PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS,
PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS RIETAVO FILIALO
NUOTOLINIO MOKYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nuotolinis mokymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-372 „Dėl rekomendacijų dėl ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu patvirtinimo“ ir 2020 m. kovo 19 d. įsakymu V-396 „Dėl rekomendacijų dėl profesinio mokymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu patvirtinimo“ (toliau Rekomendacijos) bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ ir 2019-2020 ir 2020-2021 m. m. bendraisiais profesinio mokymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr.V-929 pakeitimais.
2. Plungės technologijų ir verslo mokyklos (toliau – Mokykla), Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialo (toliau – Filialas) nuotolinio mokymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus nuotolinio mokymo organizavimui. Aprašas parengtas, vadovaujantis Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1006 „Dėl mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“ ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020-08-04).
3. Nuotoliniu būdu mokykla gali ugdyti mokinius nepriklausomai nuo to, ar šis būdas yra įteisintas įstatuose, ar ne. Organizuojant ir vykdant ugdymą/mokymą nuotoliniu būdu, mokymo sutartys nekeičiamos.
4. Pagrindinės sąvokos:

          Nuotolinis mokymas – informacinių komunikacijos technologijų (toliau IKT) priemonėmis paremtas mokymo organizavimo būdas, siekiant lankstumo ir prieinamumo, šalia tradicinių mokymo būdų, naudojant virtualią mokymosi aplinką (toliau – VMA) ir kitas skaitmenines technines priemones, organizuojamas nuotolinis kontaktinis sinchroninio laiko ir/arba nesinchroninio laiko darbas su moksleiviais. Tai mokymo(si) būdas, kai besimokantysis nepalaiko tiesioginio kontakto su mokytoju, būdami skirtingose vietose, naudodami informacines komunikacijos priemones ir technologijas, jungiasi su mokytoju ir dalyvauja grupinėse ar individualiose mokytojo konsultacijose.

Nuotolinio mokymo pamoka – tai mokymo/si medžiagos rinkinys, skirtas konkrečiai pamokos temai (teorinė ir praktinė medžiaga, savikontrolės ir patikros užduotys, mokėjimus ir įgūdžius lavinančios užduotys);

Nuotolinė konsultacija – tai virtualioje mokymo/si ar kitoje aplinkoje įvairiomis technologinėmis ir komunikacinėmis priemonėmis mokytojo teikiamos konsultacijos mokiniams.

        Virtuali mokymo(-si) aplinka (VMA) – tai kompiuterių tinklais ir kitomis ITK pagrįsta informacinė ugdymo sistema, kurioje vyksta mokymo(si) procesas ir mokinių bei mokytojų sąveika, suteiktos galimybės kurti ir naudoti įvairius mokymosi scenarijus ir metodus.

        Sinchroninis nuotolinis mokymas(-sis) – mokymo procesas vyksta tuo pačiu metu realiame laike, naudojant vaizdo ar garso konferencijų būdą,  naudojamos informacinių technologijų priemonės, skirtos kurti vaizdo konferencijas, pokalbių kambarius ir pan.

        Asinchroninis nuotolinis mokymas(-sis) – mokymo procesas vyksta bet kur ir bet kuriuo metu, bendraujama naudojantis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ar paprastu paštu.

 

II. NUOTOLINIO MOKYMO ORGANIZAVIMAS

5. Nuotolinis mokymas mokykloje gali būti organizuojamas derinant nuotolinio ir kasdieninio mokymo elementus bei priemones pagal patvirtintą pamokų tvarkaraštį, vadovaujantis mokyklos vykdomų mokymo programų įgyvendinimo planais.
6. Mokymo proceso organizavimo būdas pasirenkamas bendru mokinio ir mokyklos direktoriaus susitarimu, pateikus prašymą ir atsižvelgus į mokinio mokymosi poreikius ir mokyklos galimybes organizuoti mokymo procesą atitinkamu būdu, visa tai įteisinant mokymo sutartyje arba direktoriaus įsakymu.
7. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio ir pavienio mokymo forma) mokomi asmenys, negalintys nuosekliai mokytis pagal pagrindinio, vidurinio ar profesinio mokymo programas kasdieniniu būdu.
8. Nuotolinio mokymosi forma gali mokytis:

8.1.1. dirbantieji;

8.1.2. besilaukiančios moterys;

8.1.3. asmenys, auginantys mažamečius vaikus;

8.1.4. mokiniai, ilgą laiką besigydantys ligoninėse arba sanatorijose;

8.1.6. asmenys, gyvenantys ar dirbantys vietovėse, iš kurių sunku pasiekti mokyklą;

8.1.7. asmenys, dėl kitų svarbių priežasčių negalintys lankyti mokyklos.

9. Profesinis ir bendrojo ugdymo mokymas gali būti vykdomos mišriu būdu, derinant nuotolinius ir kasdieninius mokymo metodus ir priemones. Vykdomos nuotoliniu būdu mokymo dalies apimtis priklauso nuo mokomojo dalyko specifikos, mokomojo dalyko programos, mokymo planų, valandų paskirstymo, mokymo metodų, mokinių skaičiaus, mokymo formos ir kt.).
10. Mokykla ir jo atsakingi darbuotojai pagal kompetenciją:

10.1. įsivertina technologines galimybes, turimas skaitmenines priemones, nuotolinės mokymosi aplinkos taikymo galimybes, kurios užtikrintų ne tik skaitmeninio mokymo turinio pasiekiamumą, bet ir bendravimą bei bendradarbiavimą mokymo proceso metu realiuoju (sinchroniniu) ir/ar nerealiuoju (asinchroniniu) laiku;

10.2. įvertina, ar visi mokiniai gali turėti prieigą prie pasirinktos programinės ar skaitmeninės įrangos mokymuisi nuotoliniu būdu, susitaria dėl galimų šios problemos sprendimo būdų;

10.3. administracija paskiria skaitmeninių technologijų administratorių, kuris konsultuotų mokytojus ir mokinius technologijų naudojimo klausimais;

10.4. paveda grupių vadovams pasitikrinti kontaktinius duomenis, kurie gali būti reikalingi kontaktuoti su mokiniais ar nepilnamečių mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais);

10.5. planuoja profesinio mokymo turinio įgyvendinimą nuotoliniu būdu naudojant darbinius elektroninius paštus, Moodle platformą, ZOOM;

• bibliotekos darbuotoja atskirame aplanke pateikia informaciją, aktyvias nuorodas, skaitmenines mokymo/si priemones ir pan.

 

11. Esant galimybei praktinis mokymas nukeliamas ir nuotoliniu būdu organizuojamas tik teorinis mokymas, o nesant tokiai galimybei, praktinio mokymo užduotys formuojamos nuotoliniu būdu, nustatant, kaip už atliktas užduotis bus atsiskaitoma ir parašomas įvertinimas. Jei užtikrinti praktinio mokymo kokybę sudėtinga, praktinis mokymas ar jo dalis gali būti atidedama, kol bus atnaujintas įprastas mokymo procesas.

12.Siekiant kokybiško nuotolinio mokymo/si organizavimo, Mokykla organizuoja nuotolinio mokymo pamokų stebėseną, konsultacijas pagal suderintą su mokytojais planą. Mokyklos  paskirti atsakingi darbuotojai ir/ar įgalioti atstovai turi teisę, netrikdant nuotolinio mokymo organizavimo bei vykdymo proceso, atlikti mokymo pamokų tiesioginę ar vaizdo įrašų stebėseną, teikti konsultacijas mokytojams.

13. Mokytojai, mokantys mokinius nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, yra įgiję skaitmeninio raštingumo kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-555 „Dėl Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms aprašo patvirtinimo“, ir taiko jas ugdymo turiniui kurti, ugdymui planuoti ir organizuoti, mokinių mokymo procesui bei pažangai stebėti ir vertinti, bendradarbiauti su kitais mokytojais ir pagalbos mokiniui specialistais, tėvais (globėjais, rūpintojais).
14. Dėl techninių nesklandumų (interneto ryšio nebuvimas, elektros įtampos trikdžiai, serverio darbo sutrikimai) neįvykus virtualioms pamokoms, jos turi būti pravestos pagal patvirtintą papildomą tvarkaraštį.
15. Nuotolinio mokymo pamokos rengiamos pagal ilgalaikį mokomojo dalyko planą.
16. Privalomi nuotolinio mokymo dalyko didaktinės dalies elementai pateikiami VMA: dalyko planas, pamokų tvarkaraštis, mokymo medžiaga, mokytojo ir mokinio bendradarbiavimą užtikrinančios veiklos (darbas virtualioje aplinkoje, susirašinėjimas, diskusijos ir kt. veiklos, suplanuotos mokytojo).
17. Dalyko turinyje turi būti numatytos ir naudojamos priemonės savarankiškai besimokančių veiklai organizuoti ir užtikrinti: dalyvavimas diskusijų forumuose, papildomos medžiagos paieška ir publikavimas, pasirengimas atlikti užduotį, jos atlikimas, parengimas apginti užduotį, pasirengimas kitiems atsiskaitymams, savikontrolės klausimai, pratimų, užduočių, testų atlikimas.
18. Mokinio pasiekimai vertinami naudojant Plungės technologijų ir verslo mokyklos nuotolinio mokymo/si mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašą. Vertinant naudojami VMA priemonėmis sudaryti testai, klausimynai, nuotolinė kontaktinė apklausa, trumpos užduotys, praktiniai darbai ir/ar kita.
19. Mokomasis dalykas turi tenkinti bendruosius teksto formatavimo, šrifto, apipavidalinimo reikalavimus. Naudojamos iliustracijos, garsinė, vaizdinė medžiaga turi būti susijusi su mokomojo dalyko turiniu ir naudojama pagrįstai.

 

III . NUOTOLINIO MOKYMO DALYVIŲ VEIKLA:

20. Skyrių vedėjai:

20.1. nuolat dalijasi aktualia informacija, gauta iš Švietimo mokslo ir sporto ministerijos ar kitų institucijų;

20.2. priima sprendimus dėl mokymosi nuotoliniu būdu galimybių (mokinių prašymai);

20.3. konsultuoja mokinius VMA aplinkos klausimais;

20.4. informuoja Mokyklos ir Filialo bendruomenes apie mokymo (-si) nuotoliniu būdu įgyvendinimą;

20.5. kontroliuoja ir tikrina e-dienyne įrašus apie pravestas pamoks;

20.6. organizuoja mokymo (-si) nuotoliniu būdu kokybės stebėseną ir aptarimus.

21. Mokytojai:

21.1. rengia ir atnaujina nuotolinio mokymo medžiagą, talpina ją VMA, palaiko nuolatinį ryšį su mokiniais, skatina mokymosi veiklą, vertina mokymosi pasiekimus pagal patvirtintą Mokyklos nuotolinio mokymo/si mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašą;

21.2.įtraukia į nuotolinio mokymo pamokas mokinius, supažindina juos su vykdymo tvarka ir specifika, pateikia mokymosi planą;

21.3. pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį veda pamokas;

21.4. tikrina besimokančiųjų darbus anksčiau išvardintomis priemonėmis, rašo besimokantiesiems atliktų užduočių komentarus, konsultuoja, teikia rekomendacijas, organizuoja atliktų darbų tobulinimo procesą, supažindina su atsiskaitymų rezultatais;

21.5. vertinimus už darbus, pateiktus VMA ar atliktus vaizdo pamokų metu, surašo e-dienyne;

21.6. teikia informaciją apie mokinių jungimąsi ir mokymąsi grupių vadovams ir skyrių vedėjams;

21.7. pritaiko pamokos struktūrą sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui, atsižvelgiant į mokinių amžių, dalyko programos ir ugdymo/mokymo programos ypatumus, specifiškumą;

21.8. prieš pradedant mokyti nuotoliniu būdu dalyko mokytojai informuoja mokinius elektroniniu paštu apie  mokymo/si organizavimo būdus, priemones, vertinimus, atsiskaitymo

laikotarpius ir kt.;

21.9. prie užduočių nurodoma atsiskaitymo data, iki kada ir kur mokinys turi atsiųsti atliktas užduotis mokytojui. Užduočių įvertinimus mokytojas siunčia mokiniui elektroniniu paštu ar kitomis iš anksto aptartomis ryšio priemonėmis ar forma;

21.10. palaiko nuolatinius ryšius su besimokančiais, skatina jų aktyvų mokymąsi ir bendravimą, padeda naudotis savarankiškomis mokymo priemonėmis, jei reikia siunčia besimokantiems  priminimo žinutes dėl tarpinių atsiskaitymų ar užduoties pateikimo terminų, laiku praneša kitą reikšmingą informaciją;

21.11. laikosi profesinės etikos, autorinių teisių reikalavimų, užtikrina naudojamų asmens duomenų apsaugą;

21.12. valdo, saugo, sistemina informaciją ir duomenis, taiko bendravimo strategijas su mokiniais, mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais, atsižvelgiant į kontekstą ir situaciją, dalijasi patikima informacija, bendradarbiauja kuriant skaitmeninį turinį, taiko kitas skaitmenines kompetencijas, įvardintas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 25 d. pakeitimo įsakymu Nr. V-598 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymo Nr.

ISAK-555 „Dėl Reikalavimų mokytojų kompiuterinio raštingumo programoms patvirtinimo“;

21.13. jei mokytojas neturi objektyvios galimybės prisijungti iš namų, apie tokią aplinkybę turi nedelsdamas informuoti savo tiesioginį vadovą ar metodininką. Tokiu atveju su mokytoju aptariamos galimybės dirbti, jam atvykstant į darbo vietą, kur jis galėtų prisijungti prie nuotolinio mokymosi aplinkos;

21.14. mokytojai savarankiškai tobulina dalykines, komunikacines ir technologines kompetencijas, siekiant kokybiškai organizuoti nuotolinio mokymo/si pamokas, VMA naudojimą.

22. Grupių vadovai:

22.1. informuoja mokinius dėl prisijungimo prie VMA;

22.2. surenka informaciją apie  mokinių galimybes  turėti prieigą prie pasirinktos programinės ar skaitmeninės įrangos mokymuisi nuotoliniu būdu;

22.3. stebi mokinių lankomumą, pažangumą, bendradarbiauja su mokytojais;

22.4. teikia informaciją apie mokymosi rezultatus tėvams, globėjams.

23. Mokiniai:

23.1. pageidavimą mokytis nuotoliniu būdu pareiškia raštu, pagrįsdami tokio mokymosi poreikį ir nurodydami laikotarpį;

23.2. įsivertina savo turimas informacines technines galimybes, priemones, neturint galimybių informuoja grupės vadovą;

23.3. susipažįsta su nuotolinio mokymo/si organizavimo būdais, priemonėmis, pamokos (temos) vertinimu, atsiskaitymo laikotarpiu ir kita svarbia informacija, kuri jam gali būti pateikta elektroniniu paštu ar kitu būdu;

23.4. mokinys mokymosi laikotarpiu privalo laikytis disciplinos, sekti pamokų tvarkaraštį, atlikti užduotis bei tarpinius atsiskaitymus, laiku prisijungti prie paskyros, naudojant vaizdo kamerą ir mikrofoną. Išimtinais atvejais, kai mokinys negali naudotis vaizdo kamera, apie tai turi informuoti grupės vadovą;

23.5. kita savarankiška mokinio privaloma veikla: pateiktos medžiagos analizė, dalyvavimas diskusijose, papildomos medžiagos paieška, savikontrolės užduočių atlikimas, pasirengimas tarpiniams atsiskaitymams, pasirengimas egzaminui ir kt.

23.6. turi galimybę individualiai mokytis pateiktą medžiagą pasirinktu laiku, jam priimtu tempu.

