoja el.dienyne, laiškuose tėvams.
  • Už įvertinimų fiksavimą dienynuose  atsakingi dalykų mokytojai ir vadovai.

32. Papildomų darbų atsiskaitymo įvertinimai fiksuojami pagal nuosekliojo mokymosi reglamentuotą tvarką.

VII. ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS  BAIGUS PROGRAMĄ AR JOS DALĮ

33. Mokymosi rezultatams apibendrinti, įvertinti  taikomas apibendrinamasis vertinimas (pusmečio, metinis pažymys ar  įskaita arba egzamino pažymys).

34. Pusmetis vedamas, jei yra buvę dvidešimt ir daugiau pamokų.

35. Pusmečio pažymys vedamas ne mažiau kaip iš trijų pažymių.

36. Pusmečių, metiniai pažymiai vedami skaičiuojant pažymių, pusmečių aritmetinį vidurkį. Esant 5,5 ir 8,5 vidurkiui (riba tarp pasiekimų lygio), mokytojas atsižvelgia į mokinio kaupiamojo vertinimo pasiekimus, pastangas, mokymosi tikslus.

37. Mokslo metams pasibaigus į aukštesnį kursą keliami mokiniai, turintys teigiamus įvertinimus.

38. Mokiniai, turintys neigiamą metinį įvertinimą, sąlyginai keliami į aukštesnį kursą ir turi likviduoti įsiskolinimus iki mokytojų taryboje nustatytos datos.

39. Mokiniui, kuriam mokantis pagal vidurinio ugdymo programą pusmečio pabaigoje dalyko kursas iš bendrojo (B) buvo pakeistas į išplėstinį (A), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas mokymosi pasiekimų patikrinimo (įskaitos) įvertinimas.

40. Jei mokinys per pusmetį praleido daugiau negu pusę pamokų be pateisinamos priežasties ir nustatytu laiku neatsiskaitė, jis neatestuojamas arba vedamas neigiamas pažymys.

41. Mokinio praktikos rezultatus vertina praktikos koordinatorius pagal praktikos vadovo pateiktas rekomendacijas, atitinkančias profesinio mokymo programą. Praktika vertinama „Atlikta“, „Neatlikta“.

42. Mokinys, baigęs profesinio mokymo programą, įgyja teisę į jo įgytų tai kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą, kuris vykdomas pagal Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašą.

43. Mokinys laikomas nebaigusiu profesinio mokymo programos, jei jis nepasiekė visų profesinio mokymo programoje numatytų mokymosi rezultatų, jei ne visų mokomųjų dalykų jo mokymosi pasiekimai buvo įvertinti patenkinamai arba jei jis neatliko 1/3 praktikos programos dalies ar neįvykdė praktikos programos reikalavimų.

44. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų dalykų metinius įvertinimus, į aukštesnę klasę nekeliamas, jis laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą.

45. Pusmečių / metiniai pažymiai, kai yra neatestuota ar įvertinimas neigiamas, vedami taip:

I pusmetis II pusmetis Metinis Pastabos
3 4 4
Neįskaityta Įskaityta Įskaityta
5 3 3/4 Skiriamas papildomas darbas / Mokytojas sprendžia atsižvelgdamas į kaupiamąjį vertinimą.

Skiriamas papildomas darbas

Papildomo darbo

įvertinimas laikomas metiniu.

 

Įskaityta Neįskaityta Neįskaityta
Neatestuota 5 Atsiskaitymo ir II pusmečio vidurkis. Neatsiskaičius iki II pusmečio pabaigos, skiriamas papildomas darbas.
5 Neatestuota Neatestuota Skiriamas papildomas darbas

VIII. INFORMAVIMAS APIE VERTINIMĄ

46. Vertinimo informacija pateikiama žodžiu ir raštu pagal bendrą mokyklos tvarką (el.dienyne, spaudintiniuose profesinio mokymo dienynuose, pasiekimų patikrinimo, brandos ir kompetencijų vertinimo protokoluose, pusmečių ir metinėse suvestinėse, laiškuose tėvams).