24.Mokiniai privalo:

24.1. dalyvauti virtualiose pamokose (mokiniai, kurie derina nuotolinį mokymą su kasdieniniu, pagal galimybes dalyvauja virtualiose ir realiose pamokose, tačiau ne mažiau kaip 50% pamokų);

24.2. atlikti visus įskaitinius kontrolinius darbus ir įkelti juos į VMA;

24.3. išstudijuoti visą pateiktą teorinę medžiagą VMA;

24.4. saugoti savo prisijungimo prie VMA duomenis, neperduoti jų tretiems asmenims.

25. Mokinių mokymosi apskaita tvarkoma elektroniniame dienyne.
26. Besimokančiųjų pagal Suaugusiųjų tęstinio profesinio mokymo programas mokymosi pasiekimų apskaita vykdoma Moodle aplinkoje ir mokymosi rezultatų suvestinėje.
27. Moodle aplinkoje atlikti testai ir užduotys vertinami kaupiamaisiais balais, įskaitomis, pažymiais.
28. Mokytojai, mokantys mokinius nuotoliniu mišriuoju ugdymo proceso organizavimo būdu, yra įvaldę virtualią mokymosi aplinką, kitas informacines komunikacines technologijas ir pritaiko jas ugdymo turiniui kurti, ugdymuisi planuoti ir organizuoti, mokinių mokymosi procesui bei pažangai stebėti ir vertinti, bendradarbiauti su kitais mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais, tėvais (globėjais, rūpintojais).
29. Nuotolinio mokymo ugdymo proceso organizavimo administratoriaus funkcijos:

29.1. sukuria mokomųjų dalykų kursų struktūrą;

29.2. suteikia mokytojui ir mokiniams jungimosi prie Moodle aplinkos asmeninį vardą ir slaptažodį;

29.3. apmoko mokinius prisijungti ir dirbti virtualioje mokymosi aplinkoje Moodle;

29.4. prižiūri ir administruoja virtualią mokymo(si) aplinką ir jos vartotojus;

29.5. konsultuoja mokytojus Moodle aplinkos vartojimo klausimais, sprendžia iškilusias technines problemas.

 

IV. MEDŽIAGOS RENGIMAS IR  TINKAMUMAS NUOTOLINIAM MOKYMUI 

30. Pamokos turinys talpinamas į VMA aplinką.
31. Medžiaga gali būti diferencijuojama atsižvelgiant į mokinių gebėjimus.

32.Nuotolinio mokymo pamokos medžiagą sudaro: teorinė dalis, praktinės užduotys ir papildoma medžiaga (pateikiama papildoma ar reikiama informacija užduotims atlikti), vertinimas ir įsivertinimas. Visa temos medžiaga talpinama į vieną aplanką. Pamokos turinys turi atitikti bendrus estetikos, elementarius raštvedybos reikalavimus, būti aiškus, informatyvus, vientisas.

 

V. BENDRUOMENĖS APRŪPINIMAS INFORMACINĖMIS TECHNOLOGINĖMIS PRIEMONĖMIS

33. Nuotoliniam ugdymui, mokymui labiausiai tinka mobilioji/judrioji įranga (nešiojamieji kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai), reikalingas nuolatinis interneto ryšys. Mokyklos valdoma programinė įranga yra saugi: legali, nuolat atnaujinama, turinti privatumo apsaugą ir apsaugą nuo virusų, užtikrinanti saugų dalijimąsi duomenimis.

34.Mokykla atsižvelgdama į turimas IT galimybes gali išduoti įrangą nuotolinio mokymo organizavimo laikotarpiu. Prioritetas skiriamas mokiniui, atsižvelgiant į jo individualią faktinę situaciją (pvz.: sunki materialinė padėtis ir pan., pagal mokinio pateiktus mokyklai duomenis).

35. Mokytojui, darbuotojui, neturinčiam galimybės namuose vykdyti mokymo ar darbo proceso nuotoliniu būdu, pagal jo atliekamas darbo funkcijas gali būti sudaromos sąlygos dirbti mokykloje, užtikrinant būtinas saugos ir higienos sąlygas (skiriant nuolatinę darbo vietą), jeigu tai nėra draudžiama (rekomenduojama) dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ar pagal lokalinius mokyklos įsakymus.

 

VI. SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36. Aprašas taikomas visiems darbuotojams ir mokiniams bei mokyklos bendruomenei, kuri dalyvauja nuotolinio mokymo organizavime, vykdyme ar stebėsenoje.
37. Nuotolinis mokymas atliekamas įprastiniu mokyklos darbo pradžios ir pabaigos laiku pagal patvirtintus pamokų tvarkaraščius.

38. Mokytojas turi užtikrinti, kad mokyklos atstovai galėtų netrukdomai susisiekti su jo nurodytu telefono numeriu ir/ar el. paštu visą nuotolinio mokymo laiką.
39. Nuotolinis mokymas gali būti atliekamas su mokyklai priklausančia ir mokytojui ir/ar mokiniui naudotis perduota įranga, už kurios naudojimą, valdymą bei praradimą yra materialiai atsakingi mokytojas ir/ar mokinys.
40. Mokytojas įsipareigoja laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų reikalavimų nuotolinio mokymo atlikimo metu, Mokytojas turi užtikrinti, kad nuotolinio mokymo patalpa, kaip jo laikina darbo vieta, bei turimos ar jam suteiktos/naudojamos darbo priemonės atitinka visus būtinus saugos ir sveikatos reikalavimus.
41. Vykdant nuotolinį mokymą visa mokyklos teikiama informacija, darbinės užduotys ir kitoks susižinojimas su mokykla yra laikoma konfidencialia informacija.
42. Mokytojas įsipareigoja nesuteikti prieigos prie nuotolinį mokymą atlikti naudojamoje įrangoje esančios informacijos kitiems asmenims, saugoti ir neatskleisti informacijos apie savo prisijungimo duomenis (vartotojo vardo, slaptažodžių ir pan.), išskyrus mokyklos darbuotojams ir/ar jo atstovams, vykdantiems nuotolinio mokymo stebėseną.
43. Mokytojas įsipareigoja saugoti, neatskleisti bei nesudaryti galimybės tretiesiems asmenims sužinoti jokių duomenų, įskaitant ir asmens duomenis, kuriuos mokytojas valdo vykdydamas nuotolinį mokymą, išskyrus mokyklos darbuotojams ir/ar jo atstovams, vykdantiems nuotolinio mokymo stebėseną.
44. Remiantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/679 (Bendrajame duomenų apsaugos reglamentu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Darbo kodekse ir kituose asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma, pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymiu, jo atvaizdą bet kokiu formatu, foto ar vaizdo medžiagoje.
45. Visais atvejais, jei, mokytojo nuomone, kyla grėsmė dėl konfidencialumo pažeidimo ar asmens duomenų atskleidimo, mokytojas privalo pranešti apie tai savo tiesioginiam vadovui ir kartu nedelsiant imtis priemonių šiai grėsmei šalinti.
46. Mokytojas atsiskaito tiesioginiam vadovui dėl įvykdytų užduočių elektroniniu paštu arba kitu su tiesioginiu vadovu suderintu būdu, atsižvelgdamas į nustatytus užduočių įvykdymo terminus.
47. Tvarkos aprašas pildomas ir (ar) keičiamas Mokyklos direktoriaus įsakymu.

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS,
PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS RIETAVO FILIALO
NUOTOLINIO MOKYMO/SI MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Plungės technologijų ir verslo mokyklos, Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialo (toliau – Mokykla) nuotolinio mokymo/si mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašas (toliau – aprašas) parengtas vadovaujantis LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“, LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK- 556 „Dėl nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, Mokyklos ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu tvarkos aprašu, patvirtintu Mokyklos direktoriaus 2021 m. birželio —įsakymu—–Nr.V- „Dėl Plungės technologijų ir verslo mokyklos Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialo nuotolinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas grindžiamas individualiais mokinio poreikiais, psichologiniais ypatumais, aiškiais, mokiniams žinomais užduoties vertinimo kriterijais, susietais su profesinio mokymo programomis.
3. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą apima tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, bendrieji gebėjimai, įgūdžiai, asmeninė pažanga.

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus, kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

 

II. NUOTOLINIO MOKYMO/SI APLINKA

4. Mokyklos virtualią mokymo aplinką ( toliau -VMA) sudaro:
   • elektroninis dienynas;
   • asinchroninės komunikacinės priemonės (elektroninis paštas ir kt.);
   • sinchroninės komunikacinės priemonės (transliacijos platformos, vaizdo pamokos, konferencijos ir kt.);
   • virtuali mokymosi aplinka Moodle;
   • Kitos Mokyklos rekomenduojamos arba mokytojo / profesijos mokytojo pasirinktos komunikacijos priemonės.

 

III. NUOTOLINIO MOKYMO/SI VERTINIMO KRITERIJAI

5. Mokinio nuotolinio mokymo/si pasiekimų ir pažangos į(si)vertinimo procesą sudaro:
   • Mokinių identifikacija virtualioje erdvėje;
   • Pamokų organizavimas virtualioje mokymo/si platformoje, naudojant pasirinktus sinchroninius ir asinchroninius įrankius;
   • Mokinių atliktų užduočių rinkimas ir saugojimas;
   • Grįžtamojo ryšio užtikrinimas;
   • Diagnostinio ar /ir apibendrinamojo vertinimų taikymas;
   • Elektroninio dienyno naudojimas mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti, fiksuoti.
6. Nuotolinio mokymo/si metu vykdomas diagnostinis vertinimas, kurio metu mokinių pasiekimai įforminami pažymiais, taikant dešimties balų sistemą.

Vertinimo skalė:

Vertinimas	Apibūdinimas	Įvertinimas
Patenkinamas	Puikiai	10 (dešimt)	Įskaityta
	Labai gerai	9 (devyni)
	Gerai	8 (aštuoni)
	Pakankamai gerai	7 (septyni)
	Vidutiniškai	6 (šeši)
	Patenkinamai	5 (penki)
	Pakankamai patenkinamai	4 (keturi)
Nepatenkinamas	Nepatenkinamai	3 (trys)	Neįskaityta
	Labai blogai	2 (du)
	Nieko neatsakė Neatliko užduoties	1 (vienetas)

 

 

7. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus vertinti atsižvelgiant į pamokų skaičių, kad apytiksliai dešimčiai pamokų tektų ne mažiau kaip vienas pažymys (1-10) ar įrašas (įsk., neįsk.)
8. Mokantis pagal Modulines profesinio mokymo programas, mokinių pasiekimai vertinami pagal modulių kreditų skaičių:

8.1. 5 kreditų moduliui – ne mažiau 3 pažymių;

8.2. 10 kreditų moduliui – ne mažiau 6 pažymių;

8.3. 15-20 kreditų moduliui – ne mažiau 9 pažymių.

9. Mokinių nuotolinio, mokymo/si pasiekimų vertinimo formas ir užduoties vertinimo kriterijus, už kurias rašomas įvertinimas, planuoja mokytojas, atsižvelgdamas į profesinio mokymo programą, metodinės tarybos rekomendacijas bei vadovaudamasis šiuo aprašu.

9.1. Mokinių kontroliniai, savarankiški, laboratoriniai, projektiniai ir kiti darbai, kai mokinys parodo pasiekimų lygiuose ir kompetencijose numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus, vertinami pažymiu.

9.2. Jei mokinys dėl svarbių (pvz., ligos), mokyklos vadovo pateisintų priežasčių nedalyvavo atsiskaitymo pamokoje – fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniui, sugrįžusiam į ugdymo procesą, skiriamos dvi savaitės atsiskaityti ir mokytojas teikia pagalbą. Jei mokinys, per tą laikotarpį mokytojo pagalbos nepriėmė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose, profesinio mokymo programose, mokinio pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui: „Nieko neatsakė, neatliko užduoties“ – 1 (vienas).

9.3. Jei mokinys dėl ligos nesijungė sinchroniniu ar asinchroniniu būdu daugiau kaip 1 mėnesį, atsiskaityti gali suderinęs su mokytoju atsiskaitymų grafiką, bet ne ilgiau kaip iki mokslo metų pabaigos.

9.4. Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį (pvz., pusmetį) neatliko visų numatytų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties, nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose, profesinio mokymo programose, mokinio dalyko pusmečio ar kito ugdymo laikotarpio (modulio) pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui: „Labai blogai“.

9.5. Praktinio mokymo užduotys gali būti atliekamos nuotoliniu būdu, tačiau sąlygos darbams atlikti turi atitikti konkrečiai mokymo programai privalomos įrangos, medžiagų ir kitų darbui reikalingų priemonių aprūpinimo reikalavimus.

9.6. Atliktos/atliekamos praktinės užduotys siunčiamos/transliuojamos mokytojui.

9.7. Pusmečio dalykų įvertinimas fiksuojamas iš atitinkamo laikotarpio pažymių, skaičiuojant jų svertinį arba aritmetinį vidurkį, taikant apvalinimo taisyklę. Pusmečių, metiniai pažymiai vedami skaičiuojant pažymių, pusmečių aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles. Esant 5,5 ir 8,5 vidurkiui (riba tarp ugdymo bendrųjų programų pasiekimų lygio), mokytojas atsižvelgia į mokinio kaupiamojo vertinimo pasiekimus, pastangas, mokymosi tikslus.

9.8. Jei mokinys per pusmetį ar modulio mokymosi laikotarpį nustatytu laiku neatsiskaitė, jo pasiekimai vertinami „Labai blogai“ arba vedamas neigiamas pažymys. Metinis dalyko įvertinimas fiksuojamas iš I ir II pusmečių pažymių.

9.9. Nuotolinio mokymosi rezultatams apibendrinti baigus atskiro profesinio mokymo dalyko, modulio programą taikomas apibendrinamasis vertinimas.

9.10. Mokyklos metodinėse grupėse mokytojai analizuoja mokinių, besimokančių nuotoliniu būdu, mokymosi pasiekimus, priima sprendimus dėl mokymo metodų ir mokymosi užduočių, išteklių panaudojimo veiksmingumo ir kt.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10. Dėl kitų šiame Tvarkos apraše nenumatytų ir neaprašytų dalyko pusmečio, metinio ar kito ugdymo laikotarpio (modulio) įvertinimo fiksavimo atvejų susitariama mokykloje.
11. Mokyklos Nuotolinio mokymo/si mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašas bendru sutarimu, esant reikalui, gali būti koreguojamas ir tobulinamas.

PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus
2020 m. spalio 20  d.
įsakymu Nr. V1-79

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS,
PLUNGĖS TVM RIETAVO FILIALO
MOKYMO ORGANIZAVIMO NUOTOLINIU
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU TVARKOS APRAŠAS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokymo organizavimo nuotolinio ugdymo proceso organizavimo būdu tvarkos aprašas – (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja nuotolinio mokymosi būdu organizavimą pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas tvarką, esant ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje, kilus grėsmei sveikatai.
2. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, profesinio mokymo modulinėmis programomis, bendraisiais ugdymo planais bei kitais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teisės aktais.
3. Nuotolinio mokymo(si) tikslai:

3.1. sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui gauti ugdymo(si) paslaugas, atitinkančias jo gebėjimus ir poreikius;
3.2. diegti modernias, informacinėmis kompiuterinėmis technologijomis (toliau IKT) pagrįstas mokymo priemones ir metodus.

4. Tvarkoje vartojamos sąvokos:

Nuotolinis mokymasis – tai mokymosi forma, kai mokinys nepalaiko betarpiško kontakto su mokytoju. Bendravimas su mokytoju vyksta realiuoju (sinchroniniu) ir / ar nerealiuoju (asinchroniniu) laiku. Bendravimas ir bendradarbiavimas vyksta IKT priemonėmis virtualioje mokymosi aplinkoje.

Nuotolinis konsultavimas – papildoma pagalba mokiniams, besimokantiems kasdieniniu būdu ir negalintiems atvykti į mokyklą dėl pateisinamų priežasčių.

Virtuali mokymo(si) aplinka – tai kompiuterių tinklais ir kitomis ITK pagrįsta informacinė ugdymo sistema, kurioje vyksta mokymo(si) procesas ir mokinių bei mokytojų sąveika, suteiktos galimybės kurti ir naudoti įvairius mokymosi scenarijus ir metodus.

Ugdymo proceso nuotoliniu būdu proceso dalyviai: mokomųjų dalykų mokytojai, grupių/klasių vadovai, švietimo pagalbos specialistai, mokyklos administracija, tėvai (globėjai, rūpintojai), mokiniai.

II. PASIRENGIMAS ORGANIZUOTI UGDYMO PROCESĄ NUOTOLINIU BŪDU

5. Mokykla įsivertina technologines galimybes, turimas skaitmenines priemones, mokytojų kompetenciją, mokinių amžių ir jų aplinkos socialinę padėtį.
6. Paskiriamas skaitmeninių technologijų administratorius(riai) (IKT koordinatorius), kuris konsultuos mokytojus ir mokinius technologijų naudojimo klausimais.
7. Įvertinta, ar visi mokiniai gali turėti prieigą prie pasirinktos programinės ar skaitmeninės įrangos mokymuisi nuotoliniu būdu.
8. Paskelbta mokyklos interneto svetainėje IKT koordinatoriaus kontaktinė informacija.
9. Mokykloje susitarta dėl nuotolinio mokymosi aplinkų, kurios užtikrina ne tik skaitmeninio ugdymo turinio pasiekiamumą, bet ir bendravimą bei bendradarbiavimą ugdymo proceso metu realiuoju (sinchroniniu) ir/ar nerealiuoju (asinchroniniu) laiku: TAMO, elektroninis paštas, ZOOM, MOODLE, kitos ryšio priemonės, mokytojų individualiai pasirinktos nuotolinio mokymo(si) aplinkos (Egzaminatorius, SOCRATYVE ir kt.), dėl ugdymo nuotoliniu būdu organizavimo, dėl bendravimo su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais) būdų, informavimo priemonių ir kanalų (skambučiai, laiškai, žinutės į TAMO, uždaros Facebook grupės, Messenger).
10. Mokykloje susitarta dėl ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
11. Nuotolinis mokymas organizuojamas visų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymų dalykų.

III NUOTOLINIO MOKYMO VYKDYMAS

12. Nuotolinis mokymas(is) organizuojamas virtualioje ZOOM, MODLE, TAMO ir kitose susitartose aplinkose. Pamokos vyksta pagal tvarkaraštį realiu laiku (8.00 – 15.15 val.)
13. Nuotolinio mokymo administratorius:

13.1. padeda sukurti mokomųjų dalykų struktūrą mokytojams;
13.2. apmoko mokytojus, mokinius prisijungti ir dirbti pasirinktoje virtualioje mokymosi aplinkoje, stebi jų lankomumą;
13.3. prižiūri ir administruoja virtualią mokymo(si) aplinką ir vartotojus;
13.4. konsultuoja mokytojus virtualios aplinkos vartojimo klausimais, sprendžia iškilusias technines problemas, padeda organizuoti vaizdo konferencijas konsultacijoms teikti.

14. Mokytojas:

14.1 pasiruošia mokyti nuotoliniu būdu: parengia ir sukaupia, saugo skaitmeninę mokomąją medžiagą, užduotis, skirtas mokiniams mokytis nuotoliniu būdu;
14.2. skaitmeninę mokomąją medžiagą, užduotis ir kitas mokymui skirtas nuorodas sukelia į virtualią mokymo/si aplinką.
14.3. numato užduočių pateikimo, atlikimo, atsiskaitymo tvarką, namų darbų skyrimą, atsiskaitomųjų ir kontrolinių darbų vykdymą, derina įvairius vertinimo būdus;
14.4. pildo TAMO dienyną pagal tvarkaraštį (tema, darbas pamokoje, namų darbai), vertinimus už paskirtus ir atliktus darbus, užduotis virtualioje aplinkoje surašo elektroniniame TAMO dienyne, fiksuoja mokinių lankomumą pagal prisijungimą sinchroninėje pamokoje;
14.5. bendradarbiauja su grupės/klasės auklėtoju (per elektroninį paštą, per TAMO, telefonu, per socialinius tinklus);
14.6. pagal poreikį komunikuoja su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais);
14.7. pagal poreikį parengia savo virtualios pamokos vedimo tvarką;
14.8. veda trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas;
14.9. analizuoja panaudotų priemonių veiksmingumą.

15. Grupių vadovas:

15.1.konsultuoja mokinius dėl prisijungimo, stebi jų mokymosi eigą, supažindina su saugiu darbu internetinėje erdvėje;
15.2. bendradarbiauja su tėvais, suteikia jiems informaciją apie mokinių mokymosi rezultatus;
15.3. surenka informaciją apie mokinius, kuri reikalinga nuotoliniam mokymui (ar visi auklėtiniai turi prieigą prie pasirinktos programinės ar skaitmeninės įrangos mokymuisi nuotoliniu būdu, el. paštą);
15.4. informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) kaip bus organizuojamas mokymas(sis) nuotoliniu būdu;
15.5. bendradarbiauja su mokomųjų dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais dėl auklėtinio mokymosi problemų ar mokymosi pagalbos teikimo būdų ir priemonių;
15.6. kartu su auklėtinių tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais ir auklėtiniu aptaria iškilusias nuotolinio mokymo/si problemas, pagalbos teikimo galimybes.
15.7. Vykdo suplanuotą darbą su grupe, organizuoja susirinkimus, valandėles, vykdo prevencinį darbą nuotoliniu būdu.

16. Mokinys:

16.1. laikosi dienotvarkės ir pamokų tvarkaraščio, prisijungia naudodamasis tikru savo vardu ir pavarde prie virtualios mokymosi aplinkos, pasiekia skaitmeninę mokymosi medžiagą, bendrauja ir bendradarbiauja su mokytoju, mokiniais, atlieka pateiktas užduotis, įsivertina, stebi savo pažangą;
16.2. gali kreiptis į mokytoją dėl individualių konsultacijų;
16.3. gali kreiptis pagalbos į švietimo pagalbos specialistus (socialinė pedagogė, psichologė).
16.4. Mokinys, kuris nesijungia į pamoką sinchroniniu laiku ir iki sutarto su mokytoju laiko neatliko paskirtų užduočių, žymimas kaip nedalyvavęs pamokoje.

17. Tėvai:

17.1. užtikrina mokinių, kuriems dar nėra 18 m., mokymąsi nuotoliniu būdu, bendrauja su mokytojais, užtikrina, kad mokiniai be pateisinamos priežasties nepraleistų nuotolinio mokymo pamokų;
17.2. bendrauja su grupės vadovu, teikia reikiamą informaciją apie mokinį, praneša kodėl jis nedalyvauja nuotolinio mokymo pamokose;
17.3. domisi vaiko pasiekimais ir bendradarbiauja su grupės/klasės vadovais, dalykų mokytojais, administracija.

18. Švietimo pagalbos specialistų funkcijos:

18.1. nuotoliniu būdu teikia pagalbą mokiniams, grupės vadovams, tėvams (globėjams, rūpintojams);
18.2. nuotoliniu būdu teikia pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams;
18.3. nuotoliniu būdu konsultuoja mokinius, grupių vadovus, tėvus (globėjus, rūpintojus) jiems aktualiais mokymosi pasiekimų gerinimo ir mokymosi pagalbos teikimo klausimais;

19. Mokyklos administracija:

19.1. organizuoja nuotolinį mokymą, parengia priemonių planą;
19.2. skyrių vedėjai sudaro nuotolinio mokymosi tvarkaraščius;
19.3. sudaro galimybę mokiniams, kurie neturi reikalingų nuotoliniam mokymuisi priemonių, naudotis mokyklos priemonėmis;
19.4. parenka nuotolinio mokymo/si aplinką, kuri užtikrintų ne tik skaitmeninio mokymo turinio pasiekiamumą, bet ir bendravimą bei bendradarbiavimą mokymo proceso metu realiuoju (sinchroniniu) ir / ar nerealiuoju (asinchroniniu) laiku;
19.5. paskiria skaitmeninių technologijų administratorių (IKT koordinatorių), kuris konsultuoja mokytojus ir mokinius technologijų naudojimo klausimais;
19.6. užtikrina sklandų ugdymo proceso nuotoliniu būdu vykdymą, užtikrina asmens duomenų apsaugą dirbant ir mokant nuotolinio mokymo būdu.

IV BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Ugdymo programos įgyvendinimui, galima naudotis esamu laisvai prieinamu nacionaliniu skaitmeniniu ugdymo turiniu (Emokykla, Ugdymo sodas ir kt ).
20. Tvarkos aprašas bendru sutarimu gali būti papildomas, keičiamas.

1 priedas

METODINĖS REKOMENDACIJOS
RENGIANT NUOTOLINIO MOKYMO(SI) MEDŽIAGĄ

 

I ĮVADINĖ DALIS

II DALYKO PAVADINIMAS

1. Naujienų ir bendravimo formos
2. Pamokos, kurso aprašymas (kam skirtas – grupė, literatūra)
3. ištekliai (nuorodos į papildomą medžiagą mokiniui)

III PAGRINDINĖ DALIS

1. Skyriaus pavadinimas;
2. Tema;
3. Tikslai, uždaviniai;
4. Mokinių žinios, gebėjimai ir kompetencijos
5. Pagrindinė pamokos dalis (teikiama medžiaga, informacija, paaiškinimas, pagalbos mokiniui teikimo būdas (kada ir kokiu būdu));
6. Užduotis (atlikimo žingsniai, nurodomas kiek mokiniai turės skirti laiko užduotims atlikti);
7. Grįžtamasis ryšys mokiniams, jų tėvams;
8. Vertinimas;
9. Namų darbai (būtini).

PRITARTA
Plungės technologijų ir verslo
Mokyklos mokytojų  tarybos posėdžio
2015 m. spalio 28 d. nutarimu
Protokolo  Nr.7

PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo
Mokyklos direktoriaus
2015 m. spalio  d.
Įsakymo Nr.

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS MOKINIUI TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagalbos mokiniams teikimo tikslus, uždavinius, principus, formas, rūšis, gavėjus, teikėjus bei socialinės pedagoginės pagalbos organizavimą.

1.2. Socialinė pedagoginė pagalba mokiniui – tai mokyklos darbuotojų (grupės vadovų, bendrabučio auklėtojo, mokytojų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei profesinių mokymo dalykų mokytojų – toliau vadinami mokytojais), mokyklos administracijos, Vaiko gerovės komisijos, pagalbos mokiniui specialistų – visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, socialinio pedagogo, bibliotekininko, psichologo, ugdymo karjerai koordinatoriaus – veikla, susijusi su mokinių socialinių, pedagoginių poreikių tenkinimu, leidžianti didinti ugdymo(-si) veiksmingumą ir kokybę.

1.3. Socialinės pedagoginės pagalbos tikslas – padėti įgyvendinti mokinių teisę į mokslą, užtikrinti veiksmingą mokinių ugdymąsi mokykloje, sudaryti prielaidas pozityviai socializacijai ir pilietinei brandai bei mokinių saugumui mokykloje.

1.4.Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281, Žin., 2011, Nr. 38-1804), Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969), Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu (2011-07-08, Nr. V-1228, Žin., Nr. 92-4395), Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu (2011-07-08, Nr. V-1229, Žin., 2011, Nr. 92-4396), Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu (Švietimo ir mokslo ministro 2011-07-21 įsakymas Nr. V-1393), Specialiojo ugdymo įstatymu (1998 m. gruodžio 15 d. Nr. VIII-969, Žin., 1998, Nr. 115-3228) ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, mokytojų, grupės vadovų bei pagalbos mokiniui specialistų pareigybių aprašymais, Vaiko gerovės komisijos aprašu.

2. PAGALBOS TEIKIMO UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

2.1. Uždaviniai:

2.1.1. padėti sėkmingai mokiniams adaptuotis mokykloje ar naujoje ugdymo pakopoje;
2.1.2. užtikrinti mokinių saugumą mokykloje;
2.1.3. kartu su tėvais (globėjais) padėti vaikams ir jaunimui pasirinkti ugdymo(-si) ir profesijos programas;
2.1.4. išsiaiškinti ir šalinti priežastis, dėl kurių mokiniai negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti;
2.1.5. sudaryti sąlygas gabių ir turinčių mokymosi sunkumų mokinių ugdymui(-si);
2.1.6. padėti mokiniui siekti Bendrosiose ugdymo programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų;
2.1.7. aiškintis mokinio mokymosi sutrikimų priežastis, elgesio nukrypimų ir asmenybės savybių problemas ir teikti reikalingą psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą.

2.2. Principai:

2.2.1. lygios galimybės – kiekvienam mokiniui užtikrinamas pagalbos prieinamumas;
2.2.2. visuotinumas – pagalba teikiama visiems mokyklos mokiniams, kuriems jos reikia;
2.2.3. kompleksiškumas – pagalba teikiama pagal poreikį kartu su kitomis socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo formomis (informacine, psichologine, specialiąja pedagogine ir specialiąja pagalba, sveikatos priežiūra mokykloje bei kt.);
2.2.4. decentralizacija – šeimos, visuomenės bei kitų institucijų dalyvavimas;
2.2.5. individualumas – pagalba teikiama atsižvelgiant į konkretaus mokinio poreikius ir problemas;
2.2.6. veiksmingumas – tinkamais ir laiku priimtais sprendimais;
2.2.7. konfidencialumas – neatskleidžiama konfidenciali informacija be mokinio ar jo tėvų (globėjų) sutikimo tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

3. PAGALBOS GAVĖJAI, TEIKĖJAI, FORMOS IR RŪŠYS

3.1. Socialinės pedagoginės pagalbos gavėjai – mokyklos mokiniai.

3.2. Socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai – mokyklos darbuotojai: grupių vadovai, bendrabučio auklėtojas, mokytojai ir mokyklos administracija, Vaiko gerovės komisija, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, socialinis pedagogas, bibliotekininkas, psichologas, ugdymo karjerai koordinatorius (žr. priedą Nr.1).

3.3. Socialinės pedagoginės pagalbos formos:

3.3.1. individualus darbas su mokiniu – gabių mokinių skatinimas bei ruošimas dalyvauti olimpiadose bei konkursuose, darbas su mokymosi sunkumų ir elgesio sutrikimų turinčiais mokiniais; grupės vadovų, mokytojų, mokyklos administracijos pokalbiai, psichologo ir socialinio pedagogo konsultacijos, tyrimai;
3.3.2. darbas su grupe – grupinės konsultacijos (psichologo, socialinio pedagogo), grupės valandėlės, ugdymo dalyvių tarpusavio santykių reguliavimas, profesinis konsultavimas bei informavimas, grupinis darbas su gabiais, mokymosi sunkumų ir elgesio sutrikimų turinčiais mokiniais, grupiniai tyrimai;
3.3.3. darbas su mokinio šeima – pagalba sprendžiant problemas, trukdančias mokinio ugdymo (-si) procesui, pasirenkant mokymosi lygius, būsimą profesiją, tėvų (globėjų) ir mokyklos bendradarbiavimo stiprinimas;
3.3.4. darbas su mokyklos bendruomene – saugios aplinkos kūrimas ir palaikymas, savivaldos aktyvavimas;
3.3.5. darbas su kitomis rajono, apskrities institucijomis, socialiniais partneriais – ryšių tarp institucijų ir socialinių partnerių palaikymas, jų įtraukimas į informacines, psichologinės, specialiosios pedagoginės ir kitos specialiosios pagalbos teikimą, siekiant užtikrinti pagalbos veiksmingumą ir vykdant socialinių pedagoginių problemų prevenciją.