47. Mokiniams:

  • Atsakinėjant žodžiu, įvertinimas pateikiamas argumentuotai tos pačios pamokos metu.
  • Atsakinėjant raštu – pagal tikrinamojo darbo specifiką, dalyko vertinimo kriterijus.

48. Mokytojams, grupių vadovams, administracijai:

  • Surašant pažymius į el.dienyną, dienynus.
  • Dalykų mokytojai apie probleminius atvejus (lankomumą, pažangumą, elgesį) informuoja grupės vadovą nedelsdami. Jei priemonės nepadeda ir situacija kartojasi, mokiniams padeda Vaiko gerovės komisija, socialinis pedagogas. Informuojami tėvai.
  • Pasibaigus pusmečiui, mokslo metams, grupių vadovai pristato skyrių vedėjams pasiekimų ir lankomumo suvestines.

49. Tėvams:

  • Tėvai (globėjai) sistemingai informuojami apie vaiko pasiekimus ir pažangą (el.dienyne, laiškais,  telefonu, individualaus pokalbio metu, tėvų susirinkimų metu)
  • Tėvus (globėjus) informuoja grupės vadovas, mokytojai.
  • Tėvų susirinkimai organizuojami tik po ugdymo rezultatų aptarimo mokytojų tarybos posėdžiuose.
  • Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje.

50. Bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo dalykų mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos pateikiamos prieduose.


Darbo grupė:

Rigonda Pereverzeva
Danutė Saudravienė
Inga Pranckevičienė
Violeta Bražinskienė
Milda Stonkienė
Veronika Razgienė
Daiva Bartkuvienė
Kostas Jonušas
Arvydas Šniaukšta

Stipendijų ir materialinės paramos skyrimo nuostatai

PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo mokyklos
direktoriaus 2017 m. rugsėjo 6 d.
įsakymu Nr. V1-.85

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
MOKINIŲ STIPENDIJŲ MOKĖJIMO IR MATERIALINĖS PARAMOS
SKYRIMO NUOSTATAI

I BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Stipendijų ir materialinės paramos skyrimo mokiniui nuostatai, parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 860 „Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo mokiniui, kuris mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją“ tvarkos aprašu.

2. Nuostatai reglamentuoja stipendijų mokėjimą, apskaičiavimą ir paskirstymą, taip pat materialinės paramos skyrimą Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokiniams.

3. Stipendija ir materialinė parama skiriama mokiniams, kurie mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas. Stipendijos ir materialinė parama skiriamos neviršijant metams patvirtinto stipendijų fondo.

II STIPENDIJŲ FONDO APSKAIČIAVIMAS

4. Mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją stipendijų fondas skaičiuojamas 70 procentų dieninio skyriaus mokinių, mokant 0,76 bazinės socialinės išmokos dydžio (toliau BSI) stipendiją.

5. Mokinio, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, minimali stipendija-0,27 BSI dydžio, maksimali stipendija-0,76 BSI dydžio.

III. STIPENDIJŲ IR MATERIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS

6. Stipendija skiriama kas mėnesį pažangiems, gerai lankantiems pamokas, likvidavusiems įsiskolinimus iki einamojo mėnesio 20 d. mokiniams bei jų atostogų ir praktikos metu.

7. Užsieniečiams-lietuvių kilmės asmenims, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, pateikusiems krašto lietuvių bendruomenės arba išduodančių užsieniečiams vizas Lietuvos respublikos valstybės institucijos ar įstaigos užsienyje išduotą užsieniečio lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, skiriamos stipendijos, 70 procentų didesnės už nurodytas 5 punkte.

8. Pirmą kartą priimtiems į mokyklos pirmą kursą mokiniams pirmąjį mokymosi pusmetį stipendija skiriam 0,27 BSI dydžio, antrąjį mokymosi pusmetį ir toliau – nuostatų nustatyta tvarka.