3.4. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo rūšys:

3.4.1. konsultavimas – esant poreikiams, mokiniams skiriamos ilgalaikės ir trumpalaikės (individualios ar grupinės) konsultacijos;
3.4.2. ugdymo diferencijavimas mokiniui ir mokinių grupei, siekiant sudaryti palankias sąlygas tiek gabių, tiek mokymosi problemų turinčių mokinių ugdymui;
3.4.3. socialinių ir gyvenimo įgūdžių formavimas – ugdomas gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti problemas, kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti, pažinti save, elgtis visuomenėje priimtinais būdais, valdyti emocijas, sveikos gyvensenos įgūdžius;
3.4.4. elgesio korekcija, socialiai priimtino elgesio modeliavimas;
3.4.5. nusikalstamumo, mokyklos nelankymo, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, savižudybių, ŽIV/AIDS, prievartos, smurto ir teisės pažeidimų prevencija;
3.4.6. pagalbos komandos telkimas mokykloje (esant reikalui, pasitelkiant šeimą bei socialinius partnerius), siekiant sėkmingai spręsti mokinių problemas.

4. PAGALBOS ORGANIZAVIMAS

4.1. Grupės vadovai ir mokytojai teikia pagalbą grupės mokiniams, rūpinasi jų asmenybės ugdymu(-si) bei branda, siekia pažinti auklėtinių, mokinių poreikius, polinkius, interesus, gabumus, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo procesą, domisi ir rūpinasi mokinių sveikata, jų sauga, puoselėja sveiką gyvenseną, bendradarbiauja su pagalbos mokiniui specialistais, informuoja tėvus (globėjus) apie iškylančias problemas, padeda mokiniams spręsti psichologines, socialines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas, stebi, analizuoja tėvų bei socialinės aplinkos poveikį ugdymui(-si).

4.2. Sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis − saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais). Sveikatos priežiūrą vykdo mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas.

4.3. Mokyklos vaiko gerovės komisija organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, socialinės pedagoginės pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą, švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atlieka mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pirminį įvertinimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas (žr. priedą Nr.2).

5. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Mokykloje dirba aukštos kvalifikacijos mokytojų kolektyvas, susitelkę pedagoginės pagalbos specialistai Vaiko gerovės komisijos veikloje. Didelė darbo patirtis ir profesionalumas sudaro prielaidas tinkamai teikti pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, socialinę, informacinę pagalbą mokiniams. Savitarpio pagarbos, tolerancijos tiek tarp mokytojų ir mokinių, tiek dėmesio kiekvienam mokiniui atmosferos formavimas mokyklose – kompleksinis viso mokyklos kolektyvo darbo reikalaujantis uždavinys. Tai padėtų spręsti daugeliui mokinių aktualias adaptacijos naujose aplinkose problemas, smurto, mokinių – mokytojų santykių ir kitas problemas.

PATVIRTINTA
Mokyklos direktoriaus įsakymu
2018-09-03. Nr.V1-79

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS  APRAŠAS

I BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Plungės technologijų ir verslo mokyklos (toliau Mokyklos) mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos apraše (toliau — Apraše) aptariami vertinimo tikslas ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas ugdymo procese, vertinimo formos, mokymo ir vertinimo individualizavimas, įvertinimo fiksavimas baigus programą ar jos dalį ir informavimas apie vertinimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis šiais dokumentais:

2.1. Lietuvos Respublikos Švietimo ir Profesinio mokymo įstatymais,

2.2 Kitais ugdymą reglamentuojančiais dokumentais ir Mokyklos susitarimais.

3. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra Mokyklos ugdymo turinio dalis, deranti su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinimas, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas padeda mokiniui mokytis, bręsti kaip asmenybei, pateikia informaciją apie mokymosi pažangą, nusako mokytojo, Mokyklos darbo sėkmę, suteikia tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprina ryšius tarp mokinio, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) ir Mokyklos.
4. Apraše vartojamos sąvokos:

• Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas, naudojamas mokymo ir mokymosi kokybei gerinti.
• Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.
• Įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
• Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
• Vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimus pagal bendrojo ugdymo programas, profesinio mokymo standartus atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.
• Asmeninės mokinio pažangos vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.
• Savivaldis mokymasis – mokymasis, per kurį mokinys savo iniciatyva išsiaiškina mokymosi poreikius, keliasi tikslus, planuojasi mokymąsi, sukuria ar pasirenka mokymosi aplinką bei priemones, sau tinkamas mokymosi strategijas, įsivertina pasiekimus ir pažangą.
• Signalinis pusmečio įvertinimas – kartą per pusmetį iš esamų pažymių vedamas aritmetinis vidurkis, leidžiantis mokiniui įsivertinti, mokytojui, administracijai vertinti esamą situaciją;

5. Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

5.1. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

5.2. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.
5.3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

5.4. Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus.
5.5. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz. standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

6. Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

6.1. Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;

6.2. Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Vertinimas nefiksuojamas ar fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.). Neformalus vertinimas – žodinis, kai mokytojas vertinimus, pastebėjimus išsako žodžiu; raštiškas, kai fiksuojami vertinimai (pagyrimai, pastabos) el.dienyne, mokinio užrašuose, teikiami pagyrimo raštai.

6.3. Kaupiamasis vertinimas (sudėtinis pažymys) – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko mokyklos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu.  Kaupiamasis vertinimas skatina mokinius bendradarbiauti, ieškoti sprendimų, drąsiai mąstyti ir nebijoti pažymių. Kaupiamuoju vertinimu siekiama, kad mokiniai dirbtų per visas pamokas, o ne tik stengtųsi gerai parašyti tikrinamuosius bei kontrolinius darbus ar atsiskaitymus. Kiekvienas  mokytojas turi savo dalyko kaupiamojo vertinimo metodiką (taškai, pliusai, minusai, „mažieji“ pažymiai, kreditai ir pan.). Kaupiamasis vertinimas netaikomas vertinant  baigiamuosius darbus (mokyklinius brandos egzaminus, baigiamuosius projektus ir kt.) bei vykdant kompetencijų vertinimą, nes šiais atvejais  įvertinamas rezultatas, t. y. daugelio dalykų visuminis išmokimo lygis.

Kaupiamojo vertinimo pranašumai:

• praplečiamos vertinimo ribos, sumažėja neigiamų vertinimų, įvertinamos mažiausios mokinio pastangos;
• įgalina mokinius dirbti per visas pamokas, ugdo tvirtas vidinio vertinimo nuostatas;
• diferencijuojama mokinio atlikto darbo vertė;
• padidėja vertinimo objektyvumas;

7. Vertinimas orientuotas į mokinių kompetencijų ugdymą. Ugdant mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas, siekiama, kad mokymasis būtų savivaldis.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

8. Vertinimo tikslai:

8.1. Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.
8.2. Suteikti mokiniams informaciją apie jų pasiekimus ir pažangą.
8.3. Nustatyti mokytojo ir mokyklos darbo kokybę.

9. Vertinimo uždaviniai:

9.1. Padėti mokiniui pažinti save, įsivertinti savo pasiekimų rezultatus, kelti mokymosi tikslus;
9.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes ir nustatyti problemas bei spragas;
9.3. Diferencijuoti ir individualizuoti mokymo(si) procesą;
9.4. Suteikti tėvams ar globėjams informaciją apie vaiko mokymąsi ir gebėjimus;
9.10. Stiprinti ryšius tarp mokyklos, mokinio ir tėvų (globėjų);
9.11. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokiniams pagalbą.

III. VERTINIMO PRINCIPAI

10. Vertinimo principai:

10.1. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.
10.2. Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus.
10.3. Vertinimas atviras ir skaidrus.
10.4. Vertinimas objektyvus ir veiksmingas.
10.5. Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas.

10.6.Vertinama individuali mokinio pažanga – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais.  Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

11. Dalyko mokytojai per pirmąsias pamokas supažindina mokinius su pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, savo dalyko vertinimo metodika (sistema), asmeninės mokinio pažangos stebėjimo, informacijos kaupimo, fiksavimo, analizavimo principais.
12. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu. Pirmosios dvi mokymosi savaitės skiriamos naujai atvykusių mokinių adaptacijai, kurios metu taikomas formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas, mokinių mokymosi pasiekimai nepatenkinamais pažymiais nevertinami.
13. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal bendrųjų ugdymo programų, profesinio mokymo programų reikalavimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.
14. Mokinio pasiekimai įrašais „įsk“arba „neįsk“periodiškai vertinami visą ugdymo laikotarpį.
15. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus vertinti atsižvelgiant į pamokų skaičių, kad apytiksliai dešimčiai pamokų tektų ne mažiau kaip vienas pažymys (1-10) ar įrašas (įsk., neįsk.)
16. Mokinių kontroliniai, savarankiški, laboratoriniai, projektiniai ir kiti darbai, kai mokinys parodo pasiekimų lygiuose ir kompetencijose numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus,- vertinami pažymiu.
17. Jei mokinys dėl svarbių (pvz., ligos), mokyklos vadovo pateisintų priežasčių nedalyvavo atsiskaitymo pamokoje – fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniui, sugrįžusiam į ugdymo procesą, skiriamos dvi savaitės atsiskaityti ir mokytojas teikia pagalbą. Jei mokinys, per tą laikotarpį mokytojo pagalbos nepriėmė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose, profesinio mokymo programose, mokinio pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „nieko neatsakė, neatliko užduoties“ – 1 (vienas).
18. Vertinant mokinių pasiekimus ugdymo procese orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose. Vertinimo skalė:

Pasiekimų lygis	Trumpas apibūdinimas	Įvertinimas
Aukštesnysis	Puikiai	10 (dešimt)	Įskaityta
	Labai gerai	9 (devyni)
Pagrindinis	Gerai	8 (aštuoni)
	Pakankamai gerai	7 (septyni)
	Vidutiniškai	6 (šeši)
Patenkinamas	Patenkinamai	5 (penki)
	Pakankamai patenkinamai	4 (keturi)
Nepatenkinamas	Blogai	3 (trys)	Neįskaityta
	Labai blogai	2 (du)
	Nieko neatsakė, neatliko užduoties	1 (vienas)

 

19. Profesinio mokymo (teorijos ir praktinio mokymo) dalykų, modulių mokinių pasiekimai ugdymo procese vertinami dešimties balų sistema.

Vertinimas	Trumpas apibūdinimas	Įvertinimas
Patenkinamas	Puikiai	10 (dešimt)	Įskaityta
	Labai gerai	9 (devyni)
	Gerai	8 (aštuoni)
	Pakankamai gerai	7 (septyni)
	Vidutiniškai	6 (šeši)
	Patenkinamai	5 (penki)
	Pakankamai patenkinamai	4 (keturi)
Nepatenkinamas	Blogai	3 (trys)	Neįskaityta
	Labai blogai	2 (du)
	Nieko neatsakė, neatliko užduoties	1 (vienas)

20. Mokomųjų dalykų, modulių pasiekimai vertinami įrašais įskaityta, neįskaityta:

Vidurinio ir pagrindinio udgymo dalykai	Profesinio mokymo programos
Dorinis ugdymas (etika, tikyba) Bendroji kūno kultūra ir pasirenkamoji sporto šaka (aerobika) Žmogaus sauga Pasirinktų mokomųjų dalykų moduliai	·         Pagal profesinio mokymo planus ir programas: Darbuotojų sauga ir sveikatao Civilinė saugao Pirmoji pagalbao Sveikos mitybos pagrindaio Kūno kultūra Modulinių programų privalomieji moduliai “Įvadas į profesiją”, “Sąmoningas fizinio aktyvumo reguliavimas”, “Darbuotojų sauga ir sveikata”, “Žmogaus sauga ekstremaliose situacijose”.

21. Mokomųjų dalykų, modulių pasiekimai vertinami pažymiu:

Vidurinio ugdymo	Pagrindinio ugdymo	Profesinio mokymo
·         Lietuvių kalba ir literatūra;·         Užsienio kalbos (anglų, vokiečių, rusų);·         Istorija;·         Geografija;·         Matematika;·         Biologija;·         Chemija;·         Integruotas gamtos kursas;·         Integruotas socialinių mokslų kursas;·         Fizika.	Lietuvių kalba Užsienio kalbos (anglų, rusų, vokiečių) Matematika Informacinės technologijos Biologija Chemija Fizika Istorija Pilietiškumo pagrindai Geografija Ekonomika ir verslumas Dailė Muzika Technologijos Kūno kultūra	·         Dalykai pagal profesinio mokymo planus ir programas;·         Modulinų programų privalomieji, bendrieji ir pasirenkamieji moduliai pagal programas, išskyrus 20 punkte nurodytus.

V. VERTINIMO FORMOS, UŽ KURIAS RAŠOMAS PAŽYMYS

22. Kontrolinis darbas

• Skiriamas baigiant didesnę temą, skyrių, dalyko programos dalį.
• Jis gali trukti 45-90 minučių.
• Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę.
• Kontrolinio darbo užduotys sudaromos laikantis nuoseklumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti atitinkamą įvertinimą.
• Kontrolinio darbo formos gali būti įvairios: klausimynas, rašinys (samprotaujamasis, literatūrinis ir kt.), testas, projektinis darbas, pateiktys, uždavinių sprendimas, grafiniai, praktiniai darbai ir kitoks raštu ar praktiškai atliekamas darbas.
• Ištaisyti kontroliniai darbai grąžinami pateikiant įvertinimą per 2 savaites nuo parašymo (atlikimo) dienos.
• Kontrolinio darbo rezultatai įrašomi į el.dienyną.
• Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, turi teisę mokytojo nuožiūra atsiskaityti iki kito kontrolinio darbo (vėliausiai iki pusmečio pabaigos).
• Mokiniams per dieną rekomenduojama skirti ne daugiau kaip vieną kontrolinį darbą.

23. 23. Laboratorinis, praktinis darbas

• Ugdo mokinių praktinius gebėjimus: teorinės žinios pritaikomos praktiškai.
• Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą (išmatuoti, apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, sisteminti, daryti brėžinius, formuluoti išvadas).
• Praktiniai darbai trunka ne mažiau kaip 35 min., jų metu užrašomi teoriškai ar praktiškai atliktų tyrimų arba bandymų rezultatai.
• Laboratorinio (praktinio) darbo rezultatai paskelbiami per dvi savaites.
• Laboratoriniai (praktiniai) darbai atliekami pagal numatytą planą.
• Profesinio mokymo praktiniai darbai gali trukti 4-8 pamokas.
• Profesinio mokymo praktinis darbas įvertinamas užsiėmimo pabaigoje.
• Įvertinimas įrašomas į dienyną.

24. 24. Savarankiškas darbas

• Savarankiško darbo tikslas – įvertinti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai . . atlikdamas praktines užduotis.
• Savarankiškas darbas gali trukti 15-45 minutes.
• Jo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų temų.
• Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis priemonėmis.
• Patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai).
• Savarankiškas darbas gali būti vertinamas kaupiamuoju balu.
• Apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti nebūtina.
• Savarankiškas papildomas darbas – mokinio pasirinktas ar mokytojo paskirtas individualus darbas, atitinkantis programų reikalavimus (darbas su IKT, rengimasis projektinio darbo pristatymui, papildomas rengimasis egzaminams, referatas, pateiktys ir kt.)

25. Apklausa raštu ar žodžiu

• Tikslas – greitas mokinių žinių patikrinimas.
• Užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios, apimančios 1-2 pamokų temas.
• Apklausos formos gali būti įvairios: klausimynas, testas, diktantas, monologinis kalbėjimas, raiškus teksto skaitymas, teksto pasakojimas, esė, moralinės dilemos interpretacija, uždavinių sprendimas, brėžinių, schemų sudarymas, grafiniai darbai.
• Apklausa gali trukti iki 20 minučių.
• Apklausa vertinama pažymiu arba kaupiamaisiais taškais (balais).

26. Dalyvavimas mokyklos, miesto, rajono, regiono, respublikos, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, projektuose vertinamas pažymiu.
27. Individualus transporto priemonių vairavimas

• Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę pradedama, kai mokinys moka kelių eismo taisykles.
• Ugdo mokinių praktinius vairavimo gebėjimus.
• Vairavimo mokymo pamoka trunka 90 min.
• Vairuoti mokoma vadovaujantis vairuotojų kvalifikaciniais reikalavimais.
• Kiekvienos pamokos mokymo rezultatai vertinami pažymiu.
• Įvertinimas įrašomas į dienyną.

28. Mokinių pasiekimų, pažangos, pastangų kaupiamajam vertinimui vykdyti ir fiksuoti rekomenduojami šie kriterijai:

• Už aktyvų darbą pamokoje, veikloje,  kūrybiškumą, iniciatyvumą;
• Vertybines nuostatas į dalyką, mokymosi procesą.
• Už namų darbų atlikimą;
• Už pamokų lankomumą;
• Už papildomų darbų  rengimą, jų pristatymą, darbą grupėse;
• Už dalyvavimą renginiuose, konkursuose, olimpiadose, varžybose;
• Už kitus mokytojo nuožiūra pasirinktus kriterijus (numatyti kiekvieno mokytojo vertinimo metodikoje).
• Taškų (balų, „mažųjų pažymių) suma (vidurkis)  keičiama (konvertuojama) į pažymius, kurie surašomi į e.dienyną.

29. Namų darbai– tai sudėtinė mokymosi proceso dalis:

• Jie papildo ir įtvirtina įgytas žinias, formuoja savarankiško mokymosi įgūdžius.
• Namų darbams užduodama tai, ko mokinys nespėjo padaryti, išmokti klasėje per pamokas.
• Namų darbų užduotys diferencijuojamos ir individualizuojamos, atsižvelgiant į informaciją, gautą vertinant mokinių mokymąsi, pažangą ir pasiekimus.
• Namų darbai neskiriami mokinių atostogų, švenčių, savaitgalių dienomis.

VI. VERTINIMO INFORMACIJOS KAUPIMAS IR ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS

30. Mokytojas kaupia:

• Kontrolinių darbų rezultatus;
• Kūrybinių, projektinių darbų pavyzdžius, jų įvertinimą;
• Mokinių pasiekimų olimpiadose, konkursuose, varžybose ir kt. įrodymus (pvz., diplomus, padėkas, protokolus ir pan.);
• Pusmečio, mokslo metų neformalų vertinimą;
• Rezultatų suvestines;

31. 31. Įvertinimo fiksavimas

• Mokinių pasiekimai fiksuojami el.dienyne.
• Gamybinės praktikos įvertinimas fiksuojamas mokinio praktikos dienyne.
• Visą reikalingą informaciją mokiniams ir tėvams apie pasiekimus, pagyrimus ir kitus įrašus grupių vadovai ir dalykų mokytojai fiksuoja el.dienyne, asmeninės mokinio pažangos aplankuose ir kt.
• Už įvertinimų fiksavimą dienynuose atsakingi dalykų mokytojai ir vadovai.

VII. ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS  BAIGUS PROGRAMĄ AR JOS DALĮ

32. Mokymosi rezultatams apibendrinti, įvertinti taikomas apibendrinamasis vertinimas.
33. Vieno kredito modulio žinioms ir kompetencijoms apibendrinti turi būti ne mažiau kaip 1 pažymys.
34. 34. Modulinės profesinio mokymo programos mokymosi pasiekimai apibendrinami baigus kiekvieną modulį. Į pusmečio mokymosi pasiekimų suvestinę įrašomi baigtų modulių įvertinimai.
35. Fiksuojant pusmečio, metinį dalyko įvertinimą įrašais „įsk“ arba „neįsk“, atsižvelgiama į tai, kokių įrašų per ugdymo laikotarpį yra daugiau.
36. Pusmečių, metiniai pažymiai vedami skaičiuojant pažymių, pusmečių aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles. Esant 5,5 ir 8,5 vidurkiui (riba tarp ugdymo bendrųjų programų pasiekimų lygio), mokytojas atsižvelgia į mokinio kaupiamojo vertinimo pasiekimus, pastangas, mokymosi tikslus.
37. Jeigu modulinės profesinio mokymo programos vieną modulį moko keli mokytojai, kiekvienas mokytojas formuoja savo dienyną su tuo pačiu modulio pavadinimu ir jame fiksuoja savo dalyko vertinimus. Galutinį vertinimą veda mokytojas (turintis daugiausiai to modulio valandų) savo dienyne, kur suformuojamos pusmečių, metinės ataskaitos.
38. Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį (pvz.,pusmetį) neatliko visų numatytų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties, nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose, profesinio mokymo programose, mokinio dalyko pusmečio ar kito ugdymo laikotarpio (modulio) pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“.
39. Jeigu modulinės profesinio mokymo programos vieną modulį moko keli mokytojai, ir bent viena modulio dalis (atskiras mokytojas) įvertinima nepatenkinamai, viso modulio pasiekimai vertinami nepatenkinami, įrašant tos modulio dalies nepatenkinamo vertinimo pažymį.
40. Jei mokinys per pusmetį ar modulio mokymosi laikotarpį nustatytu laiku neatsiskaitė, jo pasiekimai vertinami “l. blogai” arba vedamas neigiamas pažymys.
41. Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį (pvz.,pusmetį) neatliko visų vertinimo užduočių dėl svarbių (pvz., ligos), mokyklos vadovo pateisintų priežasčių – fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, turi būti suteikta reikiama mokymosi pagalba. Atsiskaitymo laikotarpis nustatomas vaiko gerovės komisijoje, mokytojų susirinkime.
42. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu, išskyrus 43 punkte nurodytas situacijas.
43. Pusmečių / metiniai pažymiai, kai mokinio pasiekimai nėra įvertinti (įrašas “l.blogai”) ar įvertinimas neigiamas (1-3), vedami taip:

I pusmetis	II pusmetis	Metinis	Pastabos
3	4	4	–	–
Neįskaityta	Įskaityta	Įskaityta
4	3	3/4	Gali būti skiriamas papildomas darbas / Mokytojas sprendžia atsižvelgdamas į kaupiamąjį vertinimą, pusmečio pamokų skaičių, bendrą I ir II pusmečių pažymių vidurkį.	Papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
Įskaityta	Neįskaityta	Neįskaityta/Įskaityta
l.blogai	5	Papildomo darbo ir II pusmečio vidurkis.	Neatsiskaičius iki II pusmečio pabaigos, skiriamas papildomas darbas.
5	L. blogai	L. blogai	Skiriamas papildomas darbas

 

44. Mokiniui, kuriam mokantis pagal bendrojo ugdymo programą pusmečio pabaigoje dalyko kursas iš bendrojo (B) buvo pakeistas į išplėstinį (A), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas mokymosi pasiekimų patikrinimo (įskaitos) įvertinimas.
45. Mokinio praktikos rezultatus vertina praktikos koordinatorius pagal praktikos vadovo pateiktas rekomendacijas, atitinkančias profesinio mokymo programą. Praktika (modulinėse profesinio mokymo programose modulis „Įvadas į darbo rinką“) vertinama „Atlikta“, „Neatlikta“.
46. Mokinys, baigęs profesinio mokymo programą, įgyja teisę į jo įgytų tai kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą, kuris vykdomas pagal Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašą.
47. Mokinys laikomas nebaigusiu profesinio mokymo programos, jei jis nepasiekė visų profesinio mokymo programoje numatytų mokymosi rezultatų, jei ne visų mokomųjų dalykų, modulių jo mokymosi pasiekimai, kompetencijos buvo įvertinti patenkinamai arba jei jis neatliko 1/3 praktikos programos dalies ar neįvykdė praktikos programos reikalavimų.

48 Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje.

49. Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieną nepatenkinamą dalyko metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, nepaliekamas kartoti ugdymo programos vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje.
50. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų dalykų metinius įvertinimus, visas numatytas socialinės veiklos valandas, į aukštesnę klasę nekeliamas, jis laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą.
51. Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarką reglamentuoja mokyklos direkriaus patvirtintas Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašas.

VIII. SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

52. Pritaikytos Bendrosios programos pagrindas yra supaprastinta ir palengvinta tos pačios klasės/dalyko programa, padedanti mokiniui siekti patenkinamo pasiekimų lygio. Turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo klasėje turiniu, užtikrinant, kad ugdytinis, besimokantis pagal pritaikytą programą, dalyvautų bendroje klasės veikloje ir teminiu požiūriu mokytųsi to paties, skirtųsi tik nagrinėjamo dalyko apimtys ir temų nagrinėjimo gilumas.
53. Individualizuojant programą mokiniams, turintiems intelekto sutrikimus, svarbu: paprastinti, konkretinti, siaurinti jos turinį, daugiau laiko skiriant svarbiausių gebėjimų ugdymui, atsižvelgiant į praktinį žinių pritaikymą gyvenime, daugiau laiko skiriant kartojimui. Ugdymo turinys gali būti orientuotas ne į Bendrąsias ugdymo programas, bet į mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų bei savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimą. Dalyko programos individualizuotas turinys gali būti pildomas įvairiai. Programos pagrindu gali būti žemesnės klasės dalyko bendroji programa arba žymiai supaprastinta tos pačios klasės, kurioje mokosi mokinys, dalyko bendroji programa. Svarbus reikalavimas yra derinti tos klasės, kurioje mokosi mokinys, programos supaprastintą turinį su žemesniųjų klasių programos turiniu, leidžiančiu užpildyti mokymosi spragas ir tuo pačiu ,,neiškristi“ iš bendrojo klasės konteksto.
54. Informacija apie SUP mokinių mokymosi ir pažangos pasiekimus pateikiama vertinimo apraše, kuriame fiksuojamas mokinio žinių ir gebėjimų įvertinimas, atitikimas patenkinamą mokymosi pasiekimų lygį, pedagogų, tėvų trumpos pastabos, pasiūlymai. Vertinimo aprašas pildomas pusmečių pabaigoje.
55. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal pritaikytą Bendrąją programą ir siekiančiam įgyti pagrindinį išsilavinimą, apibendrinamasis vertinimas atliekamas pusmečio pabaigoje, įvertinant mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius.
56. Mokinių, mokomų pagal individualizuotas programas, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai yra žymiai žemesni ir nesiekia Bendrųjų programų dviejų metų laikotarpiui būdingų patenkinamo lygio požymių, todėl pasiekimai turi būti vertinami pagal individualizuotoje programoje numatytus pasiekimus. Jei pagal individualizuotą programą mokomas mokinys gerai atliko jam skirtas užduotis, pasiekė jo programoje numatytų tikslų, jis turi teisę gauti dešimtuką kaip ir bet kuris kitas klasės mokinys. Šių mokinių metiniai įvertinimai turėtų būti patenkinami. Jeigu mokinys nuolat gauna labai gerus ar nepatenkinamus pažymius, programa turi būti peržiūrima.
57. Specialiųjų poreikių mokiniui nepatenkinamas įvertinamas gali būti rašomas, jeigu jis turi potencinių galių, bet piktybiškai neatlieka jam skirtų užduočių, visiškai nededa pastangų joms atlikti.
58. Specialiųjų poreikių mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas, pasiekimai vertinami taikant 10 balų vertinimo sistemą, kaupiamąjį vertinimą.
59. Vertinama specialiųjų poreikių mokinio pasiekimai, o ne mokymosi sunkumai. Esminiais vertinimo kriterijais turėtų būti mokinio bendrosios kompetencijos (geba naudotis vadovėliu, atramine medžiaga, reikšti nuomonę, sisteminti, analizuotis, daryti išvadas ir pan.) ir dalykinės kompetencijos (rašymo, skaitymo, skaičiavimo, savarankiškos veiklos ir pan.).
60. Pagalbiniais vertinimo kriterijais, už kuriuos mokinys galėtų gauti papildomus balus- užduotis teisingai atlieka be mokytojo pagalbos, užduotis atlieka, nesinaudodamas pavyzdžiais, taisyklėmis, vadovėliu, aktyvus pamokoje, dalyvauja frontalioje, grupinėje veikloje, pasirengęs pamokai (turi rašymo priemonę, vadovėlį, sąsiuvinį ir pan.), turi mokymosi motyvaciją, stengiasi atlikti daugiau užduočių, jas atlieka kruopščiai, sukaupia dėmesį ir pan.

61. Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių pažanga ir pasiekimai aptariami dalykų mokytojų, grupių vadovų, VGK posėdžių ir pasitarimų metu.

VIII. INFORMAVIMAS APIE VERTINIMĄ

62. Vertinimo informacija pateikiama žodžiu ir raštu pagal bendrą mokyklos tvarką (el.dienyne, spaudintiniuose profesinio mokymo dienynuose, pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų ir kompetencijų vertinimo protokoluose, pusmečių ir metinėse suvestinėse, laiškuose tėvams).
63. Mokiniams:

• Atsakinėjant žodžiu, įvertinimas pateikiamas argumentuotai tos pačios pamokos metu.
• Atsakinėjant raštu – pagal tikrinamojo darbo specifiką, dalyko vertinimo kriterijus.

64. Mokytojams, grupių vadovams, administracijai:

• Surašant pažymius į el.dienyną, dienynus.
• Dalykų mokytojai apie probleminius atvejus (lankomumą, pažangumą, elgesį) informuoja grupės vadovą nedelsdami. Jei priemonės nepadeda ir situacija kartojasi, mokiniams padeda Vaiko gerovės komisija, socialinis pedagogas. Informuojami tėvai.
• Pasibaigus pusmečiui, mokslo metams, grupių vadovai pristato skyrių vedėjams pasiekimų ir lankomumo suvestines.
• Administracija mokinių mokymosi pasiekimų rezultatus, mokinių daromą pažangą, dalykinių ir bendrųjų kompetencijų pokytį, PUPP, brandos egzaminų rezultatus analizuoja direkciniuose pasitarimuose, metodinių grupių susirinkimuose, Mokytojų susirinkimuose, organizuoja tyrimus.

65. Tėvams:

• Tėvai (globėjai) sistemingai informuojami apie vaiko pasiekimus ir pažangą (el.dienyne, laiškais,  telefonu, individualaus pokalbio metu, tėvų susirinkimų metu)
• Tėvus (globėjus) informuoja grupės vadovas, mokytojai.
• Tėvų susirinkimai organizuojami tik po ugdymo rezultatų aptarimo mokytojų tarybos posėdžiuose.
• Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje.

66. Dėl kitų, šiame Tvarkos apraše nenumatytų ir neaprašytų, dalyko pusmečio, metinio ar kito ugdymo laikotarpio (modulo) įvertinimo fiksavimo atvejų susitariama mokykloje.
67. Mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas bendru sutarimu esant reikalui gali būti koreguojamas ir tobulinamas.