9. Konkretus stipendijos dydis priklauso nuo mokymosi rezultatų (mokiniams besimokantiems bendrojo lavinimo dalykus A lygiu pažangumo vidurkis didinamas 0,1 balo už kiekvieną dalyką):

 

Mokinio pažangumo vidurkis (balai) Skiriamos stipendijos dydis
BSI Eurais
8,0-10 0,76 28,88
7,0-7,9 0,59 22,42
6,0-6,9 0,43 16,34
5,0-5,9 0,35 13,30
4,0-4,9 0,27 10,36

 

10. Mokinio stipendijos dydžio skaičiavimui, pažangumo vidurkis nustatomas:

10.1. pirmo ir antro kursų- pirmo pusmečio pažymių vidurkį, ir pagal  metinių pažymių vidurkį;

10.2. trečio kurso pirmo pusmečio – pagal antro kurso antro metinių pažymių vidurkį, antro pusmečio-  pagal metinių pažymių vidurkį;

10.3. grįžusiems iš akademinių atostogų – pagal mokymosi rezultatus nuostatų 10.1 arba 10.2 nustatyta tvarka, priklausomai nuo kurso.

11. 0,27 BSI dydžio stipendija mokama:

11.1. pirmo kurso mokiniams, gerai lankantiems pamokas, pirmą mokslo metų pusmetį.

11.2. mokiniams- praktikos metu.

11.3. gerai besimokantiems mokiniams praktikos metu mokėti stipendiją pagal mokymosi rezultatus.

12. Stipendija neskiriama:

12.1. antrą kartą besimokantiems pagal pagrindinio profesinio mokymo programas;

12.2. nepažangiems mokiniams;

12.3. praleidus per mėnesį be pateisinamos priežasties 41 pamoką ir daugiau;

12.4. suteikus mokiniui akademines atostogas;

12.5. per antrą pusmetį nepažangiems mokiniams  vasaros atostogų metu;

12.6. paskyrus mokiniui nuobaudą, direktoriaus įsakymu:

12.6.1. pastabą – vieną mėnesį;

12.6.2. papeikimą – du mėnesius.

13. Stipendija mažinama mokiniui praleidus per einamąjį mėnesį be priežasties:

13.1. nuo 9 iki 16 pamokų –  20 procentų;

13.2. nuo 17 iki 24 pamokų –  40 procentų;

13.3. nuo 25 iki 32 pamokų –  60 procentų;

13.4. nuo 33 pamokų –  80 procentų.

14. Mokiniams, labai gerai lankantiems pamokas (per mėnesį nepraleidusiems nei vienos pamokos arba praleidusiems tik pagal direktoriaus įsakymą dėl dalyvavimo konkursuose, olimpiadose, varžybose ar kituose renginiuose), drausmingiems, stipendija gali būti iki 20 proc. per mėnesį, jei neviršijama maksimali stipendija .

15. Stipendijų skyrimas apskaitomas stipendijų skyrimo mokiniams sąrašuose.

16. Grupės vadovas užpildo stipendijų skyrimo sąrašą ir iki einamojo mėnesio 20 dienos jį perduoda socialiniam pedagogui, kuris kiekvieno mėnesio 22 dieną parengia direktoriaus įsakymo projektą dėl stipendijų skyrimo mokiniams.

17. Už pateiktų duomenų stipendijų skyrimui apie mokinių pažangumą, nuobaudų skyrimą, pamokų lankomumą atsako grupės vadovas.

18. Materialinė parama mokiniui mokyklos direktoriaus įsakymu gali būti skiriama ne dažniau kaip kartą per pusmetį, negali viršyti dviejų maksimalių stipendijų dydžio ir esant pakankamai stipendijų fondo lėšų bei pateikus mokyklos prašymu reikiamus dokumentus;

18.1. mokiniams iš šeimų arba vieniems gyvenantiems asmenims, gaunantiems piniginę socialinę paramą pagal LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;

18.2. mokiniams, netekusiems vieno iš tėvų ( globėjų, rūpintojų) ir esantiems iš šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų ir vyresnius, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklų, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;

18.3. mokiniams, turintiems vaikų;

18.4. ypatingu nelaimės atveju: sunkiai susirgus, susižalojus, netekus vieno iš tėvų ir kitais nelaimingais atvejais.

19. Materialinės paramos mokiniams skyrimo įsakymą pagal pateiktus mokinių prašymus, dokumentus, įrodančius paramos reikalingumą, grupės vadovų rekomendacijas rengia socialinis pedagogas, tvirtina mokyklos direktorius.

20. Nuostatai įsigalioja nuo 2017 m. spalio 2 dienos.