---

Darbo grupė:

Rengė:
Rigonda Pereverzeva
Danutė Sausdravienė
Daiva Bartkuvienė
Inga Klimaitė
Dalia Vaičekauskaitė Andrulienė

TVIRTINU
Plungės technologijų ir verslo mokyklos
direktoriaus įsakymu 2021-12-30
Nr.V1-119

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLA

MOKINIŲ, KURIE MOKOSI PAGAL FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMAS
AR JŲ MODULIUS, SIEKDAMI ĮGYTI PIRMĄJĄ KVALIFIKACIJĄ,
STIPENDIJŲ MOKĖJIMO IR KITOS MATERIALINĖS PARAMOS
TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I BENDROJI DALIS

1. Plungės technologijų ir verslo mokyklos (toliau – Mokykla) Stipendijų mokėjimo ir materialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 876 „Dėl mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, stipendijų mokėjimo ir kitos materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1112 redakcija).
2. Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją. Aprašas reglamentuoja stipendijų dydžius, jų skyrimo tvarką bei materialinės paramos teikimą.
3. Tvarkos aprašo tikslas – užtikrinti vienodas stipendijų mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo sąlygas.
4. Pagal Aprašą, skiriamų stipendijų ir kitos materialinės paramos tikslas yra skatinti mokinius, kurie mokosi pagal formaliojo profesionio mokymo programas ar jų modulius, siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, už jų mokymosi pažangą ir geriausius mokymosi pasiekimus, už dalyvavimą įvairiose veiklose, profesinio meistriškumo konkursuose, dalykinėse olimpiadose bei konkursuose, didinti profesinio mokymo prieinamumą ir mokymosi sąlygas mokiniams, pablogėjus jų socialinei ir materialinei padėčiai, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

II STIPENDIJOS, KITA MATERIALINĖ PARAMA IR JŲ DYDŽIAI

5. 5. Lėšos stipendijoms ir kitai materialinei paramai skaičiuojamos taip: 70 procentų mokinių, besimokančių pagal Programas, skaičiuojama po 0,76 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio mokėjimą per mėnesį.
   6. Mokymosi stipendija gali būti skiriama:

   6.1. už mokymosi pažangą ir mokymosi pasiekimus:

   6.1.1. mokiniams, siekiantiems vidurinio išsilavinimo kartu su profesinio mokymo programa bei besimokantiems pagal pirminio formaliojo profesinio mokymo programas ir jų modulius, nustatomi stipendijų dydžiai pagal pirmojo ir metinio pažymių vidurkius:

   4,0 –  5,9 – 0,5 BSI (21,00 eurų)
   6,0 – 6,9 – 0,75 BSI (31,50 eurų)
   7,0 – 7,9 – 1 BSI (42,00 eurų)
   8,0 – 8,9 – 1,5 BSI (63 eurų)
   9,0 -9,4 – 2,5 BSI (105 eurų)
   9,5 ir daugiau – 3 BSI (126 eurų)

   6.1.2. už vasaros laikotarpį pažangiems mokiniams mokama pagal metinio pažymio mokymosi rezultatus , nepažangiems stipendija nemokama.

   6.1.3. I kurso mokiniams I pusmetį ir modulius besimokinantiems mokiniams mokama 0,5 BSI (21,00 Eur) stipendija.

   6.1.4. III kurso mokiniams už II pusmetį stipendija mokama pagal I pusmečio (sausio 31 dienos) mokymosi vidurkį.

   6.2 už dalyvavimą veiklose:

   6.2.1 už aktyvų dalyvavimą (ne mažiau kaip trijuose renginiuose) socialinėje-pilietinėje, savanoriškoje ir nevyriausybinių organizacijų, kultūrinėje, sportinėje, teikėjo savivaldos, profesinio informavimo, prisidedant prie profesinio mokymo populiarinimo;

   6.2.2 mokiniams, atstovaujantiems mokyklai profesinio meistriškumo konkursuose, rajoniniuose, regioniniuose, respublikiniuose ar tarptautiniuose konkursuose, varžybose, olimpiadose;

   6.3 dėl stipendijų mokėjimo mokiniams galutinį nutarimą priima komisija. Skiriamos stipendijos dydis gali būti koreguojamas komisijos sprendimu, atsižvelgiant į stipendijos mokos fondą.

   7. Socialinė stipendija skiriama:

   7.1. mokiniui, kuris yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis

   asmuo, turintis teisę gauti arba gaunantis socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nurodytas sąlygas;

   7.2. mokiniui, esančiam iš šeimos, auginančios (globojančios) tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, arba mokiniui, kuris pats augina (globoja) tris ir daugiau vaikų iki 18 metų;

   7.3. mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų tenkinti, išskyrus mokinius, kuriems pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį teisės aktų nustatyta tvarka skiriamas maitinimas ir kita materialinė parama.

   8. Kita materialinė parama, kurios dydis ne didesnis kaip 3 bazinių socialinių išmokų dydžio, iš valstybės biudžeto lėšų gali būti teikiama mokiniams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, globėjų, rūpintojų, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas mokinys, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pateikti šių mokinių rašytiniai prašymai ir atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai. Iš kitų finansavimo šaltinių materialinė parama mokiniams gali būti teikiama ir kitais mokyklos numatytais atvejais, kai mokiniams būtina sudaryti palankias mokymosi sąlygas.
   9. Didžiausia mokiniui skiriama mokymosi stipendija už mokymosi pažangą ir mokymosi pasiekimus yra 3 bazinių socialinių išmokų dydžio, mažiausia – 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio. Už Aprašo 6.2 papunktyje numatytas veiklas didžiausia mokymosi stipendija yra 5 bazinių socialinių išmokų dydžio, mažiausia – 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio.
   10. Socialinė stipendija yra 3 bazinių socialinių išmokų dydžio.

III STIPENDIJŲ IR KITOS MATERIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS, MOKĖJIMAS IR NUTRAUKIMAS

11. Stipendijos ir kita materialinė parama mokiniams apskaičiuojama vadovaujantis Aprašu, neviršijant skirtų valstybės biudžeto lėšų, kurias mokykla pirmiausia paskirsto mokymosi stipendijoms už mokymosi pažangą ir mokymosi pasiekimus, likusios lėšos skiriamos socialinėms stipendijoms, materialinei paramai, mokymosi stipendijoms už dalyvavimą veiklose.
12. Stipendijoms ir kitai materialinei paramai skirti mokyklos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 15d. įsakymu Nr. VI-68 sudaryta komisija (1 priedas) ir patvirtintas Komisijos darbo reglamentas (2 priedas).
13. Mokymosi stipendija Aprašo 6.1 papunktyje nurodytu pagrindu grupės vadovo siūlymu teikiama Komisijai svarstyti ir skiriama mokiniams, atsižvelgus į jų mokymosi pažangą bei pusmečio mokymosi rezultatus. Mokymosi stipendija mokama kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos.
14. 14. Stipendija už mėnesį mokiniui neskiriama, jeigu praleido bent vieną nepateisintą pamoką.

 

15. Nepažangiems mokiniams (turintiems bent vieną neigiamą I pusmečio ar metinį pažymį) stipendija neskiriama.
16. Mokiniams, vykstantiems pagal Europos Sąjungos ar kitas mainų programas, paskirta mokymosi stipendija Aprašo 6.1 papunktyje nurodytu pagrindu mokama mokymosi užsienyje laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip pusmetį.
17. Mokymosi stipendija Aprašo 6.2 papunktyje nurodytu pagrindu mokiniui gali būti skiriama grupės vadovo, mokytojų, mokyklos administracijos teikimu arba paties mokinio prašymu. Komisijai kartu su stipendijų žiniaraščiu, mokinio/mokytojo prašymu pridedami liudijantys dokumentai, straipsnių kopijos ar nuorodos į informacijos šaltinius, pagrindžiančius mokinio dalyvavimą Aprašo 6.2 papunktyje numatytose veiklose. Mokinys įpareigotas pats rūpintis savo mokymosi pažangą bei pasiekimus įrodančiais dokumentais.
18. Mokymosi stipendija Aprašo 6.2 papunktyje nurodytu pagrindu tam pačiam mokiniui už tą pačią veiklą ir rezultatus skiriama kartą per mokslo metus .
19. Socialinė stipendija gali būti skiriama mokiniui, kai prašymo skirti socialinę stipendiją priėmimo metu mokinys atitinka bent vieną iš Aprašo 7 punkte numatytų kriterijų ir pateikia Komisijai tai patvirtinančius dokumentus.
20. Socialinė stipendija skiriama ne ilgesniam kaip pusmečio laikotarpiui ir mokama kiekvieną mėnesį tuo pačiu laiku kaip ir mokymosi stipendijos.
21. Tas pats mokinys gali gauti mokymosi stipendiją, socialinę stipendiją ar kitą materialinę paramą vienu metu.
22. Pasibaigus stipendijos už mokymosi pažangą ir mokymosi pasiekimus skyrimo laikotarpiui ar socialinės stipendijos skyrimo laikotarpiui, mokinys turi teisę į pirmiau nurodytos atitinkamos stipendijos paskyrimą naujam laikotarpiui šio Aprašo nustatyta tvarka.
23. Stipendijų ir kitos materialinės paramos mokėjimas nutraukiamas:

23.1. pasibaigus formaliojo profesinio mokymo ar jų modulių sutarties galiojimui;

23.2. su mokiniu nutraukus formaliojo profesinio mokymo ar jų modulių sutartį;

23.3. mokiniui suteikus akademines atostogas;

23.4. mokiniui, kuriam vykdoma laisvės apribojimo ar laisvės atėmimo bausmė;

23.5. mokiniui, nevykdančiam formaliojo profesinio ar jų modulių mokymo sutartyje įrašytų įsipareigojimų, mokiniui gavus nuobaudą už mokinių elgesio taisyklių nesilaikymą (remiantis Vaiko gerovės komisijos nutarimu, pridedant direktoriaus įsakymo kopiją):

23.5.1. gavus pastabą (raštu) – stipendija nemokama 1 mėnesį;

23.5.2. gavus papeikimą (raštu) – stipendija nemokama 2 mėnesius.

24. Stipendijos ir kita materialinė parama skiriama ir jų mokėjimas nutraukiamas mokyklos direktoriaus įsakymu.
25. Mokinys įrodymus už aktyvų dalyvavimą mokyklos veiklose pristato grupės vadovui iki einamojo mėnesio 15 d.
26. Grupių vadovai stipendijų žiniaraščius turi pateikti Komisijai iki einamojo mėnesio 19 dienos.
27. Komisija parengia ir pateikia direktoriaus įsakymo projektą dėl stipendijos ir kitos materialinės paramos mokiniams skyrimo buhalterijai iki einamojo mėnesio 22 dienos.

IV BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28. Aprašas gali būti keičiamas, papildomas keičiantis teisės aktams, mokyklos savivaldos institucijų ar mokyklos direktoriaus iniciatyva.
29. Aprašas įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 dienos.
30. Aprašas skelbiamas viešai mokyklos Internetinėje svetainėje.

PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo mokyklos
Direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d.
įsakymu Nr. V1- 109

 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
IR
RIETAVO FILIALO MOKINIO ELGESIO TAISYKLĖS

 

I BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokykla, gerbdama mokinių teises, nusakytas Lietuvos Respublikos Švietimo ir Profesinio mokymo įstatyme, privalo padėti mokiniams išsiugdyti ir išlaikyti pagarbą sau ir kitiems, užtikrinti mokymą(si) pagal Bendrąsias ugdymo ir Profesinio mokymo programas, apsaugoti individualią ir mokyklos nuosavybę bei įpareigoja mokinius laikytis šios būtinos tvarkos.
2. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 48 straipsnio 1 dalis: „Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatų bei gerbti kitų žmonių teises.“
3. Visų mokymo įstaigos bendruomenės narių elgesys padeda kurti geranorišką ir saugią mokymo įstaigos aplinką mokiniams ir jų šeimos nariams, mokytojams, grupių vadovams bei kitiems darbuotojams. Kad įsigalėtų gera tvarka ir drausmė, būtina, jog atidumas, nuoširdus bendravimas taptų įpročiu ir kiekvienas būtų atsakingas už save ir kitus.
4. Mokinio elgesio taisyklės nustato Plungės technologijų ir verslo mokyklos (toliau – mokyklos) mokinių elgesio normas pamokų ir mokykloje bei jos teritorijoje vykstančių renginių ir mokyklos organizuojamų renginių, kurie vyksta už mokyklos ribų, metu.
5. Mokiniai turi laikytis Mokinio elgesio taisyklių, moralės ir etikos principais grįsti savo gyvenimą.

 

II MOKINIŲ TEISĖS

6. Kiekvienas mokinys turi teisę naudotis visomis teisėmis ir laikytis pareigų, be jokių išimčių ir skirtumų ar diskriminavimo;
7. Kiekvienas mokinys turi teisę:

7.1. mokytis pagal pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo programas. Programą baigus gauti valstybinį standartą atitinkantį išsilavinimą;

7.2. į nešališką mokymosi pasiekimų vertinimą;

7.3. kiekvienas mokinys turi teisę pasirinkti neformaliojo ugdymo užsiėmimus ar kitą veiklos sritį, dalyvauti organizuojant užklasinius renginius;

7.4.  turi teisę gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas elgesys;

7.5. nemokamai naudotis mokyklos biblioteka, skaitykla, vadovėliais ir kita literatūra, kabinetuose esančiu inventoriumi, informacinių technologijų įranga (tik mokymosi tikslams);

7.6. esant būtinybei, nustatyta tvarka būti mokomas namuose;

7.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

7.8. teikti siūlymus dėl ugdymo proceso ir neformaliojo švietimo veiklos tobulinimo;

7.9. gauti psichologinę, socialinę, visuomenės sveikatos priežiūros specialisto pagalbą;

7.10. gauti mokykloje nemokamą maitinimą įstatymų nustatyta tvarka (I-II gimnazijos klasės);

7.11. gauti stipendiją pagal mokyklos stipendijų skyrimo nuostatus;

7.12. puoselėti lietuvių  kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

7.13. gyventi mokyklos bendrabutyje;

7.14. mokyklos tarybai (savivaldos organui) ir direktoriui pateikti prašymus raštu ir gauti atsakymą per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos;

7.15. mokytis pagal higienos reikalavimus tinkamoje, sveikoje  ir saugioje aplinkoje; dėl sveikatos būklės arba dėl kitų labai svarbių priežasčių gauti akademines atostogas pagal reglamentuojančius dokumentus.

 

III MOKINIŲ PAREIGOS

8. Mokinys privalo:

8.1. Laikytis visų mokymo sutarties sąlygų, šių taisyklių ir kitų mokyklos (o atliekant praktinį mokymą įmonėje ir įmonės) vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų. Deramai mokyklą atstovauti viešame gyvenime;

8.2. gerbti save, kitus mokinius, pedagogus, vadovus ir visą mokyklos personalą, kitus bendruomenės narius, paisyti jų nuomonės, gerbti savo mokyklą, jos simbolius ir nežeminti jų nei žodžiu, nei elgesiu;

8.3. gerbti lietuvių kalbą ir kultūrą, būti tolerantiškas kitų šalių kalboms ir kultūroms;

8.4. lankyti pamokas ir nepraleisti jų be pateisinamos priežasties (pamokų praleidimo priežastis patvirtinantys dokumentai (gydytojo pažymos, tėvų/globėjų ar įstatyminių atstovų raštai ir kt.) grupės vadovui turi būti pateikti vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių pamokų ir mokyklos lankomumo apskaitos tvarkos aprašu;

8.5. atsiskaityti dalyko mokytojui už praleistus kontrolinius darbus, atsiskaitymus;

8.6. laiku ateiti į pamokas ir kitus užsiėmimus, stropiai mokytis, turėti visas mokymuisi būtinas priemones (knygas, sąsiuvinius, rašymo priemones, pratybų sąsiuvinius, atlasus, sportinę  aprangą bei apavą ir kt.);

8.7. pamokų metu laikytis mokytojo nustatytos darbo pamokoje tvarkos: atlikti visas mokytojo skirtas klasėje užduotis, namų darbus,  netrukdyti dirbti kitiems mokiniams, neužsiimti pašaline, nesusijusia su mokymo procesu veikla (nekalbėti su draugais, nekalbėti ir nerašyti SMS žinučių mobiliuoju telefonu ir kt.) ,nepažeidinėti saugaus daro reikalavimų; 3.

8.8. laikytis asmens higienos reikalavimų, saugoti savo ir kitų sveikatą, į mokyklą ateiti švaria, tvarkinga apranga  ir apavu;

8.9. palaikyti švarą ir tvarką kabinetuose, laboratorijose, mokykloje ir jos teritorijoje;

8.10. viršutinius rūbus (paltus, striukes, kailinius, puspalčius, lietpalčius ir kt.) pamokų metu laikyti rūbinėje (nepalikti kišenėse vertingų daiktų);

8.11. tausoti ir saugoti asmeninį, kitų mokinių bei mokyklos darbuotojų turtą ir mokyklos inventorių, patalpas, baldus, vadovėlius ir kitas mokymo priemones (už padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti mokinys ir jo tėvai/globėjai);

8.12. iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. pasitikrinti sveikatą ir pateikti grupės vadovui medicininę pažymą bei kitus reikalingus dokumentus;

8.13. išvykstant iš mokyklos grąžinti mokyklai mokinio pažymėjimą, mokymo priemones, iš mokyklos bibliotekos paimtas knygas ir kt.;

8.14. nedelsiant informuoti mokyklos darbuotojus apie mokykloje ar jos teritorijoje vykstančias muštynes, patyčias, kitas pavojingas, neleistinas veikas;

8.15. mokykloje ir renginių už mokyklos ribų metu laikytis saugaus ir kultūringo elgesio reikalavimų;

8.16. dalyvauti VGK (Vaiko gerovės komisijos) posėdžiuose, jeigu yra pakviestas atvykti;

8.17. dalyvauti mokyklos rengiamose talkose, akcijose, socialinėje veikloje ir kituose

8.18.valgykloje elgtis kultūringai, pagarbiai elgtis su maistu, nepalikti nenuneštų indų;

8.19. žinoti ir laikytis priešgaisrinės saugos, saugaus eismo, darbo saugos pamokų, pertraukų, renginių ir išvykų metu taisyklių. Laikytis saugos taisyklių fizikos, chemijos, technologijų kabinetuose, laboratorijose, sporto salėje ir aikštynuose;

8.20. griežtai laikytis Mokyklos smurto, patyčių prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašo nuostatų.

 

IV MOKINIAMS DRAUDŽIAMA

9. Mokiniams draudžiama:

9.1. įsinešti į mokyklą ir platinti šaunamuosius ginklus, peilius, dujų balionėlius, petardas, lazerius, cigaretes, gėrimus, kurių sudėtyje yra alkoholio, narkotines ir psichotropines medžiagas ar kitus kenksmingus ir sveikatai pavojingus daiktus ar medžiagas;

9.2. mokykloje ir jos teritorijoje turėti ir vartoti energetinių gėrimų, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako, elektroninių ir kt. cigarečių, žaisti azartinius žaidimus, ateiti į mokyklą ir mokyklos teritoriją apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių bei kt. medžiagų;

9.3. pamokų metu naudotis mobiliuoju telefonu, ausinukais, planšetiniais  kompiuteriais ir kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su mokymo procesu ir trukdančiomis darbui pamokoje. (Jei mokinys nesilaiko šio reikalavimo, mokytojas privalo paimti išjungtą telefoną ar kitą mokinio pamokos metu naudojamą ir trukdančią darbui pamokoje priemonę ir grąžinti ją po pamokos. Jeigu mokinys piktybiškai pažeidžia šią taisyklę, mokytojas paima telefoną ar kitą mokinio pamokos metu naudojamą ir trukdančią darbui pamokoje priemonę ir ją perduoda direktoriaus pavaduotojui ugdymui ar mokyklos direktoriui (priemonė saugoma seife ir grąžinama tik mokinio tėvams);

9.4. pamokų metu kramtyti kramtomą gumą, valgyti;

9.5. atsinešti į mokyklą ar jos teritoriją garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie skatina patyčias ar propaguoja žiaurų elgesį, smurtą, pornografiją ir kt.

9.6. filmuoti, fotografuoti, įrašinėti, viešinti kitų asmenų (mokinių, mokytojų, darbuotojų) veiklą ir pokalbius, asmens atvaizdus be jų sutikimo;

9.7. pamokos metu išeiti iš kabineto, vaikščioti po mokyklą ir trukdyti mokytojams vesti pamokas;

9.8. bėgioti koridoriais, šūkauti, garsiai klausytis muzikos ir kt. įrašų, stumdytis, muštis, šiukšlinti, žaisti kamuoliu ar kt. tam neskirtose vietose, būriuotis ir sėdėti laiptinėse, spjaudytis, keiktis, įžeidinėti, užgaulioti, prasivardžiuoti ir kt. trikdyti rimtį ir tvarką;

9.9. reikalauti pinigų, versti meluoti kitus mokinius, imti ir gadinti svetimus daiktus;

9.10. niokoti mokyklos turtą (laužyti suolus, durų spynas, tualetus, spardyti šiukšliadėžes, mėtyti gėles, daužyti langus, braižyti, spardyti sienas, palanges, radiatorius ir kt.);

9.11. mokyklos patalpose būti su kepure ar gobtuvu;

9.12. vaikščioti į tualetą pamokų metu (nebent mokytojui leidus);

9.13. elgtis taip, kad jo veiksmai/veikos (žodinės ar fizinės) pakenktų ar būtų suprastos kaip mokinių/suaugusiųjų patyčios bet kuria forma.

 

V DRAUSMĖS BEI AUKLĖJAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS

10. Mokiniui, pažeidusiam Mokinio elgesio taisyklių reikalavimus, gali būti taikomos šios prevencinės drausminamojo ir auklėjamojo poveikio priemonės:

10.1. įspėjimas žodžiu ar pastaba el.  dienyne – skiria dalyko mokytojas ar grupės vadovas  – taikomas mokiniui, pirmą kartą padariusiam nežymius šių taisyklių pažeidimus (grupės vadovas gali informuoti tėvus/globėjus/rūpintojus);

10.1.1 dalyko mokytojas gali pakeisti mokinio ugdymosi vietą;

10.1.2. dalyko mokytojas gali iškviesti socialinį pedagogą ar mokyklos administraciją.

10.2. susitarimas raštu su mokiniu, kurią pasirašo mokinys ir socialinis pedagogas, gavęs grupės vadovo  ir/ar dalyko mokytojo informaciją/pranešimą raštu apie pasikartojančius šių taisyklių pažeidimus ir taikytas poveikio priemones. Susitarime  raštu aptariami mokinio įsipareigojimai dėl tolesnio šių taisyklių laikymosi;

10.3. pokalbis su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) – inicijuoja socialinis pedagogas, kuris informuoja direktoriaus pavaduotoją ugdymui – taikomas mokiniui, neįvykdžiusiam sutartyje su mokiniu nustatytų įsipareigojimų;

10.4. įspėjimas raštu, pastaba, papeikimas siūlomas Vaiko gerovės komisijos nutarimu posėdyje ir skiriamas mokyklos direktoriaus įsakymu – taikomas mokiniui už besikartojančius Mokinio elgesio taisyklių pažeidimus.

10.5. mokiniui įžūliai elgiantis su mokyklos bendruomenės nariais, fiksuojant chuliganizmo atvejus, kurie kelia sveikatos sutrikdymą, arba fiksuojant sistemingus ir sąmoningus trukdymus ugdymo procesui, panaudojant emocinį smurtą, necenzūrinių žodžių vartojimą, mokinys gali būti laikinai nušalintas nuo tiesioginio (kontaktinio) ugdymo proceso, suteikiant mokiniui informaciją apie pamokų temas, užduotis, atsiskaitomuosius darbus savarankiškam mokymuisi.

11. Už nuolatinius mokinio elgesio taisyklių pažeidimus direktoriaus pavaduotojas ugdymui, grupės vadovai, pedagoginės pagalbos mokiniui specialistai kviečia mokinį su tėvais (globėjais) ir grupės vadovu kviečia į VGK (Vaiko gerovės komisijos) posėdį. Jei mokinys yra kviečiamas į VGK (Vaiko gerovės komisijos) posėdį ir neatvyksta be pateisinamos priežasties, jam iš karto taikoma griežtesnė poveikio priemonė.
12. Direktorius, vadovaudamasis Mokytojų susirinkimo rekomendacija, Vaiko gerovės komisijos nutarimais, siūlo šalinti mokinį iš mokyklos arba mokiniui mokymąsi tęsti kitoje mokykloje tada, kai yra išnaudotos visos poveikio priemonės ir mokinio elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui.

 

VI MOKINIO SKATINIMO PRIEMONĖS

13. Mokiniai skatinami už puikų ir/ar labai gerą mokymąsi, lankomumą, dalyvavimą olimpiadose ir konkursuose, varžybose, konferencijose, projektuose ir kt. bei aktyvų dalyvavimą mokyklos, grupės savivaldoje.

 

14. Grupės vadovo arba dalyko mokytojo paskatinimas – viešas pagyrimas ir/ar padėka klasėje, ,,Tamo“ dienyne.
15. Grupės vadovo, dalykų mokytojų, pavaduotojo ugdymui ar kitų darbuotojų teikimu arba savo iniciatyva pasibaigus mokslo metams direktorius:

15.1. įsakymu pareiškia padėką;

15.2. įteikia mokyklos padėkos raštą mokinio tėvams;

15.3.skiria asmeninę dovaną, visiškai ar iš dalies apmokamą ekskursiją.

16.Mokinių pasiekimai viešinami mokyklos internetinėje svetainėje, spaudoje.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Mokiniai pasirašytinai supažindinami su šiomis taisyklėmis kiekvienų mokslo metų rugsėjo mėnesio pirmąją savaitę.
18. Tėvai su mokinių elgesio taisyklėmis supažindinami žinute per elektroninį dienyną su nuoroda į mokyklos internetinę svetainę. Taisyklės primenamos tėvų susirinkimų metu.
19. Taisyklės skelbiamos mokyklos internetinėje svetainėje, mokyklos stenduose.

PATVIRTINTA
Plungės technologijų ir verslo mokyklos
direktoriaus 2020 m. balandžio 21 d.
įsakymu Nr. V1-36

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS
MOKINIŲ TARYBOS NUOSTATAI

I BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Plungės technologijų ir verslo mokyklos Mokinių taryba (toliau vadinama – Mokinių taryba) yra aukščiausia savivaldos institucija, kuri išrenkama vieneriems mokslo metams ir yra atstovaujanti mokiniams.
2. Mokinių taryba savo veikloje vadovaujasi šiais nuostatais (kurie negali prieštarauti mokyklos nuostatams), mokinių savivaldos modeliu ir demokratiškumo bei viešumo principais.

II Mokinių Tarybos sudarymo tvarka ir valdymo strūktūra

3. Mokinių tarybą sudaro:
   • Mokinių tarybos pirmininkas, Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus paskirtas administracijos atstovas, kuris kuruoja mokinių tarybos veiklą;
   • grupių seniūnai, kurie renkami mokinių grupių susirinkimuose;
   • mokyklos prezidentas (-ė);
   • mokyklos prezidento pavaduotojas (-ą);
   • Mokinių tarybos posėdžių sekretorius (-ė).
4. Mokyklos prezidentą, mokyklos prezidento pavaduotoją, mokinių tarybos posėdžių sekretorių (-ę) išrenka mokinių tarybos nariai vieniems mokslo metams.
5. Tarybos sudėtis ir mokyklos veiklos planas tvirtinamas mokyklos direktoriaus įsakymu.
6. Mokinių tarybos prezidentas atstovauja mokinius Mokyklos taryboje ir miesto mokinių taryboje.
7. Prezidento funkcijos:
   • vadovauja Mokinių tarybos veiklai;
   • sušaukia posėdžius ir jiems vadovauja;
   • kartu su pirmininku parengia Mokinių tarybos veiklos plano projektą ir teikia nariams jį svarstyti;
   • gali dalyvauti kitų mokyklų savivaldos institucijų veikloje;
   • veikia ir atstovauja Plungės technologijų ir verslo mokyklai Mokinių tarybos vardu;
   • aukštesnei institucijai perduoda galutinį Mokinių tarybos nutarimą ar sprendimą.
8. Prezidento pavaduotojų(-jo) funkcijos:
   • Prezidento pavaduotojas atstovauja Prezidentą šiam negalint atlikti;
   • veikia ir atstovauja Plungės technologijų ir verslo mokyklos Mokinių tarybos vardu.
9. Mokinių tarybos sekretoriaus funkcijos:
   • protokoluoja Mokinių tarybos posėdžius;
   • kartu su pirmininku renka ir kaupia medžiagą apie Mokinių tarybos veiklą.
10. Tarybos posėdis teisėtas, kai jame dalyvauja 2/3 visų tarybos narių.
11. Nutarimai teisėti, jei priimti dalyvaujančių narių balsų dauguma.
12. Tarybos nariai naujais pakeičiami perrinkus grupės seniūną.

III. Mokinių tarybos veiklos sritys ir funkcijos

13. Mokinių taryba:
    • inicijuoja ir padeda organizuoti mokyklos renginius, akcijas, vykdyti prevencines programas;
    • teikia siūlymų dėl mokymo organizavimo, neformaliojo švietimo programų plėtros;
    • padeda spręsti mokinių socialines, buitines problemas;
    • dalyvauja rengiant mokyklos veiklą reglamentuojančius dokumentus, svarsto mokyklos direktoriaus teikiamus klausimus;
    • deleguoja narius į Mokyklos Tarybą.

IV. MOKINIŲ TARYBOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

14. Mokinių tarybos narių teisės:
    • aktyviai dalyvauti, reikšti mintis ir siūlyti idėjas dėl Mokinių tarybos veiklos organizavimo;
    • vesti mokyklos teritorijoje susirinkimus ir kitus renginius ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį;
    • skelbti informaciją mokyklos teritorijoje tam skirtose vietose, gauti savo atstovams laiko pasisakymams grupių valandėlių metu ir tėvų susirinkimų metu;
    • atstovauti mokiniams, bendraujant su mokyklos administracija, svarstant mokyklos veiklos klausimus pedagogų posėdžiuose, susirinkimuose;
    • rengti mokinių apklausas, referendumus informuojant apie tai mokinius, mokyklos administraciją;
    • teikti siūlymus gerinant ugdymo procesą, dalyvauti rengiant auklėjamosios veiklos planus;
    • bendrauti su kitose mokymosi įstaigose esančiomis mokinių tarybomis;
    • naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, ryšio priemonėmis ir kt. mokyklos turtu, suderinus su mokyklos administracija;
    • dalyvauti sprendžiant konfliktus, iškilusius tarp mokinių, mokytojų, tėvų;
    • dalyvauti sudarant sąrašus, deleguojant mokinius į mieste ar kitur vykstančius
15. Mokinių tarybos pareigos:
    • laikytis Mokinių tarybos nuostatų;
    • aktyviai dalyvauti Mokinių tarybos susirinkimuose;
    • įgyvendinti parengtą veiklos planą;
    • informuoti savo klasės susirinkimą apie Mokinių tarybos veiklą, numatomus renginius ir pan.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16. Mokinių tarybos nariai gali būti pašalinti iš šios savivaldos institucijos sudėties, Mokinių tarybos balsų dauguma dėl:
    • šių nuostatų sąlygų ir mokinių elgesio taisyklių pažeidimo;
    • nedalyvavimo Mokinių tarybos veikloje ir posėdžiuose.
17. Šie nuostatai gali būti papildyti ar pakeisti Mokinių tarybos iniciatyva ir sprendimu.

PATVIRTINTA
Plungės TVM
direktoriaus 2019-09-03
įsakymu Nr. V-52

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS SMURTO IR
PATYČIŲ PREVENCIJOS IR INTERVENCIJOS VYKDYMO TVARKOS APRAŠAS

I BENDROSIOS NUOSTATOS

• 1. Smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo Plungės technologijų ir verslo mokykloje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu 2016 m. spalio18 d. Nr. XII-2685, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu 2017 m. vasario 14 d. Nr. XIII-204, Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu 2017 m. rugpjūčio 30 d. Nr. V-663.
  2. Aprašo paskirtis – padėti mokyklos bendruomenei užtikrinti psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, patyčių apraiškoms aplinką.
  3. Aprašas nustato patyčių stebėsenos, prevencijos ir intervencijos vykdymą asmeniniu, grupės, mokyklos, šeimos lygmeniu.
  4. Aprašas remiasi šiomis nuostatomis:

  4.1. į smurtą ir patyčias būtina reaguoti nepriklausomai nuo jų turinio (dėl lyties, seksualinės orientacijos, negalios, religinės ar tautinės priklausomybės, išskirtinių bruožų ar kt.) ir formos;

  4.2. kiekvienas mokyklos bendruomenės narys (administracijos atstovas, pedagogas, švietimo pagalbos specialistas ar kitas darbuotojas), pastebėjęs ar sužinojęs apie smurtą ir patyčias, privalo reaguoti;

  4.3. veiksmų turi būti imamasi visais atvejais, nepriklausomai nuo pranešančių apie smurtą ir patyčias amžiaus ir pareigų, nepriklausomai nuo besityčiojančių ar patiriančių smurtą ir patyčias amžiaus ir pareigų;

  4.4. mokyklos bendruomenės nariai turi būti supažindinti su mokyklos smurto ir patyčių prevencijos, intervencijos vykdymo tvarkos aprašu pasirašytinai. Mokiniai supažindinami grupių  valandėlėse, jų tėvai – grupių susirinkimuose, pedagogai – mokytojų susirinkimuose, kiti darbuotojai – susirinkimuose.

  5. Apraše vartojamos sąvokos:

  5.1. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai. Yra šios smurto formos:

  5.1.1. Patyčios – tai psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, siekiant pažeminti, įžeisti, įskaudinti ar kaip kitaip sukelti psichologinę ar fizinę žalą kitam asmeniui. Patyčios gali būti tiesioginės (atvirai puolant ir/ar užgauliojant) ir/ar netiesioginės (skaudinant be tiesioginės agresijos):

  5.1.1.1. Žodinės patyčios: pravardžiavimas, grasinimas, ujimas, užgauliojimas, užkabinėjimas, erzinimas, žeminimas ir kt.;

  5.1.1.2. Fizinės patyčios: mušimas, spardymas, spaudimas, dusinimas, užkabinėjimas ir kt.;

  5.1.1.3. Socialinės patyčios: socialinė izoliacija arba tyčinė atskirtis, gandų skleidimas ir kt.;

  5.1.1.4. Kibernetinės patyčios: skaudinančių ir gąsdinančių asmeninių tekstinių žinučių ir/ar paveikslėlių siuntinėjimas, viešų gandų skleidimas, asmeninių duomenų ir komentarų skelbimas, asmens tapatybės pasisavinimas, siekiant sugriauti gerą vardą, pažeminti ir kt.

  5.2. Patyčių dalyviai:

  5.2.1. patyčias patiriantis vaikas – mokinys, iš kurio yra tyčiojamasi;

  5.2.2. besityčiojantis/skriaudėjas – vaikas ar suaugęs, inicijuojantis patyčias ir/ar prisidedantis prie jų;

  5.2.3. patyčias patiriantis suaugęs – administracijos atstovas, pedagogas, švietimo pagalbos specialistas ar techninis darbuotojas, iš kurio tyčiojasi bet kuris bendruomenės narys;

  5.2.4. patyčių stebėtojas – bet kuris bendruomenės narys, matantis ar žinantis apie patyčias.

  5.3. Prevencija suprantama kaip priemonės ir būdai, kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams atsirasti arba jų įtakai sumažinti, stiprinti apsauginius veiksnius. Prevencija yra nuolatinis, cikliškas (ne baigtinis) procesas, apimantis esamų arba potencialiai galimų problemų identifikavimą, tinkamų priemonių joms spręsti parinkimą ir vykdymą, poveikio į(si)vertinimą ir tolesnių veiksmų planavimą.

  5.4. Prevencijos priemonės, nukreiptos į visus mokyklos mokinius, padeda išvengti problemų (pvz., patyčių ar kitokio smurto) atsiradimo ir mažinti egzistuojančių problemų mastą. Tiems mokiniams, kuriems visai mokyklai taikomos prevencijos priemonės yra nepaveikios ir jų nepakanka, taikomos papildomos prevencijos priemonės ar (ir) programos, teikiama švietimo pagalba.

  5.5. Intervencija suprantama kaip mokyklos vadovų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir kitų mokyklos darbuotojų (toliau – mokyklos darbuotojai) koordinuoti veiksmai, nukreipti į smurto ir patyčių stabdymą, taip pat – švietimo pagalbos priemonių visumą.

  6. Mokykloje draudžiama bet kokia smurto ir patyčių forma, nukreipta:

  6.1. mokinių prieš mokinius;

  6.2. darbuotojų prieš mokinius;

  6.3. mokinių prieš darbuotojus;

  6.4. darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus;

  6.5. mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prieš mokinius, darbuotojus.

II SMURTO IR PATYČIŲ STEBĖSENA, PREVENCIJA MOKYKLOJE

• 7. Patyčių prevencija ir intervencija yra svarbi mokyklos veiklos dalis, kurios planavimu, organizavimu ir stebėsena rūpinasi mokyklos direktorius, Vaiko gerovės komisijos nariai, grupių vadovai, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, skyriaus vedėjai, o jos vykdyme dalyvauja visi mokyklos bendruomenės nariai.
  8. Mokyklos direktorius yra atsakingas už aprašo parengimą ir vykdymą, už stebėsenos rezultatais paremto kasmetinio mokyklos smurto ir patyčių prevencijos plano parengimą, jo pristatymą mokyklos bendruomenei ir vykdymą.
  9. Aprašo įgyvendinimą koordinuoja ne mažiau kaip 3 atsakingi asmenys, sudarantys smurto ir patyčių prevencijos, intervencijos vykdymo grupę (toliau – Vykdymo grupė).Mokyklos direktorius vykdymo grupės nariais paskiria 3 ar daugiau Vaiko gerovės komisijos narius, kurie kasmet:

  9.1. inicijuoja ir koordinuoja anoniminės vaikų apklausos vykdymą ir apibendrina jos rezultatus;

  9.2. apibendrina duomenis dėl mokykloje fiksuotų pranešimų apie patyčias ir atlieka jų analizę;

  9.3. naudodamiesi apklausos ir pranešimų apie patyčias analizės duomenimis, rengia patyčių prevencijos ir intervencijos priemonių planą;

  9.4. aptaria turimą informaciją, svarsto prevencijos ir intervencijos priemonių taikymo plano turinį Vaiko gerovės komisijos posėdyje;

  9.5. teikia siūlymus mokyklos direktoriui dėl patyčių prevencijos ir intervencijos priemonių įgyvendinimo, dėl mokyklos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo patyčių prevencijos ar intervencijos klausimais;

  9.6. individualiai dirba su smurto ir patyčių atvejais, kai vienas iš dalyvių yra suaugęs bendruomenės narys arba kai į juos kreipiasi grupės vadovai, išnaudojęs numatytas pagalbos priemones;

  9.7. atlieka kitus mokyklos  apraše numatytus veiksmus.

  10. Grupės vadovai kasmet išanalizuoja ir apibendrina turimus pranešimus apie patyčias, informuoja Vaiko gerovės komisijos narius, koordinuojančius aprašo įgyvendinimą, apie prevencijos, intervencijos taikomų priemonių rezultatus grupėse, teikia kitą svarbią informaciją, susijusią su patyčiomis.

III. SMURTO IR PATYČIŲ INTERVENCIJA MOKYKLOJE

• 11. Visais įtariamų ir realių patyčių atvejais mokyklos administracijos atstovas, pedagogas, švietimo pagalbos specialistas ar kitas darbuotojas reaguoja nedelsdamas:

  11.1. įsikiša įtaręs ir/ar pastebėjęs patyčias – nutraukia  įtarimą keliančius veiksmus;

  11.2. primena asmeniui, kuris tyčiojasi, mokyklos nuostatas, vidaus darbo tvarkos ir elgesio taisykles;

  11.3. jei mokiniui reikia pagalbos, kreipiasi į pagalbą galinčius suteikti asmenis: tėvus (globėjus, rūpintojus), mokyklos darbuotojus ar institucijas (pvz., policiją, greitąją pagalbą);

  11.4. patyčių atvejį, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, registruoja mokyklos patyčių registracijos žurnale (priedas Nr. 1) ir pateikia užpildytą pranešimo apie smurtą ir patyčias formą (priedas Nr.2);

  11.5. registracijos žurnalą pildo mokyklos socialinis pedagogas.

  12. Pastebėjus kibernetines patyčias ar gavus apie jas pranešimą:

  12.1. išsaugo vykstančių kibernetinių patyčių įrodymus, atvejį, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, patyčių registracijos žurnale (priedas Nr.1) ir pateikia užpildytą pranešimo apie smurtą ir patyčias formą (priedas Nr.2).

  13. Grupės vadovas, gavęs informaciją apie įtariamas ir/ar įvykusias patyčias:

  13.1. išsiaiškina situaciją, nustato, ar tai patyčių atvejis;

  13.2.  užpildo pranešimo apie patyčias formą (priedas Nr. 2);

  13.3. organizuoja individualius pokalbius su patyčių dalyviais, informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus), esant poreikiui kviečia juos dalyvauti pokalbiuose;

  13.4. vykdo tolesnę patyčių situacijos stebėseną;

  13.5. kartojantis smurto ar patyčių situacijai, informaciją perduoda Vykdymo grupės nariams;

  13.6. esant sudėtingesnei situacijai, inicijuoja Vykdymo grupės posėdį, o prireikus ir Vaiko gerovės komisijos posėdį bei registruoja patyčių registracijos žurnale (priedas Nr. 1).

  14. Vykdymo grupės narys, atsakingas už registracijos žurnalą, kasdien peržiūri užregistruotus patyčių atvejus, juos įvertina ir nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną:

  14.1. perduoda atvejį analizuoti grupių vadovams, kai smurto ir patyčių situacijoje abu ar daugiau dalyvių yra mokiniai;

  14.2. informuoja mokyklos direktorių ir atvejo stebėseną deleguoja Vykdymo grupei, kai smurto ir patyčių situacijoje vienas iš dalyvių yra suaugęs bendruomenės narys;

  14.3. vadovaudamasis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, kibernetinių patyčių atveju, pateikia informaciją mokyklos direktoriui, informuoja nukentėjusiuosius, mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), pateikia pranešimą interneto svetainėje adresu: www.draugiskasinternetas.lt Kibernetinių patyčių atvejis registruojamas žurnale (priedas Nr.1);

  14.4. inicijuoja Vykdymo grupės pasitarimą, o prireikus ir Vaiko gerovės komisijos posėdį atvejui aptarti ir situacijai įvertinti, veiksmų planui parengti.

  15. Vykdymo grupė:

  15.1. numato veiksmų planą (gali būti individualūs pokalbiai su skriaudėju, skriaudžiamuoju, stebėtojais, jų tėvais, grupe, psichologo, socialinio pedagogo konsultacijos ar  kt.), supažindina su jo nevykdymo pasekmėmis skriaudėją ir jo tėvus (globėjus, rūpintojus), esant poreikiui, koreguoja veiksmų planą;

  15.2. organizuoja švietimo pagalbos specialistų ar pedagogų pagalbą;

  15.3. ypatingais atvejais (esant fiziniam smurtui) arba jei numatytas veiksmų planas teigiamo rezultato neduoda, nepavyksta sustabdyti smurto, patyčių, informuoja mokyklos direktorių ir kreipiasi į policiją ir VTAS.

  16. Direktorius, gavęs informaciją apie administracijos atstovo, mokytojo, švietimo pagalbos specialisto ar kito darbuotojo patiriamas patyčias arba jiems pasityčiojus iš mokinio:

  16.1.  individualiai kalbasi su skriaudėju ir skriaudžiamuoju;

  16.2. apie įvykusį smurto ar patyčių  faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša psichologinės pagalbos teikėjui ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis dėl psichologinės pagalbos;

  16.3. skriaudėją supažindina su rekomendacijų nevykdymo pasekmėmis;

  16.4. ypatingais atvejais (esant fiziniam smurtui) informuoja Plungės miesto policiją, Vaikų teisių apsaugos skyrių, Pedagoginės psichologinės tarnybą, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus).

  17. Psichologinė pagalba Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba mokykloje mokytojams, kitiems švietimo įstaigos darbuotojams, smurtavusiems ar patyrusiems smurtą, teikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo momento.
  18. Patyčias patiriantis mokinys ar patyčias stebintis, žinantis apie patyčias:

  18.1. nedelsdamas informuoja (praneša žodžiu, parašo laišką e. dienyne ar pan.) bet kurį mokyklos darbuotoją, kuriuo pasitiki.

  19. Patyčias patiriančio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) arba tėvai (globėjai, rūpintojai), žinantys apie grupėje vykstančias patyčias:

  19.1. nedelsdami informuoja grupės vadovą, švietimo pagalbos specialistą ir/ar administracijos atstovus apie mokinio patiriamas patyčias jiems patogiu būdu (telefonu, elektroniniu laišku, žinute dienyne ar asmeniškai);

  19.2. sužinoję apie viešas patyčias kibernetinėje erdvėje, smurtaujančio ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo apie tai pranešti LR ryšių reguliavimo tarnybai pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu: www.draugiskasinternetas.lt .

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

• 20. Dokumentai, esantys vaiko/mokinio asmens byloje, ir duomenys, susiję su vaiku ir jo asmeniniu gyvenimu, yra konfidencialūs ir naudojami tik tiek, kiek tai būtina atsakingiems fiziniams ar juridiniams asmenims atlikti deleguotas funkcijas, užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.
  21. Su mokyklos nustatyta smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos tvarka pasirašytinai supažindinami visi mokyklos bendruomenės nariai.
  22. Mokykla bendradarbiauja su mokinių tėvais, vietos bendruomene, Plungės miesto policijos, Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Pedagoginės psichologinės tarnybos ir kitų organizacijų, galinčių suteikti profesionalią pagalbą smurto ir patyčių prevencijos klausimais, specialistais.

  23.Visų mokyklos darbuotojų pareigybių aprašuose numatyta atsakomybė už emociškai saugios mokymo(si) aplinkos puoselėjimą, pareiga reaguoti į smurtą ir patyčias pagal Tvarkos apraše numatyta tvarka.

  24. Aprašas skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje.